Ukmergės Bendrojo Plano Žemės Naudojimo Brėžinys: Koregavimai ir Sprendiniai

Ukmergės rajono savivaldybėje vykdomas teritorijų planavimo dokumentų koregavimas yra nuolatinis procesas, kurio metu atsižvelgiama į įvairių institucijų pastabas ir naujus reikalavimus. Šiame straipsnyje aptariami Ukmergės bendrojo plano (žemės naudojimo brėžinio) koregavimo aspektai, susiję su infrastruktūra, kultūros paveldu, aplinkosauga ir kitais svarbiais klausimais.

Bendrojo Plano Derinimo Procedūra

Informuojame apie atliktą Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinių derinimo procedūrą, atliktą po pakartotinio bendrojo plano viešinimo 2023 m. Bendrojo plano sprendiniai suderinti Teritorijų planavimo komisijoje.

Institucijų Pastabos ir Patikslinimai

Atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas, buvo pataisyti Teritorijos prie Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g.
Pagal Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastabas patikslintas aiškinamasis raštas, atnaujinant ugniagesių komandų informaciją pagal aktualius duomenis (9 skyrius „Priešgaisrinė sauga", 101-102 psl.). Pagal Valstybinės miškų tarnybos pastabas patikslinti miško žemės, kuri numatoma paversti kitomis naudmenomis plotai.

Patikslintas žymėjimas brėžinyje S-5, patikslintas miško žemės numatomos paversti kitomis naudmenomis plotų sąrašas aiškinamojo rašto 6.6 skyriuje „Miškai", 83- 84 psl. 2024 m. sausio 15 d. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pastabas patikslintas Valstybinės miškų urėdijos Ukmergės medelyno teritorijos funkcinės zonos reikalavimai - medelyno teritorijoje nustatyta funkcinė zona - miškai ir miškingos teritorijos (MI).

Teritorijos Prie Deltuvos G., A. Smetonos G. Ir Kauno G. Pakeitimai

Atsižvelgus į VTPSI 2023-02-14 rašte Nr. 2D-2793 nurodytas pastabas, buvo papildyti Teritorijos prie Deltuvos g., A. Smetonos g. ir Kauno g.

Papildytas sprendinių aiškinamasis raštas Gelmių apsaugos skyriumi. Pagrindiniame brėžinyje patikslinti atstumai nuo planuojamos automobilių aikštelės iki artimiausių gyvenamųjų namų. Aiškinamajame rašte ir brėžinyje (reglamentų lentelėje) patikslinti sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 užstatymo tankio, intensyvumo, aukščio reglamentai (vertės nebeapvalinamos kaip tai rekomenduojama Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijoje), pridedami pagrindžiantys skaičiavimai. Pakeistas sklypo Nr. 1 užstatymo tipas iš perimetrinio į komponentinį. Aiškinamasis raštas papildytas skyriumi Urbanistine analize/Sprendinių pagrindimas, kuriame taip pat pateiktos teritorijos užstatymo vizualizacijos bei Kauno g.

Inžinerinė Infrastruktūra ir Susisiekimas

Bendrojo plano koregavimo sprendiniais yra numatoma bendramiestines ir bendrakvartalines vandentiekio linijas, nuotekų surinkimo ir nuvedimo tinklus, dujotiekius, elektros ir ryšių kabelius urbanistinės plėtros teritorijose kloti tik inžinerinių tinklų zonose ir inžineriniuose koridoriuose, t. y. žemės juostose, suformuotose greta gatvių ir pravažiavimų, skirtose saugiam ir ekonomiškam inž. komunikacijų eksploatavimui, racionaliam žemės naudojimui, vadovaujantis darniosios plėtros principais. Šiose žemės juostose inž.

Atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros statinių susikirtimai (prasilenkimai) bei gretimybė su magistraliniais dujotiekiais bus sprendžiami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) statybos projektuose. Prieš pradedant rengti statinių projektus ir (ar) kitą projektinę dokumentaciją, rekomenduojama kreiptis į magistralinius dujotiekius eksploatuojančią įmonę dėl techninių reikalavimų projektavimui išdavimo.

Vadovaujantis Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.

Magistraliniai Dujotiekiai

Magistralinio dujotiekio vamzdynai bei teritorijos, esančios po 200 m į abi puses nuo šių vamzdynų ašių, yra priskirti pirmai vietovės klasei. Magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijose yra taikomi užstatymo normatyvai, nurodyti magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių 17 p.

