Ukmergės Rajono Savivaldybės Tarybos Nariai: Sodybos, Muziejai Ir Kultūros Puoselėjimas

Ukmergės rajonas, įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose, garsėja ne tik savo gamta, bet ir turtinga istorija bei kultūros paveldu. Rajono savivaldybės tarybos nariai aktyviai dalyvauja puoselėjant šį paveldą, skirdami dėmesį tiek istorinėms sodyboms, tiek muziejams, tiek kultūros projektams.

Lapkričio 11-ąją vykęs rajono Savivaldybės tarybos išvažiuojamasis posėdis buvo skirtas susipažinti su Ukmergės kraštotyros muziejaus veikla. Visos išvykos metu, nuo vieno objekto keliaujant iki kito, posėdžio dalyviai klausėsi muziejininkės-ekskursijų vadovės Aldonos Urbaitės įdomių pasakojimų apie Ukmergės miesto ir rajono išskirtinius objektus, iškilias asmenybes.

Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius savivaldybės tarybos narių sprendimus ir veiklas, susijusias su kultūros paveldo išsaugojimu ir turizmo plėtra Ukmergės rajone.

Išvažiuojamasis Posėdis: Dėmesys Kultūros Paveldui

Kaip ir kiekvieno ketvirčio viduryje rajono tarybos nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje. Šį kartą jis surengtas į Pabaisko seniūniją, kuri, pasak seniūno Gedimino Lapuko, turtinga savo istorija.

Pirmas sustojimas - rajono pakraštyje esančiame Antakalnio kaime. Anksčiau čia veikė Pabaisko pagrindinės mokyklos Kulniškių pradinio ugdymo skyrius. Už 0,5 milijono litų suremontuotame pastate įsikūrė medicinos punktas, biblioteka, paštas, kaimo bendruomenė. Bendruomenės pirmininkė Regina Martinkienė, pasakodama apie bendruomenę, minėjo gražiausios sodybos rinkimus. Jos teigimu, trys gražiausios kaimo sodybos galėtų konkuruoti rajone.

Sekantis sustojimas - vaizdingoje Žirnajų ežero pakrantėje įsikūrusi Jelenos Žvinienės sodyba „Žirnaja“. Prieš dvejus metus rekonstruota sodyba svečius pasitinka įvairios paskirties pastatais, pirtimi ant ežero kranto. Pasak sodybos šeimininkės, čia nuolat atvyksta svečiai. Rengiamos ne tik šventės, konferencijos, bet ir vestuvės. Tuoktis prie Žirnajų ežero dažniausiai atvyksta užsienyje gyvenantys lietuviai. Ši sodyba įvertinta penkiais gandrais. Tokių sodybų Lietuvoje yra tik šešios.

Apsilankyta ir 1836 metais pastatytoje bažnyčioje. Pirmąją bažnyčią čia dar 1436 metais, atmindamas Pabaisko mūšį, pastatė kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis. Apie ją papasakojo klebonas - kunigas teol. lic. Rimantas Laniauskas. Visi svečiai gavo po kalendoriuką su bažnyčios atvaizdu. Kaip sakė kunigas, 10 tūkstančių kalendoriukų atspausdinti, nes jauki bažnyčia populiari ir Lietuvoje žinoma.

Iš Pabaisko pasukta link Vaitkuškio dvaro. Dvaro istoriją papasakojo Pabaisko pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Gediminas Bakučionis.

Sargelių kaime posėdžio dalyviai apžiūrėjo modernią dumblo kompostavimo aikštelę. Į čia ne tik iš miesto vandentiekio valymo įrenginių atvežamas dumblas, bet ir maišomas su žaliosiomis atliekomis. Taip po kelių mėnesių niekam nereikalingas dumblas virsta ūkininkams reikalingu kompostu. UAB „Ukmergės vandenys“ kartu su Ukmergės ir Širvintų savivaldybėmis 2011 metais įgyvendino šios aikštelės statybos projektą. Projektui buvo skirta beveik 7,882 milijono litų. Didžiausias finansinis indėlis - Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Posėdžio pabaigoje Varinės kaimo bendruomenės patalpose, įsikūrusiose UAB „Geras skonis“ priklausančiame pastate, Pabaisko seniūnas G. Lapukas pristatė seniūniją ir išvardino didžiausias seniūnijos problemas. Pirmiausia, tai nesutvarkytas Pabaisko mūšio laukas, į jį nėra nuorodos. Pabaisko bendruomenės pirmininkės Rasuolės Amankavičienės nuomone, Pabaiskui reikia kultūros darbuotojo. „Netikiu, kad miestelyje nėra šokančių ir nedainuojančių. Niekas mūsų nevienija“ - sakė pirmininkė.

