Šiandien kartu su juo Kauno apylinkės teismo slenkstį mina V.Petraičio sutuoktinė Vilma.
Istorija prasidėjo nuo dviejų buvusių ilgamečių verslo partnerių - Valdo Petraičio ir Almanto Pėstininko sandorio įsigyjant sklypą pakaunėje.
Kauno rajonas žemėlapyje
Tuo metu ši vietovė buvo įvardijama kaip Tirkiliškių kaimas, o šiandien - jau Narsiečių Pabūklų gatvė. Vėliau įsigytas sklypas pasidalytas perpus.
A.Pėstininkas - buvusio verslo partnerio byloje tėra tik liudytojas, tikinantis nieko apie V.Petraičio planus pasidalijus sklypą nežinojęs ir ne kažin ką pamenantis apie į šią bylą sugulusius įvykius.
Nei V.Petraitis, nei V.Petraitienė jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Tačiau, buvę Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros klientai teismui davė kitokius parodymus.
Teisminis procesas
Pirmajame šios bylos posėdyje spėta apklausti tik vieną sutuoktinių porą, pirkusią 2011-ųjų pavasarį iš V. ir V.Petraičių Tirkiliškiuose sklypą su nebaigtu įrengti namu, bei šio sandorio liudytoju tapusį vieno iš jų brolį, įsigijusį identišką pirkinį kaimynystėje.
V. ir V.Petraičiai kaltinami panašiu būdu - sudarant sandorius trijose skirtingose Kauno notarų kontorose tik dėl žemės sklypo pirkimų-pardavimų, nuslepiant juose esančius nebaigtus įrengti namus ir taip suklastojus dokumentus bei nuslėpus tikrąsias savo pajamas iš šių sandorių, nesumokėjus į valstybės biudžetą 48,5 tūkst.
Prokurorei Svetlanai Zabielinienei paviešinus kaltinamąjį aktą, V. ir V.Petraičiai, kuriems tai pirmoji akistata su Temide, savo kaltės nepripažino.
Temidė - Teisingumo deivė
Prokurorei nepavyko nušalinti nuo bylos teisiamųjų advokatų H.Juškos (iš kairės) ir Ž.Kalinausko. Tačiau teisėjai konstatavo, kad nepateikta jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių tokį prašymą, todėl jis buvo atmestas.
Nors netrukus vieną namą iš V. 2011 m. pavasarį namą iš V. ir V.Petraičių pirkusios šeimos galva teismui pasakojo radęs apie jį skelbimą interneto svetainėje aruodas.lt. Ten buvo įdėta ne tik šio namo nuotrauka, bet ir nurodyta jo kaina - 370 tūkst. Pirmą kartą apžiūrėti galimo pirkinio jis vyko kartu su žmona ir brolio šeima. Šis norėjo įsigyti namą kaimynystėje.
O šiuo atveju tokia galimybė buvo. Maždaug po poros savaičių apžiūrėti galimo pirkinio į Tirkiliškius jau važiavo ir brolių bei apie tai pasakojusio liudytojo sutuoktinės tėvai. Tėvams palaiminus, broliai ir toliau viską darė kartu. Dėl saugumo. Tik pirko nebaigtus statyti namus bei sklypus, kuriuose šie stovėjo, iš skirtingų pardavėjų.
Anot brolių, pardavėjai juos įtikinę, kad parduoti sklypo su nebaigtu įrengti namu nėra galimybės. Iš tikrųjų namai buvo tik su stogu, langais ir lauko durimis. Tačiau be jokių komunikacijų. V.Petraičio klientai teigė sumokėję už jį į nurodytą banko sąskaitą 30 tūkst. litų.
Anot iš V. ir V.Petraičių oficialiai tik sklypą pirkusių sutuoktinių, likusius 335 tūkst. Visiškai atsiskaičius, šių įrodymų nebeliko, nes suplėšytas ir paskutinis toks raštelis.
Be to, teisiamųjų advokatai buvo linkę daryti sutuoktiniams ir psichologinį spaudimą - ar šie gali pateikti dokumentus, įrodančius, kad turėjo lėšų įsigyti šį namą?
Susipažinus su šio turiniu, skubiai skambinta V.Petraičiui. Ir tikrai padėjo šį užpildyti, ramindamas, kad tai daro pasikonsultavęs su savo kompetentingu tokiais klausimais advokatu.
Panašu, kad, šiam patariant, namo pirkėjui dar teko pasirašyti su V.Petraičiu atbuline - 2009 m. sausio 23-iosios data preliminarią sutartį. Pirminiais duomenimis, dėl namo statybos. Į pirmąjį šios bylos posėdį buvo iškviesta ir vieną teisiamųjų sandorį, šiems nuslepiant, kad parduodamas sklypas yra su nebaigtu įrengti namu, tvirtinusi notarė.
