Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teikia įvairias paslaugas ir konsultacijas mokesčių klausimais gyventojams. Šiame straipsnyje rasite informaciją apie žemės mokestį Ukmergės rajone, konsultacijų galimybes ir kitus svarbius aspektus.

Konsultacijos Mokesčių Klausimais ir Paslaugos Gyventojams
Konsultacijas ir paslaugas gyventojams galite gauti telefonu: +370 5 260 5060.
Neturint galimybės pasinaudoti elektroninėmis ir telefonu teikiamomis paslaugomis, paslaugos teikiamos atvykus į aptarnavimo padalinį. Būtina išankstinė registracija.
Neturint galimybės užsiregistruoti vizitui savarankiškai, tai galite atlikti telefonu +370 5 260 5060, pokalbio temą pasirenkant pagal Jūsų klausimo turinį.
Informuojame, kad vadovaujantis Taisyklėmis, deklaraciją pagal mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) VMI konsultavimo telefonu pateiktą informaciją (duomenis) gali užpildyti mokesčių administratoriaus atstovas, kai VMI tokia paslauga teikiama. Sąrašą tokių deklaracijų galite rasti čia.
Deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti užpildomos, atvykus į VMI, sąrašas skelbiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS) skiltyje „Formų sąrašas“, pasirinkus asmens tipą „Fizinis asmuo“ ir paspaudus mygtuką „Filtruoti“.
Aptarnavimo Padaliniai
Nuo šiol, bet kuriuo paros metu, autentifikuoti klientai, paskambinę telefonu +370 5 260 5060, meniu pasirinkę 6, gali išgirsti automatinę informaciją apie mokėtiną sumą ir permoką, kuri padės laiku vykdyti mokesčių įsipareigojimus.
Konsultavimas mokesčių klausimais ir paslaugos gyventojams*: +370 5 260 5060.
* Sulaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos skambučio galite ir iš telefono +370 5 219 1777 (Tax consultations- press 9 / Налоговые консультации - Haжмите 8)
Pateikti paklausimą raštu: Mano VMI > Paslaugos > Paklausimai
Registracija Vizitui
Neturint galimybės pasinaudoti nuotolinėmis paslaugomis, būtina išankstinė registracija vizitui VMI padalinyje.
Užsiregistruoti vizitui taip pat galima telefonu, pokalbio temą pasirenkant pagal Jūsų klausimo turinį +370 5 260 5060.
Visus aptarnavimo padalinių adresus rasite čia.
Jeigu atvykti patvirtintu vizito laiku negalėsite, prašome vizitą atšaukti arba pakeisti vizito laiką / vietą.
Kitos Aktualios Temos
- Domiuosi pridėtinės vertės mokesčiu - PVM: Registracija PVM mokėtoju, SVS Lietuvoje, deklaracijų teikimas, PVM sąskaitų faktūrų registrų pildymas i.SAF, PVM atskaita ir kt., ViDA (VAT in the Digital Age) reforma
- Pradedu individualią veiklą: Individualios veiklos pagal pažymą įregistravimas/išregistravimas, verslo liudijimo įsigijimas, mokesčiai, apskaita ir kt.
- Steigiu įmonę: Verslo formos, mokesčiai ir jų apskaita, darbuotojų samdymas, įgaliojimų tvarkymas, informacija naujiems mokesčių mokėtojams
- Gavau pajamų užsienyje: Apmokestinimas, dvigubo apmokestinimo naikinimas, deklaravimas, pajamų mokesčio sumokėjimas, pažymos
Žemės Mokestis Ukmergės Rajone
Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.
Šiais metais Ukmergės r. savivaldybėje žemės mokestis apskaičiuotas 10,4 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 675 tūkst. eurų: apie 620 tūkst. eurų sumokės gyventojai, 55 tūkst. eurų - įmonės.
2021 m. 10,4 tūkst. mokesčių mokėtojų buvo apskaičiuota 678 tūkst.
Vilniaus AVMI informuoja, kad apskaičiuojant žemės mokestį už 2022 metus, apmokestinamas plotas nustatytas atsižvelgiant į Valstybinio miškų kadastro pateiktus duomenis apie jame įregistruotus miškų plotus. VMI tokie duomenys yra pateikti ir už 2021 metus, todėl miško savininkams žemės mokestis už 2021 metus bus perskaičiuotas iki 2022 m.
Žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. kiekvienas mokesčių mokėtojai gali rasti, prisijungęs prie VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), Savininkus apie mokėtiną žemės mokesčio sumą, terminus, mokėjimo rekvizitus VMI informavo ir elektroniniu arba paprastu paštu.