Kultūros Paveldo Apsauga

Koreguojamo specialiojo plano aiškinamojo rašto 3.5 p. Vizualinio poveikio reikšmingumas kultūros vertybėms buvo įvertintas atlikus Planuojamos ūkinės veiklos - vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos poveikio kraštovaizdžiui vertinimo ataskaitą. (Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Ukmergės r. sav., Pivonijos sen. Ataskaitos rengimo vadovas krašt. arch. dr. Jonas Abromas, 2024, žr. 1 priedą).

Atlikus tyrimus vietoje, nustatyta, kad reikšmingiausios planuojamų VE (teritorijos) atžvilgiu yra Ukmergės piliakalnis ir Ukmergės pilies parko apžvalgos aikštelės. Tai aukščiausiose Ukmergės miesto reljefo vietose esančios regyklos, kurios yra intensyviai lankomos. Atlikus vizualinio poveikio reikšmingumo ir kontrasto laipsnio bei poveikio pobūdžio vertinimą (žr. Specialiojo plano koregavimo etape planuojamoje teritorijoje nėra numatytos konkrečios vėjo elektrinių statybos vietos. Renkant konkrečias VE išdėstymo vietas, būtina detaliau įvertinti vizualinį poveikį esamoms kultūros paveldo vertybėms.

Bendrojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) nenurodytas atitikimas Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116, buvęs kodas U36) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui - tvarkymo planui (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2014-09-02, Nr. ĮV-594). Nenurodyta privalomumas vadovautis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba" (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. Nr. ĮV-538; Žin.

Viename iš brėžinių - Urbanistinės plėtros prioritetai - Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės Ukmergės senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116) ir objekto Ukmergės senojo miesto vieta (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2990) teritorijos yra nurodytos kaip prioritetinės naujos plėtros teritorijos. Bendrajame plane atlikti šie patikslinimai: 1. Tekstinėje dalyje paaiškintas teritorijos naudojimo reikalavimų taikymas Ukmergės senamiesčio teritorijoje. Konkretūs teritorijos naudojimo reikalavimai Ukmergės senamiesčio teritorijoje nustatomi pagal Ukmergės senamiesčio specialiojo plano sprendinius (žr. 2.

Bendrojo plano sprendiniuose (pagrindiniame brėžinyje) nenurodytas atitikimas Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116, buvęs kodas U36) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui -tvarkymo planui (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2014-09-02, Nr. ĮV-594). Viename iš brėžinių - Urbanistinės plėtros prioritetai - Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės Ukmergės senamiestis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116) ir objekto Ukmergės senojo miesto vieta (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2990) teritorijos yra nurodytos kaip prioritetinės naujos plėtros teritorijos.

„Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (u.k.) 17116) teritorija išskiriama kaip prioritetinės plėtros teritorija. Bendrajame plane, nustatant teritorijos vystymo prioritetus, kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės Ukmergės senamiestis (u.k.17116) ir objekto Ukmergės senojo miesto vieta (u.k.2990) teritorijai nustatomas prioritetinis teritorijų vystymo režimas - saugojimas. Kultūros paveldo vietovių teritorijos vystymo režimas turės teigiamą povei...

Aplinkosauga

Aplinkos apsaugos agentūra pagal kompetenciją išnagrinėjo Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius. Bendrajame plane nurodytos gamtinio karkaso geoekologinio potencialo teritorijų sąvokos neatitinka Gamtinio karkaso nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai), vartojamų sąvokų.

Erdviniai Duomenys ir Žemėlapiai

Parsisiuntimo paslauga - Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinis žemėlapis M 1:10000 žemėlapis ORT10LT yra sudarytas 2025 metų aeronuotraukos pagrindu ir apima ~1/3 dalį Lietuvos Respublikos teritorijos. RMSE apie 0,4 m. Aerofotografavimas vykdytas 2025 m. balandžio - birželio mėn. skaitmenine fotokamera (CCD jutiklis), GSD - 0,2 m. Ortofotografinius žemėlapius LEI portale galite atsisiųsti atskirais lapais LizardTech MrSID bei TIFF formatais.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM teikia erdvinius duomenis „Natura 2000“ miško vietovių, kuriose iš anksto identifikuoti miškų ūkio veiklos apribojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritį „Parama Natura 2000 miškuose“:

1. PK - uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (pagrindiniai kirtimai atidėti vėlesniam laikui) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10% medyno tūrio per 10 metų) medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių;
2. UK - draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami arba ribojami sanitariniai miško kirtimai, leidžiant palikti tam tikrą skaičių džiūstančių ar išdžiūvusių medžių 1 ha;
3. NM - plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių;
4. DM - sanitariniais miško kirtimais retinimo amžių (21 metai) pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai.