Apie bendruomenės veiklą pasakojusi Varinės kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Černiauskienė pasidžiaugė patalpomis, kurias panaudos būdu nuomojasi iš UAB „Geras skonis“.

Ukmergės Rajono Dvarų Žiedas

Pakeliui į Veprius muziejininkė plačiau pristatė Ukmergės rajono dvarų žiedą, vedantį per aštuonis dvarus - Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio, Šventupės bei Siesikų pilį. Apie 140 kilometrų maršrutas - vienintelis toks Lietuvoje.

Štai keletas iš jų:

• Prezidento Antano Smetonos dvaras Užugiryje: Dvaras, kuriame A. Smetona praleido tik kelias vasaras, o vėliau jis buvo nacionalizuotas. 2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas dvaras.
• Siesikų dvaras: XVI a. pradžioje pastatyta pilis, kurią XVIII a. įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Daugėla. 2018 m. LR Vyriausybė priėmė sprendimą Siesikų dvaro sodybą perduoti Ukmergės rajono savivaldybei, kad būtų restauruota ir pritaikyta turizmo, kultūros, meno ir laisvalaikio reikmėms.

Šie dvarai - svarbi Ukmergės rajono kultūros paveldo dalis, pritraukianti turistus ir menanti Lietuvos istoriją.

Siesikų pilis - vienas iš Ukmergės rajono kultūros paveldo objektų (Šaltinis: Vikipedija)

Veprių Krašto Muziejus: Istorijos Saugojimas

Veprių krašto muziejuje atvykusiuosius pasitiko muziejaus administratorė-edukatorė Eglė Žentelienė. Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Reipaitė, pristatydama vieną iš įstaigos padalinių, pažymėjo, jog Veprių krašto muziejus įkurtas 1967 m. J. Žentelio asmeninės kolekcijos pagrindu.

Šiuo metu ekspozicijoje ir fonduose yra daugiau nei 10 tūkst. eksponatų, atspindinčių Veprių krašto praeitį. Iš jų įdomiausi - etnografiniai, sakraliniai, archeologiniai. Čia taip pat sukauptas gausus tremties ir rezistencijos archyvas, surinkta gausi medžiaga apie žymius Veprių krašto žmones.

Pasak E. Žentelienės, 1967-iais tuometinės Veprių vidurinės mokyklos bendrabutyje atsiradus laisvų patalpų, J. Žentelis iš aplink griaunamų sodybų ėmė rinkti ir dažniausiai dviračiu vežti čia įvairius daiktus - namų apyvokos įnagius, darbo įrankius. Entuziasto atsidavimo dėka per porą metų keturi senojo mokyklos bendrabučio kambarėliai buvo gausiai užpildyti eksponatais.

1969 m. Įdomesnius daiktus, vėliau tapusius eksponatais, J. Žentelis rinko ne tik po Veprių apylinkes. Kai kur už „ačiū”, kai kur už saujelę saldainių jis sugebėjo muziejui parūpinti išties unikalių vertybių. Rizikuodamas užsitraukti valdžios nemalonę, sovietmečiu muziejininkui netgi pavyko ateities kartoms išsaugoti Ukmergės rajone stovėjusių koplystulpių.

Salomėjos Nėries kolūkio valdybos pirmininko Stepono Jankeliūno ir Veprių viršaitės Janinos Akstinavičienės iniciatyva 1993 m. pastatytas muziejui skirtas pastatas.

2015 m. J. Žentelis už ilgametę aktyvią veiklą saugant ir puoselėjant praeities relikvijas, už didelį indėlį gimtinės kultūros srityje buvo apdovanotas Lietuvos valstybės Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejaus minėjimo komisijos raštu. Muziejaus 40-mečio proga jam įteikti LR kultūros ministerijos bei Ukmergės rajono savivaldybės padėkos raštai.

Išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjus muziejų konstatuota pagrindinė problema - pastatas nėra šildomas, reikalinga patalpa edukacijai. Apie tai diskutuota ir anksčiau.