Žemės mokestį paprasčiausia sumokėti pasinaudojus e. bankininkyste ir prisijungus prie Mano VMI. Taip pat žinant mokesčio sumą ir įmokos kodą žemės mokestį galima sumokėti pašto skyriuose, MAXIMA LT kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.
„Gyventojai, kurie iki šiol nesinaudoja elektroninėmis VMI paslaugomis ir nėra VMI sistemų naudotojai, laiškus su žemės mokesčio suma gaus klasikiniu paštu.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad žemės mokesčio deklaracijos suformuotos ir išsiųstos visiems žemės savininkams, jį sumokėti reikia iki lapkričio 15 d.
Visą aktualią informaciją apie žemės mokestį gyventojai gali sužinoti apsilankę VMI internetinėje svetainėje www.vmi.lt > Žemės mokestis.
Taip pat VMI seminare: Kaip sužinoti savo žemės mokestį?.
Informacija mokesčių klausimais teikiama bendruoju numeriu 1882 (+370 5 260 5060 skambinant iš užsienio).
Identifikuoti Mano VMI naudojai paskambinę 1882 ir pasirinkę žemės mokesčio temą apie mokėtiną sumą, terminus, įmokos kodą sužinoti gali iš karto automatiniu pranešimu, t. y.
Taip pat konsultacijos dėl individualios žemės mokesčio apskaičiavimo už 2022 m. bus teikiamos ir numeriu 85 2191 777, pasirinkus temą “Žemės mokesčio apskaičiavimas”.
Žemės Mokesčio Augimas 2023 Metais
Aktuali informacija: Žemės mokestis vėl augo. Žemės savininkai šiais metais turi plačiau atverti piniginę.
Dar praėjusią savaitę žemės savininkams pasibaigė terminas, per kurį jie turėjo sumokėti žemės mokestį už 2023 metus. Šiais metais mokestis yra didesnis nei anksčiau.
Šiemet žemės mokestis didėja, nes yra apskaičiuotas pagal naujas, nuo 2023 m. įsigaliojusias žemės vidutinės rinkos vertes. Nuo 2023 m. Žemės vidutinės rinkos vertės, įsigaliojusios nuo š. m. išaugo 43%.
RC yra skelbęs, kad žemės penkerių metų (2023 m. mokestinė vertė, palyginti su nuo 2018 m. išaugo 43 proc.
Vertinant bendrai, šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, o tai yra 18,5 mln. eurų arba net 45,68 proc. daugiau negu pernai.
Likus dienai iki žemės mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, daugiau kaip 481 tūkst. Lietuvos žemės savininkų jau buvo sumokėję 34 mln. eurų, likusieji 296 tūkst. žemės savininkų dar turėjo sumokėti apie 25 mln. eurų. Prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių, bus skaičiuojami delspinigiai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali nuskaičiuoti nesumokėtą mokestį nuo asmeninės sąskaitos[1].
VMI skelbia, kad šiais metais nemaloniai išaugusį žemės mokestį turėjo sumokėti beveik 780 tūkst. privačių žemės savininkų: apie 49 mln. eurų pakloti turės fiziniai asmenys, dar apie 10 mln. eurų - įmonės.
Nors skaičiuojama, kad kiekvienam gyventojui vidutinė mokesčio suma sudaro kiek daugiau nei 63 eurus, iš tiesų, neretam žemės savininkui pakloti tenka gerokai daugiau. Pavyzdžiui, didžiausia mokesčio suma gyventojui viršija 41 tūkst. eurų, įmonei - 186 tūkst. eurų.
Tačiau kodėl šiais metais žemės mokestis taip ženkliai išaugo? Jį „išaugino“ metų pradžioje perskaičiuotos žemės sklypų vertės. Jos apskaičiuojamos kas 5-erius metus masiniu vertinimu.
Ekspertai sako, kad naujoms ir didesnėms mokestinėms vertėms šį kartą įtaką padarė brangesni žemės sandoriai, saulės elektrinių ar namų statybos. Tačiau savininkus bene labiausiai neramina ir tai, kad žemės mokestis gali augti ir kitais metais.
Pasak Registrų centro, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos. Bendras kainų augimas padidino ir žemės sklypų sandorių vertes[5].
Žemės sklypų masinis vertinimas atliekamas kas penkerius metus.

Žemės Mokesčio Tarifų Pokyčiai Savivaldybėse
Daugiausiai žemės mokesčio šiemet apskaičiuota Vilniaus miesto savivaldybėje - net 11,5 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybėje apskaičiuota 6 mln. eurų mokesčio, o Klaipėdos mieste - 1,3 mln. eurų.