Visos Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų (LIDAR) duomenys bus sukaupti 2023 m. LIDAR tankis yra ne mažiau 6.5 tšk./m2. Vidutinė kvadratinė taško, esančio ant tvirtų, nekintančių objektų, horizontalaus nustatymo paklaida RMSE - ne daugiau kaip 30 cm, vertikalaus - ne daugiau kaip 10 cm.

• 0 ir (ar) 1 klasė - neklasifikuoti taškai (angl.
• 2 klasė - žemės paviršiaus taškai (angl.
• 6 klasė - pastatų, statinių taškai (angl.
• 12 klasė - persidengimo taškai (angl.

Duomenys teikiami suskaidyti lapais, pagal LKS-94 skaidymą *.laz formatu. Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapis - Biomorfotopai. Autorius: R. Šimanauskienė. Kartografas: R. Šimanauskienė.

Corine žemės dangos (CLC) duomenų bazė - tai vektorinis visos Europos žemės dangos duomenų rinkinys, sudalintas į 44 klases (Lietuvos teritoriją dengia 30 klasių) pagal žemės dangos tipą ir naudojimo paskirtį. Šiuo metu yra sukurti penki duomenų rinkiniai (1990, 2000, 2006, 2012 ir 2018 metams), apibūdinantys nagrinėjamų metų žemės dangą bei žemės dangos pokyčius, įvykusius nuo prieš tai sudarytos duomenų bazės. CHA pokyčių duomenų bazės yra sudarytos įvedant žemės dangos pokyčius tarp dvejų metų metų. Mažiausias kartografuojamas yra 25 ha plotiniams objektams ir 100 m plotis linijiniams objektams.

Duomenų Atsisiuntimas

Naršykite ir raskite norimus produktus. Kiekviename produkte yra žemėlapio vaizdas, metaduomenys ir parsisiuntimo skirtukas. Norėdami atsisiųsti duomenis, eikite tiesiai į skirtuką Download (Atsisiųsti) ir pradėkite procesą (tam reikės prisijungti). Be to, galite naudotis internetine žemėlapių peržiūra ir produkto žiniatinklio paslaugomis. Eikite į skirtuką "Map view" ir priartinkite dominančią teritoriją, kad galėtumėte peržiūrėti žemėlapį internetu.

Corine 1990-2012 metų žemės dangos ir pokyčių Lietuvos teritorijos duomenys, teikiami atsisiųsti GIS duomenų bazės, GeoPackage ir rastriniu formatais.

Baltijos jūros Lietuvos dalies duomenys - teritorinės jūros ribos, laivybos keliai, inkaravietės, buvę užminuoti ir kiti rajonai. Erdviniai duomenys potvynių grėsmės teritorijas - teritorijas, kurios gali būti užliejamos mažos, vidutinės, didelės tikimybės potvynių upėse ir Baltijos jūros ir Kuršių marių priekrantėje.

Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinys, sudarytas iš duomenų apie: rizikos objektus, kurie užtvindymo atveju gali sukelti atsitiktinę taršą; vandens telkinius, iš kurių imama daugiau kaip 10 kub. Duomenys parengti įgyvendinant 2007 m. spalio 23 d.

Lietuvos karstinių regionų ribų žemėlapis M 1:50 000 rodo karstinio ir karstinio sufozinio proceso išplitimo ribas Lietuvos teritorijoje. Karstinis procesas Lietuvoje susijęs su gipso tirpinimu ir išnešimu. Šio proceso metu žemės gelmėse formuojasi tuštumos, o paviršiuje gali susiformuoti paviršinės karstinės formos - smegduobės, įlinkiai, įgriuvos ir kt.

1 lentelė. Duomenų rinkiniai ir jų charakteristikos

tags: #ukmerges #bendrasis #planas #zemes #naudojimo #brezinys