Notarė buvo linkusi teigti, kad jau nieko apie šį sandorį neatsimena. Ji prašė teismo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau tada šiai notarei buvo užduotas klausimas, ar galima sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu? Beje, vėliau broliai taip ir padarė.
Rezervacijos ir preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis. | Teisinėkonsultacija.lt
Miško veisimas ir parama
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“ iki lapkričio 16 d. priima paraiškas.
„Be „Lietuvos kaimo plėtros programos“ paramos gerokai sunkiau būtų išsiversti: mokėti darbininkams atlyginimus ir taip pat plėsti miškų plotus, įsigyti modernios technikos“, - įsitikinęs Č. Petraitis.
Pagal profesiją energetikas Č. „Pritrūkus žaliavos, anksčiau dairydavomės, iš kur jos nusipirkti. Pagalvojom: kodėl neužsiauginus patiems, juolab kad tai daryti padeda europinė parama? Įsigijom miškų, juos, kaip priklauso, ne tik kertam, bet ir sodinam, prižiūrim, puoselėjam - tokia yra miškininkų kasdienybė“, - sakė jis.
Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
Miško veisimas
Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.
Miško veisimo projektai vertinami pagal atrankos kriterijus, už atitiktį veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėms suteikiami balai.
Kai visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) miškui veisti miško žėliniais apaugančiame plote, kuriame reikia tik papildomo želdinimo (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc.
Miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., - 10 balų. Atliekamas ir papildomas pareiškėjų, surinkusių vienodą atrankos balų skaičių, kai skirtos paramos nepakanka visoms paraiškoms finansuoti, paraiškų atrankos vertinimas.
Žemaitijos teismų nutartis galima suskirstyti į:
- a) sprendimus, priimtus paties teismo arba persiųstus vykdyti iš Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo;
- b) sprendimus, priimtus po vienai pusei skirtos priesaikos;
- c) nukeltus sprendimus (į kitą teismą arba vėlesniam laikui) ir apeliacijas;
- d) priimtus sprendimus, išnagrinėjus pateiktus raštiškus įrodymus, įrodymus incidentų vietose arba išklausius liudininkų parodymus.
Bajorijos korporacijos
Darbe bandoma pažvelgti į bajorijos korporaciją kaip į teismų dalyvius. Pagrindinis tyrimo objektas - Žemaitijos rankraštinės žemės ir pilies (pakamario teismo knygos neišliko) teismų knygos.
Tyrimo metodai: istorinis-lyginamasis metodas, taip pat teisinė archeologija, t. y. nagrinėjama žemaičių bajorijos teisinės savimonės raida ir pateikiamas jos horizontalus pjūvis.
Kadangi žemaičių bajorijos juridinės kultūros apmatai ir jų šaltinių bazė jau aptarti, svarbiausias tyrimo tikslas - nustatyti teisinės kultūros lygmenį remiantis formaliomis raštvedybos procedūromis, fiksuotomis žemės ir pilies teismų knygose.
Žemės teismų knygų rūšiavimas - bendrųjų (LDK) ir žemaičių - jau atliktas ankstesniuose straipsniuose. Darbe naudojami rankraštinės istorinės medžiagos rūšiavimo metodai, taikyti visos LDK ir Žemaitijos mastu kiek ankstesnei epochai - XVI a. pabaigai.
| Teismo knygų rūšys | Aprašymas |
|---|---|
| Aktų knygos | Daugiausia notariniai įrašai |
| Teismo bylų knygos | Skundai ar vaznių pranešimai, pačių procesų aprašymai |
| Einamųjų reikalų knygos | Kiti teismo reikalai |
Čia gana griežtai išsiskiria aktų ir teismo bylų knygų serijos, pastaroji dar dalijama į einamųjų reikalų ir procesų pogrupius.
Žemaitijoje dėl santykinai gausios bajorijos teismų (ir žemės, ir pilies) darbo apimtys išsiplėtė, todėl knygos buvo skirstomos pagal darbo pobūdį: į vienas įrašomi daugiausia notariniai įrašai, į kitas - tik skundai ar vaznių pranešimai, dar į kitas - pačių procesų aprašymai.
XVI a. pabaigoje Žemaitijoje žemės teismo sesijos tęsėsi iki dviejų mėnesių, pilies teismas dirbo kas mėnesį bent po dvi savaites, į teismo knygas kasdien buvo įrašoma nuo kelių iki keliasdešimties įvairių įrašų.
Teismai dirbo specializuotai, raštininkų vadovaujami rašovai pildė skirtingas pilies ir žemės teismų aktų, einamųjų reikalų ir procesų knygas.