Tai didžiųjų šalies miestų duomenys, kur žemės vertė - gerokai didesnė, tačiau dėl padidintų žemės mokesčio tarifų nemaloniai nustebti galėjo ir kai kurių provincijos savivaldybių žemės savininkai.
VMI duomenimis, 2023 m. žemės mokesčio tarifus padidino keturios savivaldybės.
- Akmenės rajono savivaldybė, kuri, išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus, padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms taikomus tarifus iš 0,7 proc. į 1,5-2 proc., o pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės sklypams iš 0,7 proc. į 1,2 proc.
- Klaipėdos rajono savivaldybė padidino tarifą naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,2 proc. į 2 proc.
- Jonavos rajono savivaldybė padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,75 proc. net į 4 proc.
- Kretingos rajono savivaldybė padidino tarifą apleistai žemei į 4 proc., vietoje buvusių 3 proc.
Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniuje, Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse[2]. Didžiausias žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
Kita vertus, kai kurios savivaldybės nevengia pritaikyti lengvatų arba tarifus geranoriškai mažina. Taip daro Birštonas, Biržai, Joniškis, Kalvarija, Mažeikiai, Pagėgiai, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai. Konkrečiai žemdirbiams tarifus sumažino Kaišiadorys, Plungė, Radviliškis, Šakiai, Vilkaviškis, Kupiškis ir Akmenės rajonas[3].
Žemės mokesčio tarifą, kuris gali siekti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, individualiai nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Pinigai vėliau yra naudojami įvairioms savivaldybės finansuojamoms programoms, socialinėms reikmėms, infrastruktūrai bei švietimui.
Veiksniai, Turintys Įtakos Žemės Mokesčio Tarifui
Didesnis tarifas žemės ūkio mokesčiams yra susijęs su skirtingais veiksniais, o kai kurie jų yra aplinkosauginiai.
Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) prezidiumo posėdyje kalbėjęs Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis pateikė pavyzdį, kaip vieno 4 ha sklypo, esančio Babtų seniūnijoje, vertė keitėsi pagal metus[4].
T. Didžiulio teigimu, 4 ha sklypo vidutinė vertė 2018 m. buvo apie 8 000 eurų (apie 2 000 Eur/ha), 2019 m. - 9 000 eurų. 2020 m. vidutinė žemės vertė jau pasiekė apie 14 tūkst. eurų 2021 m. - beveik 19 tūkst. eurų, 2022 m. - apie 23 tūkst. eurų, o 2023 m. - jau net apie 24 tūkst. eurų.
Pasak T. Didžiulio, tokiai mokesčio metamorfozei įtakos turėjo 2021-2022 m. Babtuose pastatytos saulės elektrinės, kurios buvo statomos būtent žemės ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties. Taip buvo sudaryti net 367 sandoriai.
Iš tiesų, pažvelgus į bendrą Lietuvos statistiką, per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, o didžiausias, net 77 proc. mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas būtent žemės ūkio paskirties sklypų terpėje.
Ūkininkų Reikalavimai Dėl Naujos Tvarkos
Ūkininkai teigia, kad dabartinė žemės verčių apskaičiavimo metodika yra ydinga, ją reikia koreguoti. Jie ragina deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma tik žemės ūkio veikla, atskirti nuo bendros metodikos ir jai taikyti vidutinę konkretaus rajono žemės ūkio paskirties žemės vertę.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigia, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio apskaičiavimo metodika turėtų keistis pagal žemės našumo balą, kad sietųsi su gaunamu derliumi: juk jei sklypas kainuoja keliasdešimt tūkstančių, tai nereiškia, kad žemdirbys gaus didesnį derlių.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat nesutinka su dabartine žemės verčių apskaičiavimo metodika, teigiama, kad ji iškreipia konkurencijos sąlygas ūkininkams. Kaimo reikalų komitetas (KRK) sako, kad šis klausimas greitu metu bus svarstomas komiteto posėdyje, o Aplinkos ministerijos, kuriai nuo metų pradžios tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, atstovai sako, kad ministerija neatsisako dalyvauti diskusijose, bet pabrėžia, kad į jas įsitraukti turėtų ir savivaldybės.

Lentelė: Žemės Mokesčio Pokyčiai Kauno Rajone (Babtų Seniūnija)
| Metai | Vidutinė 4 ha Sklypo Vertė (eurais) |
|---|---|
| 2018 | Apie 8 000 |
| 2019 | 9 000 |
| 2020 | Apie 14 000 |
| 2021 | Beveik 19 000 |
| 2022 | Apie 23 000 |
| 2023 | Apie 24 000 |
tags: #ukmerges #zemes #mokesciu #inspekcija