Ukmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma - kalneliai ir kloniai. Teritorijos aukštumas nuo žemumų skiria Šventoji ir jos intakai: Siesartis, Žuvintė, Žirnaja, Riešė, Ukmergėlė, Mūšia. Yra 33 ežerai, didžiausi iš jų: Lėnas (219 ha), Žirnajai (192 ha).
Ukmergės rajonas šiaurėje ribojasi su Anykščių, šiaurės vakaruose su Panevėžio, vakaruose su Kėdainių rajonais.
Nuo 1566 m. iki 1950 m. Ukmergė buvo apskrities centras (pavietas), kuriam priklausė didelė Rytų Aukštaitijos dalis. Nuo 1919 m. Ukmergės apskričiai priklausė Balninkų, Gelvonų, Kavarsko, Kurklių, Lyduokių, Pabaisko, Pagirių, Panoterių, Siesikų, Šešuolių, Širvintų, Taujėnų, Traupio, Veprių, Želvos ir Ukmergės valsčiai. Šiuo metu rajone yra 12 seniūnijų: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės, Veprių, Vidiškių, Želvos, Žemaitkiemio (1 miesto ir 11 kaimo), 10 miestelių, 508 kaimai, 104 viensėdžiai.
Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų skaičius - 39288, iš jų: mieste - 23450, kaime - 15838 (2011 m.). Ukmergės rajone veikia 22 bendrojo lavinimo mokyklos, dvi iš jų gimnazijos, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos mieste, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.
Ukmergės rajono žemėlapis
Kultūros Paveldas ir Atminimo Vietos
Ukmergės rajone yra 21 saugoma teritorija, iš jų 13 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai. Kultūros paveldo departamento duomenimis rajone yra 428 kultūros paveldo objektai. Tarp jų - 136 architektūros, 57 istorijos, 46 archeologijos, 17 dailės objektų. Iš visų rajone esančių kultūros paveldo objektų valstybės saugomi yra 116.
Paminklai ir Atminimo Ženklai
- Kazimieras Mikalauskas - gydytojas (Δ Ukmergė, parkas prie ligoninės, Vytauto g.).
- Ąžuolinė skulptūrinė kompozicija (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai), skirta iš šio kaimo kilusių medžio drožėjų, kryždirbių Gabrielio ir Kazimiero Katinų atminimui, atidengta 2006 m.
- Kryžius partizanų Vytauto Strazdo-Bebro ir Jono Grybausko-Paukštelio žuvimo vietoje, pastatytas 1992 m.
- Paminklinis akmuo Didžiosios kovos apygardos (DKA) Plieno rinktinės partizanų apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno, štabo viršininko Prano Grigo-Geniuko bei kitų partizanų žūties vietoje, atidengtas 1997 m.
- Paminklas Didžiosios kovos apygardos (DKA) „Plieno“ rinktinės partizanų, būrio vado Jono Pažūsio-Dagio ir Stasio Zarembos-Beržo žūties vietoje (aut. Romas Navickas), pastatytas 1999 m. (Δ Beržalota, buvusi H.).
- Kryžius ir paminklinis akmuo, įamžinantis čia žuvusių dviejų Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų - Algirdo Rukšos-Zubraus ir Antano Radzevičiaus-Lapo atminimą, pastatytas 1999 m.
- Paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti, pastatytas 1999 m.
- Kryžius Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų ryšininkų ir rėmėjų Vlado ir Bronislavos, antisovietinio judėjimo dalyvių Antano, Edvardo ir Jono Burokų atminimui, pastatytas 2005 m.
- Paminklas Ukmergės krašto laisvės kovotojams ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pogrindžio leidinio „Varpas“ spaudėjams: Stanislavai Vaineikienei, Vytautui Vaineikiui, Antanui Burokui ir Jonui Algirdui Kujaliui. Paminklas atidengtas 2011 m.
- Medinis atminimo kryžius, pastatytas 1996 m.
- Obeliskas, skirtas visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui, pastatytas 2006 m.
- Boleslovas Dirmantas - advokatas, švietėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, Ukmergės apskrities savivaldos organizatorius, pirmasis miesto burmistras (Ukmergė, Kauno g.).
- Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė - teisės istorikė, visuomenės veikėja (Ukmergė, Vytauto g.).
- Vladas Šlaitas - poetas (Ukmergė, Vytauto g.).
- Memorialinė lenta 1918 m.
- Memorialinė lenta 1944-1955 m. kovotojams už Lietuvos laisvę (Deltuva, Vytauto g.).
- Koplytstulpis 2000-iesiems Kristaus gimimo metams (skulpt.).
- Kryžius, sukurtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas 1987 m.
- Paminklas „Karžygys“ (skulpt. Jonas Žentelis), pastatytas 2004 m.