Siesikų Dvaro Sodyba: Restauracija Ir Ateities Vizijos

Už poros kilometrų nuo Siesikų miestelio, Daugalių kaime, Siesikų ežero krante stūksanti Siesikų dvaro pilis pastatyta XVI a. pradžioje ir iki šiol išlieka vienu ankstyviausių ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje.

XVIII a. viduryje Siesikų dvarą įsigijo Ukmergės pilininkas Konstantinas Daugėla. Ši giminė Siesikų dvarą valdė iki pat nacionalizacijos 1940 m. XIX a. viduryje tuometinis dvaro šeimininkas pilį rekonstravo, suteikdamas jai klasicistinių bruožų. Rūmuose jis sukaupė didelę meno dirbinių ir istorinių eksponatų, ginklų kolekciją.

Nuo 1991 m. Siesikų dvarą valdė valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“. 1999-iais ji sudarė nuomos sutartį 99 metams su įmone UAB „Fondas statyboms vystyti“, kuri rūpinosi pilies atstatymu, restauracija. Deja, įmonė buvo likviduota. 2018 m. LR Vyriausybė priėmė sprendimą Siesikų dvaro sodybą, kuri dar vadinama Siesikų pilimi, perduoti Ukmergės rajono savivaldybei, kad būtų restauruota ir pritaikyta turizmo, kultūros, meno ir laisvalaikio reikmėms.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyvius prie Siesikų pilies pasitiko muziejaus administratorius-edukatorius Audrys Matulaitis, kuris čia darbuojasi daugiau nei du dešimtmečius. Pakvietęs į vidų A. Matulaitis papasakojo, kad pirmas pilies aukštas, kuris buvo skirtas ūkinėms reikmėms, jau restauruotas, o antrajame, kur gyveno ponų šeima, nuo 2021-ųjų liepos vykdomi tyrimai ir restauravimo bei tvarkybos darbai. Čia pagaminti ir sudėti langai, langinės, lubos, gaminamos rankų darbo grindų plytelės. Pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui sieninės tapybos restauravimo, konservavimo darbams finansavimui gauti. Sieninės tapybos būklė yra tikrai prasta, avarinė.

Pasak A. Matulaičio, ši tapyba yra unikali, Lietuvoje tik Siesikuose galima rasti tokios apimties pasaulietinės XVII a. Kalbėdamas apie ateityje laukiančius darbus, muziejaus administratorius-edukatorius paminėjo, jog Siesikų dvaro sodyboje būtina įrengti grįstą autobusų stovėjimo aikštelę.

A. Matulaitis puoselėja viltį atstatyti pilies bokštą, į jį galėtų patekti ir lankytojai, turintys negalią. Taip pat bus siekiama, kad valstybės saugomas istorijos ir kultūros paminklas būtų šildomas. A. Pilyje dirba trys žmonės, jie turi 2,5 etato.

Nors pilis ne pirmus metus restauruojama, joje savaitgaliais priimami lankytojai. Nemažu iššūkiu darbuotojams tampa kiekvieną penktadienį, statybininkams bei restauratoriams baigus darbus, patalpas išvalyti ir paruošti priimti ekskursijas. Šiemet muziejuje apsilankė 6 763 žmonės, iš jų - 175 užsieniečiai. Ypač didelio antplūdžio būta spalį - sulaukta 940 lankytojų. Už bilietus ir ekskursijas pilis šiemet uždirbo per 17 tūkst.

Savivaldybės tarybos sprendimu pritarta projekto „Siesikų dvaro sodybos pritaikymas lankyti“ įgyvendinimui. Projekto lėšomis planuojama sutvarkyti dvaro sodybos teritoriją: atnaujinti privažiavimą, įrengti pėsčiųjų takus, automobilių aikšteles, apšvietimą, vejas, valčių prieplauką. Projekto vertė - 1 mln. Eur. Pareiškėjo nuosavo įnašo dydis - ne mažiau kaip 15 proc.

Kęstutis Zinkevičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) sakė, kad įprastai opozicija kritikuoja valdžios sprendimus, bet šįkart nori padėkoti, kad nepamirštama krašto istorija ir istorinės vertybės. Taip pat teiravosi, ar administracija planuoja daugiau investicijų į panašius projektus. Rajono meras D. Varnas sakė, kad dabar tyrinėjimai, kuriems skirta lėšų, vyksta Veprių piliakalnyje.

