Ūkio Banko Istorija, Turtas ir Bankrotas

Ūkio bankas ilgą laiką buvo vienas iš reikšmingiausių komercinių bankų Lietuvoje, turėjęs platų klientų ratą ir užėmęs svarbią vietą šalies finansų sektoriuje. Tačiau 2013 m. jis buvo priverstas nutraukti veiklą, o bankroto priežastys iki šiol kelia diskusijų.

Ūkio Banko Įkūrimas ir Augimas

Ukio bankas. Ūkio bankas buvo įkurtas 1989 metais Kaune, tuomet dar veikdamas kaip kooperatinis bankas. Tai buvo vienas iš pirmųjų nepriklausomos Lietuvos komercinių bankų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., Ūkio bankas tapo vienu svarbiausių finansinių tarpininkų naujai besiformuojančioje rinkos ekonomikoje.

Jis orientavosi į smulkųjį ir vidutinį verslą, taip pat aptarnavo individualius klientus. Bankas greitai plėtėsi - buvo atidarinėjami filialai didžiuosiuose miestuose ir regionuose, plečiamas paslaugų spektras. Jo augimą skatino tuometinė verslo aplinka, kuri leido drąsiai eksperimentuoti su finansiniais produktais.

Tačiau kartu ėmė ryškėti ir pirmieji rizikų valdymo trūkumai - silpna vidaus kontrolė, glaudūs ryšiai su verslo struktūromis ir ne visada aiškūs paskolų išdavimo principai.

1990-2000 m. bankas nuosekliai plėtė savo veiklą: atidarė filialus įvairiuose miestuose, stiprino klientų bazę ir diegė modernias paslaugas. Palaipsniui bankas pradėjo diversifikuoti veiklą - finansavo nekilnojamojo turto projektus, investavo į rizikingesnes verslo sritis, o kai kurių analitikų vertinimu, išplėtė paskolų portfelį pernelyg agresyviai, neatsižvelgdamas į riziką.

Vladimiro Romanovo Įtaka

1990-ųjų pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje pagrindiniu banko akcininku tapo verslininkas Vladimir Romanov, kuris ėmėsi aktyviai formuoti banko strategiją. Romanovas viešai deklaravo ketinimus stiprinti nacionalinį kapitalą ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos plėtros.

Be to, banko veikloje vis ryškesnį vaidmenį pradėjo vaidinti pagrindinis akcininkas Vladimiras Romanovas, kurio sprendimai darė įtaką ne tik investicijų krypčiai, bet ir lėšų valdymui. Romanovo kontroliuojami verslai tapo pagrindiniais Ūkio banko klientais, o dalis paskolų buvo skiriama su juo susijusioms įmonėms, dažnai nesilaikant skaidrių kreditavimo principų.

Finansinės Problemos ir Bankrotas

Jau nuo 2008-2009 m., per pasaulinę finansų krizę, Lietuvos centrinis bankas ir kiti priežiūros organai pradėjo kelti klausimus dėl Ūkio banko veiklos skaidrumo, rizikų valdymo ir kapitalo pakankamumo. Lietuvos bankas ne kartą reikalavo banką sustiprinti kapitalu ir laikytis konservatyvesnės kredito politikos. Nepaisant to, Ūkio banko vadovybė nesugebėjo įgyvendinti reikalavimų.

2013 m. vasario 12 d. Lietuvos bankas sustabdė Ūkio banko veiklą, nurodydamas, kad tai būtina dėl „rimtų pažeidimų ir sisteminių rizikų, galinčių sukelti grėsmę finansų sistemos stabilumui“. Lietuvos banko duomenimis, didelė dalis Ūkio banko paskolų buvo suteikta susijusioms įmonėms, o jų grąžinimas buvo abejotinas.

Po bankroto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų finansinių nusikaltimų - įtariama, kad per įvairias schemas iš banko galėjo būti išvesta daugiau nei 500 mln. litų (apie 145 mln. eurų). Romanovui Lietuvoje buvo išduotas arešto orderis, tačiau Rusijos valdžia jo neišdavė. Taip jis liko nepasiekiamas Lietuvos teisinei sistemai.