- Koplytstulpis ir paminklas-aukuras (skulpt.).
- Paminklas Pabaisko mūšiui paminėti (skulpt. Viktoras Žentelis), pastatytas 2005 m.
Taujėnų Apylinkės: Dvarai ir Partizanų Kovos
Taujėnų Dvaras
Dvaras Taujėnuose minimas nuo XVI a. Klasicistinio stiliaus rūmus Taujėnuose 1802 m. pastatė Benediktas Marikonis. Angliško stiliaus dvaro parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug senų ir retų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Paskutinieji dvaro šeimininkai - Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Rūmuose buvo gausi paveikslų ir skulptūrų kolekcija, porceliano, krištolo rinkiniai. Vėliau už skolas dvaras pateko Žemės banko nuosavybėn.
Taujėnų dvaras
Partizanų Kovos Taujėnų Apylinkėse
Istorijos šaltiniuose Taujėnų miestelis (Ukmergės raj.) kaip valsčius minimas nuo XVI a. antrosios pusės. Kai 1944 m. liepą rusų kariuomenė su frontu grįžo į Lietuvą, vietos gyventojai suprato, kad NKVD Lietuvoje ir toliau, kaip 1940-1941 m., vykdys M. Suslovo doktriną: „Lietuva bus, tik be lietuvių.“
Jau 1944 m. gruodį susiformavo vienas pirmųjų Lietuvoje Vyčio apygardos partizanų būrys, kuriam vadovavo LLA narys, Lietuvos kariuomenės kpt. Juozas Krikštaponis, prezidento Antano Smetonos sesers sūnus. 1944 m. pabaigoje į Vyčio apygardos partizanų rinktinę įsitraukė partizanų būriai, kurie buvo įsikūrę ir kovojo Siesikų, Pagirių, Taujėnų, Raguvos, Ramygalios ir Vadoklių areale. Pirmaisiais Vyčio apygardos partizanais tapo kpt. J.
1945 m. sausio 12 d. prieš Vyčio apygardos partizanus buvo pasiųstos didžiulės NKVD kariuomenės pajėgos. Partizanų štabas Užulėnio miške buvo apsuptas. Žiauriame mūšyje tada žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas kpt. J. Krikštaponis ir 23 jo bendražygiai. Buvo nukauta apie 80 NKVD karių. Visi žuvę partizanai Amžinojo poilsio atgulė Lėno kapinaitėse. Po J. Krikštaponio žūties Vyčio apygardai nuo 1945 m. vadovavo vyr. ltn. Danielius Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojais tapo J. Survila-Šarūnas ir ltn. P. Blieka.
Dalis partizanų, kilusių iš Taujėnų valsčiaus arba šioje teritorijoje žuvusių, priklausė DKA B rinktinei, iš pradžių mokytojo Juozo Sauliūno būriui (12 partizanų, veikusių Taujėnų ir Raguvos apylinkėse) ir mokytojo Aleknavičiaus iš Skabeikių kaimo būriui, vėliau Stiklo būriui, kita dalis - Vyčio partizanų apygardos J.
1946 m. balandžio 10 d. Taujėnų valsčiuje prie Varžukų kaimo ūkininko Kaušo sodyba, kurioje slėpėsi 5 Stiklo būrio kovotojai, buvo apsupta. Nelygioje kovoje su NKVD kariuomene žuvo partizanai Marijonas Krogertas-Uosis, Tomas Našlėnas-Radvila, Antanas Kerbelis-Robinzonas ir Jonas Ignatavičius-Jaunutis. Kaušų sodyba buvo stribų sudeginta, šeimininkai ištremti į Sibirą. Sodybos vietoje dabar stovi atminimo kryžius žuvusiems partizanams.
1946 m. rugsėjo 24 d. NKVD kariuomenė apsupo Boleslovo ir Vandos Dalinkevičių sodybą. Čia atsišaudydami žuvo trys partizanai: Ignas Zelionka, Karolis Žižys ir Petras Pauliukonis. Jie užkasti Vidiškių kaime, perlaidoti Dukstynos kapinėse.
1947 m. rugsėjo 30 d. žuvo Vyčio apygardos vado D. Vaitelio-Briedžio pavaduotojas J. Survila-Šarūnas, jį pakeitė ltn. P. Blieka. Partizanų būriui, veikusiam Ukmergės ir Taujėnų areale, ėmė vadovauti Antanas Stimburys-Tankistas.
1948 m. vasario 26 d. Kurkliniškių kaime Januškevičiaus sodyboje, išduoti MGB agentės Berželytės, žuvo DKA Stiklo būrio partizanai: Kazimieras Tušas-Nemunas, Alfonsas Tušas-Papuošalas ir Steponas Zalaginas-Ripka. Kaip rašyta ankstesniame skyriuje, sodybą, kur buvo iškasta jų slėptuvė, enkavedistai sudegino. Dabar jos vietoje stovi atminimo kryžius žuvusiems partizanams.