Užugirio Dvaras: Praeities Ir Dabarties Sandūra

Pirmiausia posėdžio dalyviai pasuko į vaizdingoje Lėno ežero pakrantėje stovintį A. Smetonos dvarą, kurio istorija prasideda 1934-iais, kartu su prezidento 60 metų jubiliejumi. Pasitinkant iškiliojo kraštiečio gimtadienį buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Platinant Dovanos ženklus buvo surinkta nemaža pinigų suma, už ją 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Prijungus 25 ha miško, kurį A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras, bei jau turėtus 5 ha miško, suformuotas 110 ha sklypas. Jis pavadintas Užugirio kiemu.

1937 m. vasarą, pastačius gyvenamuosius rūmus, A. Rūmuose buvo įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, tiesioginis telefono ryšys su Kaunu. Pats A. Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras, nes 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, prezidentas pasitraukė į Vakarus, o Užugirio dvaras buvo nacionalizuotas. Žemė ir ūkiniai pastatai atiteko tarybiniam ūkiui, tuo tarpu rūmuose buvo įkurdinta tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija. 1954 m. dvaras priklausė čia įkurtai Užugirio narkologinei ligoninei, vėliau buvo Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės narkologinis skyrius.

2008 m. Užugirio dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei. 2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas Prezidento Antano Smetonos dvaras.

Kaip papasakojo Kraštotyros muziejaus direktorė V. Reipaitė, Užugirio dvaro kompleksą sudaro 28 pastatai. Jų būklė įvairi - trys iš jų (rūmai, kumetynas, pirtis) restauruoti. „Rajono savivaldybės dėka perdengtas akmeninio garažo stogas ir Kultūros paveldo departamentui pateikta paraiška kitiems pastato tvarkybos darbams.

Posėdžio dalyviai apžiūrėjo ne tik dvaro rūmus, bet ir renovuotą buvusį kumetyno pastatą, užimantį beveik 600 kv. m. Čia įrengta „Prezidento Antano Smetonos rezidencija“ - kavinė ir gyvenamieji kambariai. Patalpos nuo 2016 m. 2021-ųjų gruodį pasibaigus nuomos sutarčiai su nuomininku atsisveikinta. Naujoji nuomininkė Aurelija Burokaitė, Tarybos narius, rajono vadovus, kitus savivaldybės atstovus pakvietusi į nuomojamas patalpas, teigė, jog iki šiol į A. Smetonos dvarą dažniausiai atvyksta kauniečiai, kėdainiečiai.

„Dabar dirbame tik pagal užsakymus, kavinės darbuotojus atsivežame iš Vilniaus. Kadangi pastatas šaltas, šildomas tik elektra, o ji labai pabrangusi, vargiai galėsime vykdyti veiklą žiemą. Be to, kambariuose reikalingas remontas, būtina keisti atgyvenusią santechniką. Tačiau didžiausia problema - pastato šildymas“, - apie patiriamus sunkumus kalbėjo nuomininkė.

Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai neaplenkė ir Užugirio mokyklos-muziejaus, kuris įsikūręs prezidento A. Smetonos 1935 m. statytoje mokykloje. Tai viena moderniausių to meto Lietuvos pradinių mokyklų, joje buvo centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija, karštas vanduo, elektriniai skambučiai klasėse, mokytojų butuose - radijo ryšys. 1936 m. mokyklai suteiktas Užugirio Prezidento Antano Smetonos pradžios mokyklos vardas. 1940 m. pavadinimas keitėsi - ji tapo Užugirio pradžios mokykla. Karo metais vėl užėjus Raudonajai armijai, mokykloje buvo įkurta fronto ligoninė.

Kieme yra įrengtas senųjų amatų centras, kuriame muziejaus lankytojai edukacinių užsiėmimų, pavyzdžiui, šakočio kepimo ir degustavimo, prezidento A. Smetonos mėgstamų valgių, Užugirio duoniukų kepimo pagal Julijos Smetonaitės receptą ir pan., metu yra supažindinami su krašto istorija, tradicijomis, papročiais ir kulinariniu paveldu.