2021 m. Nepaisant to, byla dėl Ūkio banko žlugimo tęsėsi - į teisiamųjų suolą sėdo buvę aukšto rango banko darbuotojai bei su Romanovu siejamų įmonių vadovai. Tyrimas atskleidė sistemingą lėšų išvedimą per fiktyvius sandorius, paskolas be realios grąžinimo galimybės ir įmonių tinklą, pasitelktą pinigų srautams maskuoti.

Prokuratūra teigė, kad bankas buvo naudojamas kaip priemonė asmeniniams verslo interesams finansuoti, nepaisant klientų ir indėlininkų interesų.

Ūkio banko bankrotas buvo didžiausias po 2008 m. krizės smūgis Lietuvos bankų sistemai. Nors indėliai iki 100 000 eurų buvo apdrausti ir išmokėti, daugelis smulkiųjų akcininkų ir obligacijų turėtojų patyrė nuostolių. Kita vertus, krizė paskatino griežtinti bankų priežiūrą Lietuvoje.

Ūkio Banko Turto Vertinimas ir Padalijimas

Pasak jo, po preliminaraus vertinimo, Ūkio banke rasta turto už 2,3-2,5 mlrd. litų, iš kurio 1,9 mlrd. litų yra perkeliama į Šiaulių banką, kaip ir visi drausti indėliai. Šių abiejų turto kategorijų suma sudaro 2,7 mlrd. litų.

Šių metų vasario pradžioje bankas sakė turėjęs apie 3,8 mlrd. litų. "Tas turtas buvo ne visai realus, tai yra tai, ką rodė bankas, realus turtas iš tikrųjų yra gerokai mažesnis", - konstatavo A. Audickas.

Preliminariai Ūkio banko turtą vertino bendrovė KPMG jo valdymą perėmus Lietuvos bankui. Blogajame banke lieka turto už maždaug 0,4 mlrd. litų, o pagrindinio kreditoriaus „Indėlių ir investicijų draudimo fondo“ reikalavimas blogajam bankui sudarys apie 0,8 mlrd. litų.

„Šitas būdas beveik visais atvejais geresnis nei bankrotas“, - sakė A. Audickas. Pasak jo, atskyrus gerąjį Ūkio banko turtą nuo blogojo pavyksta išsaugoti bent jau dalį banko operacijų, žmonės išsaugo darbo vietas, banko klientai greičiau prieina prie savo pinigų ir įsipareigojimai jiems yra išsaugomi, be to, šis būdas reikalauja mažiau valstybės lėšų.

litų. litų, atmetus paskolas jie sudaro iki 600 mln. litų. „Didžioji dalis tų indėlininkų yra indėlininkai nerezidentai, t.y. užsienio kompanijos ir asmenys, jie sudaro didžiąją daugumą. Taip pat yra nedraustų valstybės institucijų pinigų, apie 80 mln. litų, kita dalis - apie 100 mln. litų yra Lietuvos rezidentų lėšos“, - vardijo A. Audickas.

Pasak jo, didžiausias Ūkio banke padėtas indėlis siekė apie 16-17 mln. litų, tačiau A. Audickas neatskleidė kokios valstybės ir privačios įmonės turėjo nedraustų lėšų Ūkio banke, tai - banko paslaptis.

Gyventojų bei įmonių indėliai ir pinigai sąskaitose yra drausti, jei jie neviršija 100 tūkst. EUR (345,28 tūkst. litų).

Šiaulių Banko Rolė ir Turto Perėmimas

Kaip žinoma, iškėlus bankroto bylą Ūkio bankui, jo turtas buvo padalintas - visi indėliai ir išduotos paskolos su įkeistu nekilnojamuoju turtu (maždaug 2,7 mlrd. litų vertės) perėjo Šiaulių bankui dovanai.