1948 m. gegužės 13 d. Taujėnų valsčiuje prie Juodviršių (Juodvisinės) kaimo žuvo Vyčio apygardos vadas kpt. Danielius Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojas J. Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas A. Šy- vis-Šalapka.
1949 m. spalio 10 d. Skabeikų kaime P. Valeikos sodyboje žuvo DKA B rinktinės 5-ojo bataliono vadas Bronius Jakubonis-Stiklas. Perlaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse. 1949 m. gruodžio 30 d. Pabaisko valsčiuje, Juodkiškių kaime žuvo DKA vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas.
Taujėnų valsčiaus partizaninių kovų areale 1944-1953 m. Lėno apylinkėse buvusio laisvės kovų dalyvio Algirdo Blauzdžio iniciatyva gražioje miško aikštelėje iškilo didžiulis paminklinis akmuo visiems tose apylinkėse gimusiems ir dalyvavusiems pasipriešinimo dalyviams atminti. Prie Taujėnų mokyklos sienos pritvirtinta memorialinė lenta aktyviam pasipriešinimo kovos dalyviui mokytojui Smalsčiui.
2014 m. vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos prezidentūroje buvo apdovanoti iš Taujėnų apylinkių kilę Laisvės kovotojai: mokytoja Valentina Budnikienė - Vyčio ordino Karininko kryžiumi (po mirties), jos vyras Lietuvos partizanas Florijonas Budnikas - Vyčio Kryžiaus Riterio kryžiumi (po mirties). Mokytoja V. Budnikienė pokario metais buvo enkavedistų žiauriai nukankinta Užulėnio miške, kai savo vyrui partizanui nešė maisto. Ją miške užklupę enkavedistai negyvai subadė durtuvais ir paliko miške žvėrims sudoroti. Jos vyrą partizaną F. Budniką nušovė. V. Budnikienės palaikuose rastos 7 didžiulės žaizdos - budeliai dūrė tiesiai į širdį. Mokytoja, kaip partizanų ryšininkė, buvo slapta palaidota Lėno kapinaitėse. Be mamos liko trys mažamečiai vaikai: Gediminas neturėjo nė metukų, Antanas ėjo trečius, o Juozas buvo penkerių. Našlaičiai užaugo pas gimines, gerus žmones, tapo padoriais Lietuvos piliečiais patriotais. Jie iš Lietuvos Respublikos Prezidentės rankų priėmė apdovanojimus jų žuvusiems tėvams.
Paminklinis akmuo Taujėnų mokytojams ir kitiems Lietuvos laisvės kovotojams stovi ir per amžius stovės Didžiosios Kovos apygardos parke prie Mūšios.
Lankytinos Vietos Ukmergės Rajone
Jei ketini keliauti į Ukmergės pusę, štai ką įdomaus čia gali pamatyti ir nuveikti! Šiose apylinkėse apsilankyti tikrai verta, nes tai pilių ir dvarų kraštas, be to, gausu įspūdingų gamtos paminklų: piliakalnių, vaizdingų upių ir ežerų slėnių, atodangų...
Kelionę pradėk nuo paties Ukmergės miesto centro, kuriame stūksto XIV-XV a. datuojamas piliakalnis: būtent aplink jį ir susiformavo viena seniausių Lietuvos vietovių, iki Pirmojo pasaulinio karo vadinta Vilkmerge. 2018 m. kalnas buvo sutvarkytas, išryškinti kontūrai, iki pat viršūnės nutiestas serpantininis takas, kurio turėkluose įmontuotas apšvietimas tamsiu paros metu atrodo išties įspūdingai! Užkopęs ant viršaus, visas apylinkes ir miesto bokštus apžvelgsi.
Maždaug už 17 km į pietvakarius nuo Ukmergės A6 magistrale pasieksi nedidelį Veprių miestelį, garsėjantį tikromis įdomybėmis. Ar gali patikėti, kad jis įsikūręs milžiniško meteoritinio kraterio viduryje?! Tai vienas iš vos 200 smūginių kraterių pasaulyje, didžiausias iš atrastų Lietuvos teritorijoje - net 8 km skersmens. Manoma, kad asteroidas į Žemę krito ir šią daubą suformavo prieš 150 - 160 milijonų metų. Pačiame miestelio viduryje tyvuliuoja ežeras, ypatingas tuo, kad jame laisvai plaukioja salos!