Lankytojų dėmesio sulaukia ir priešais muziejų, kitoje gatvės pusėje, buvusios A. Kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Juras Lukšys posėdžio dalyviams papasakojo, kad šiais metais Užugirio mokyklos-muziejaus pastatui suteiktas kultūros vertybės valstybinės reikšmės statusas. Taip pat atlikti pastato konstrukcijų tyrimai, parengtas stogo ir fasadų tvarkybos darbų techninis projektas. Muziejininkų dėmesio sulaukė prezidento gimtųjų namų vietoje likęs svirtinis šulinys.

Kiti Svarbūs Savivaldybės Sprendimai

Praėjusią savaitę vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo išnagrinėta daugiau kaip 50 klausimų, susijusių su įvairiomis Ukmergės gyvenimo sritimis.

Štai keletas iš jų:

• Patvirtintas Ukmergės rajono sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) perdavimo Savivaldybei tvarkos aprašas. Dabar atsiras galimybė bendrijų iniciatyva perimti kelius.
• Nustatyti apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijai Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje.
• Pakeistas Nevyriausybinių organizacijų finansavimo Ukmergės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašas.
• Pritarta projekto „Bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas Ukmergės rajone“ įgyvendinimui.

Šie sprendimai rodo savivaldybės tarybos įsipareigojimą gerinti gyvenimo kokybę Ukmergės rajone, skatinant bendruomeniškumą ir investuojant į infrastruktūrą.

Investicijos Į Ateitį

Rajono meras D. Varnas minėjo, kad plėtrą vykdo bendrovės „Systemair“, „Stansefabrikken“, „Narbutas“. „Pats verslas prašo, kad mes nieko daugiau nebekviestume, nes nėra žmonių, kurie įmonėse dirbtų. Dabar ateina nauji investuotojai, planuojantys plėtoti daugiabučių namų statybą“, - sakė meras, pažymėdamas, kad būstų Ukmergėje trūksta, jų paklausa didžiulė.

Administracijos direktorė Inga Pračkailė papildė, kad planai nepasikeitę ir dėl elektrinių dviračių gamyklos atsiradimo Ukmergėje. Planuojamos lazerių remonto ir priežiūros dirbtuvės - verslininkai dalyvaus konkurse dėl sklypo nuomos ar pirkimo.

„Plėtra vyksta stebėtinai intensyviai, reikia tik tikėtis taikios padangės“, - sakė direktorė.

Kalbant apie verslų plėtrą Romas Pivoras (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) prašė nepamiršti ne tik miesto, bet ir rajono pakraščių - jo įvardyta įmonė esą ruošiasi plėtrai Balelių kaime ir nori, kad būtų pasirūpinta privažiavimu.

Savivaldybės administracijos direktorė I. Pračkailė sakė, kad su minėtos įmonės atstovu buvo kalbėta, tačiau kol jas bendrovė negali prisiimti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su darbo vietų įkūrimu.

Šios investicijos ne tik kurs naujas darbo vietas, bet ir prisidės prie rajono ekonomikos augimo.

Kultūros Ir Meno Projektų Finansavimas

Pažymima, kad iš kiekvienos savivaldybės į minėtą tarybą galima deleguoti vieną narį, kuris turi būti nepriekaištingos reputacijos, turintis ne mažesnę nei 3-ejų metų patirtį kultūros ar meno srityje ir nurodomą išsilavinimą. Šios tarybos bus sudaromos apskričių teritoriniu pagrindu ir siūlys sprendimus dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamų lėšų kultūros ir meno projektams šalies regionuose skyrimo.

Tai rodo savivaldybės įsipareigojimą remti kultūros ir meno iniciatyvas rajone, užtikrinant, kad lėšos būtų skiriamos efektyviai ir skaidriai.

Apibendrinimas

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariai aktyviai dalyvauja puoselėjant rajono kultūros paveldą, skirdami dėmesį tiek istorinėms sodyboms, tiek muziejams, tiek kultūros projektams. Investicijos į kultūros paveldo objektų restauraciją, turizmo infrastruktūrą ir verslo plėtrą ne tik prisideda prie rajono ekonomikos augimo, bet ir gerina gyvenimo kokybę vietos gyventojams.

Savivaldybės tarybos sprendimai rodo įsipareigojimą išsaugoti rajono istoriją ir kultūrą ateities kartoms, tuo pačiu skatinant turizmą ir bendruomeniškumą.

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdis (Šaltinis: Ukmergės rajono savivaldybė)

tags: #ukmerges #raj #sesuoliai #sodyba