Šiaulių bankas, perimdamas turtą, proporcingai turėtų prisiimti ir Ūkio banko prievoles, o dėl likusios blogosios banko dalies bankroto, „Indėlių ir investicijų draudimas“ privalėtų išmokėti indėlininkams draudimą, nes tuomet, kai Šiaulių bankas gauna turtą ir gerąsias paskolas, iš kurių garantuotos pajamos, bet perima tik draustų indėlių sumas, jis realiai jokių Ūkio banko prievolių neprisiima, nes prievolės atsiranda „Indėlių ir investicijų draudimui“.

Taigi, Valstybė, ignoruodama dalies indėlininkų interesus, Šiaulių bankui perduoda tik aktyvus ir būsimą pelną, iš kurio turėtų būti grąžinami visi indėliai. Kodėl yra neatlygintinai perduodama Šiaulių bankui „geroji“ Ūkio banko dalis ( turtas) už 2,7 mlrd.

Ūkio Banko Padalinių Atnaujinimas

Ūkio banko padaliniai turėtų pradėti veikti „artimiausiu metu“, tačiau kada tai galėtų įvykti A.Žiugžda nepatikslino. „Kai bus atskirtas geras bankas nuo blogo ir kai mes gausime gero banko duomenis, įrašus, klientų sąrašus, tuomet esame pasiruošę atnaujinti operacijas per 1-2 dienas. Kada tai įvyks, kol kas dar sunku prognozuoti“, - teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.

Jis priminė, kad Ūkio banko klientams jau buvo paskelbta pirminė informacija, kad planuojama atverti 25 Ūkio banko skyrius, tačiau jie taip pat bus atidaromi palaipsniui. Pirmiausiai numatoma atidaryti 6. "Tai nereiškia, kad tai galutinis skaičius, mes svarstysime, nuolat žiūrėsime, galbūt atidaromų skyrių bus ir daugiau", - sakė A. Žiugžda.

Pirmiausiai gyventojai ir įmonės galės naudotis savo pinigais sąskaitose, indėliais. Tačiau ne visomis paslaugomis bus galima naudotis, pavyzdžiui, neplanuojama atnaujinti Ūkio banko kortelių darbo.

„Jau šiandien žinome, deja, kad nepavyks mums greitu metu atnaujinti Ūkio banko kortelių (veiklos - DELFI), - dėstė A.Žiugžda. - Jau šiandien priėmėme sprendimą, kad, deja, jos nebus atnaujintos ir Ūkio banko klientai jau šiandien turėtų kreiptis į Šiaulių banką dėl kortelių Šiaulių banke.“

Jis dėstė, jog Šiaulių bankas indėlius perima su visais įsipareigojimais, tad jei jie nebus nutraukiami anksčiau sutartyje numatyto laiko, žmonės atgaus ne tik savo pinigus, bet ir palūkanas.

A.Žiugžda sakė nežinantis, kiek Ūkio banko darbuotojų pereis dirbti į Šiaulių banką. Iš viso Ūkio banke dirba 750 žmonių. Pasak jo, gerųjų paskolų sąlygos taip pat nebus peržiūrimos, jeigu tam nėra priežasties.

Kreditorių Apsauga ir Turto Pardavimas

Be to, yra numatyti papildomi instrumentai, kaip apsaugoti kreditorių interesus: tai brangiau mokančio pirkėjo paieškos ir turto vertės padidėjimo pasidalinimas su Ūkio banko kreditoriais, kurių didžiausias - „Indėlių ir investicijų draudimo fondas“.

A.Žiugžda paaiškino, kad rinkoje bus parduodami keturi turto „paketai“ ir tuo bus siekiama išsiaiškinti, ar jiems yra pirkėjas, galintis pasiūlyti daugiau nei siūlo Šiaulių bankas. Jei taip - pirkėjai galės įsigyti turto vienetus. Turto vienetai yra šie: pirmas - Šiaulių bankui perduodamas NT portfelis, pavyzdžiui, "Žalgirio" stadionas prie Vilniaus sporto rūmų, antras - IV ir V grupės paskolos dar vadinamos blogosiomis paskolomis, trečias - antrinių įmonių, kurios plėtoja NT portfelis, ketvirtas - finansinių įmonių „Ūkio banko lizingas“ ir „Bonum Publicum“ portfelis.