Jei norėsi vienas su savo mintimis pasivaikščioti, tam tiks Veprių kalvarijos, kurias sudaro 35 Kryžiaus kelio koplyčios, o visas vaizdingas takas tęsiasi net 5 kilometrus. Ramiai gamtoje pailsėti, upės tėkmės paklausyti keliauk prie Šventosios, bėgančios per Ukmergės kraštą. Slėnyje susiformavę daug įspūdingų atodangų, o ties Zujų kaimu - išties svaiginančio aukščio krantai! Šiose terasose įrengtos laužavietės bei pavėsinės, tad galėsi surengti iškylą ir kraštovaizdžiu pasigėrėti.
Mėgstu lankytis senuosiuose Lietuvos rūmuose, pajusti jų didybę ir istorijos pulsavimą. Vienas įspūdingiausių, labiausiai išpuoselėtų, kuriuose teko lankytis, - Taujėnų dvaras. Gražiai sutvarkytame parke baltuojantys beveik 100 metrų ilgio klasicistinio stiliaus rūmai raudonais stogais, su šešiomis kolonomis bei trikampiu frontonu užgniaužia kvapą ir nebesupranti, ar Ukmergės rajone čia esi, ar kažkur Prancūzijoje! Naujųjų šeimininkų išpuoštas ne tik pats dvaras, bet ir jį supanti aplinka, parkas: čia smagu pasivaikščioti takeliais, tilteliais per tvenkinius, prisėsti ant suoliuko pasiklausyti krioklio čiurlenimo ir, žinoma, pasigrožėti besiganančiomis nuotaikingai apkirptomis alpakomis, ožiukais, povais, kalakutais, žąsimis - ypač sužavės mažuosius lankytojus!
Norėtum pamatyti, kaip tarpukariu gyveno Prezidentas ir jo šeima? Toje pačioje Taujėnų seniūnijoje, Užulėnio kaime akį traukia dailūs balti rūmai raudonų čerpių stogu, puošnūs ne tik savo išvaizda, bet ir istorija: Užugirio dvaras priklausė pačiam Antanui Smetonai, kuris su šeima čia leisdavo vasaras. 2014 metais restauruotuose ir Ukmergės muziejaus padaliniu tapusiuose rūmuose gali apžiūrėti Prezidento, žmonos ir vaikų miegamuosius, susipažinti su jo darbo diena, tarpukario kultūra bei mada. Dvare rengiamos parodos, o kino salėje rodomi autentiški filmai iš A. Smetonos prezidentavimo laikų.
Mažame Siesikų miestelyje, ant to paties pavadinimo ežero kranto stūkso vienas ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje. Gyvenamosios paskirties fortifikuoti rūmai iškilo 1492 - 1517 m. Ne kartą nuniokota, aštuonis kartus atstatyta, šiuo metu pilis yra restauruojama, tačiau lankytojai mielai įleidžiami vidun ekskursijai su gidu.
Manoma, jog tai seniausias dvaras Ukmergės rajone, rašytiniuose šaltiniuose minimas dar 1499 m. Gaila, tačiau per istorijos verpetus jis sunyko, išliko tik kai kurie autentiški fragmentai (puošni arklidė, svirnas, du pastatai, rūmų bokštelis, ledainė, ūkinis pastatas ir dalis parko) - jie paskelbti kultūros paveldo objektu, tad užsukti, pamatyti ir papildyti aplankytų Lietuvos dvarų sąrašą vis tiek verta!
Nedaug likę ir iš XVI a. statyto Vaitkuškio dvaro: rūmų bokštas ir oranžerijos griuvėsiai. Kaip ir Lyduokių, šis taip pat 1992 m. paskelbtas regioninės reikšmės architektūriniu ir istoriniu kultūros paveldo objektu. Kadaise rūmuose gyvenimas virė, vyko suvažiavimai ir puotos, čia saugoti gamtos, paleontologijos, numizmatikos rinkiniai bei tokie įdomūs eksponatai, kaip etmono Jono Karolio Chodkevičiaus širdis ir Napoleono Bonaparto munduras! Visiškai neseniai dvaras atiteko naujiems šeimininkams, kurių planuose - jo išsaugojimas ir atgaivinimas, parko sutvarkymas, oranžerijos atidengimas, parodų organizavimas ir ekskursijos su muziejininke. Palinkėsime sėkmės, kad visi sumanymai būtų įgyvendinti ir dvaras vėl atgytų!
Dailus baltas dvarelis su keturiomis frontoną remiančiomis kolonomis - dar viena Ukmergės krašto puošmena, kuria rūpinasi Šventupės bendruomenė.
Labai tikiuosi, kad Tave, kaip ir mane, sužavės Ukmergės kraštas, gausus gražių kraštovaizdžių, piliakalnių, įdomių dvarų, menančių turtingą Lietuvos praeitį, žavingų miestelių, saugančių daugybę legendų, istorijų ir paslapčių.