„Kitaip sakant, Ūkio banko kreditoriai galės pardavinėti banko turto portfelius rinkoje ir pasitikrinti, ar yra geresni pasiūlymai negu buvo gautas netiesioginis pasiūlymas iš Šiaulių banko, - sakė A. Audickas. - Kitas instrumentas: jeigu perduoto turto vertė po dviejų metų padidės, tuomet Šiaulių bankas dalį tos vertės padidėjimo turės grąžinti Ūkio banko kreditoriams.“

Pasak jo, ši taisyklė galios I ir II grupės paskoloms bei parduotam NT. „Mes šiandien arba rytoj atskirsime perduodamo turto dalį ir ją perduosime Šiaulių bankui“, - teigė A.Audickas.

A.Žiugžda teigė, kad Šiaulių banką domina dvi įmonės: "Ūkio banko lizingas" ir nauja veiklos sritis draudimo srityje su "Bonum Publicum", o sprendimai dėl kitų įmonių, priklausomai nuo to, ar joms atsiras pirkėjų, bus vėliau.

Šiaulių Banko Pelnas ir Sutartys

ŠB įmonių grupė 2014 m. uždirbo 11,76 mln. Eur grynojo neaudituoto pelno. Pats bankas - 10,6 mln. Eur grynojo neaudituoto pelno. T.y. atitinkamai 2,2 ir 3,4 karto daugiau, nei 2013 m. Grynosios įmonių grupės palūkanų pajamos siekė 41,12 mln. Eur (29,64% daugiau nei 31,72 mln. Eur 2013 m.). ŠB grynosios palūkanų pajamos - 33,01 mln. Eur (37,26% daugiau nei 24,05 mln.

Istorinė Bankų Raida Lietuvoje

Pirmieji bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą. Ilgalaikes paskolas (10-66 m. laikotarpiui) teikė akcinis Žemės bankas (įkurtas 1872) Vilniuje, Peterburgo-Tulos bankas (įkurtas 1872), Rusijos valstybinio Bajorų žemės banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1886), valstybinio Valstiečių žemės banko Vilniaus (įkurtas 1883) ir Kauno (įkurtas 1884) skyriai, Suvalkų žemės kredito draugija (įkurta 1900) bei Vilniaus miesto kredito bankas (įkurtas 1908).

Trumpalaikes paskolas pramonei ir prekybai teikė Vilniaus privatinis komercijos bankas (įkurtas 1873, skyrius Kaune ir agentūra Ukmergėje), kelių Rusijos komercijos bankų skyriai, savitarpio kredito draugijos (1914 Kauno gubernijoje veikė 17, Vilniaus - 12, Suvalkų - 3), bankiniai namai ir kontoros (prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Kauno gubernijoje jų veikė 11, Vilniaus gubernijoje - 10, Suvalkų - 4). Iki 1914 dar veikė Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyrius (įkurtas 1865) ir Kauno skyrius (įkurtas 1883).

SSRS okupavus Lietuvą buvo likviduoti Centralinis žydų ir Kredito bankai, Mozės Brauno bankiniai namai, savitarpio kredito draugijos, tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos, likusieji bankai nacionalizuoti ir įtraukti į SSRS kredito sistemą. Lietuvos bankas pertvarkytas į SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę SSRS bankų respublikiniai skyriai Lietuvoje tapo savarankiškais bankais, vėliau kai kurie iš jų buvo reorganizuoti arba likviduoti. Sparčiai daugėjo komercinių bankų: 1990 pabaigoje veikė 12, 1991 pabaigoje - 16, 1993 pabaigoje - 28, 1995 pabaigoje dėl bankrotų liko tik 12.

2011 Lietuvos valstybės institucijos dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo ir įtarimų neskaidriomis finansinėmis operacijomis nutraukė banko Snoras, 2013 - Ūkio banko veiklą.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų turtas 2023 viduryje siekė 56,7 mlrd.

Pagrindiniai faktai apie Ūkio banką

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai faktai apie Ūkio banką:

tags: #ukio #banko #turtas