Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius sutarčių šablonus ir dokumentus, kurie gali būti naudingi įmonės veikloje, įskaitant pavyzdžius, susijusius su žemės sklypo pirkimu, darbuotojų valdymu ir kitais svarbiais aspektais.
Sutarčių Pavyzdžiai ir Šablonai
Verslo pasaulyje sutartys yra esminis elementas, užtikrinantis aiškumą ir apsaugą. Pateikiame keletą dažniausiai naudojamų sutarčių pavyzdžių:
- Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis: Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka įmonės akcijas.
- Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis: Sudaroma pirkėjui ir pardavėjui sutarus dėl kainos, pasirašius sutartį sumokami pinigai ir automobilis perduodamas pirkėjui.
- Darbų atlikimo sutartis: Aprašomas sutarties objektas, šalių pareigos, darbų kaina ir kitos sąlygos.
- Paslaugų teikimo sutartis: Vykdytojas įsipareigoja atlikti paslaugas pagal iš anksto su užsakovu suderintą grafiką.
- Patalpų nuomos sutartis: Šablone pateikiamos sąlygos dėl patalpų nuomos.
- Paskolos sutartis: Numatytos įvairios nuostatos, kai paskola suteikiama nemokamai ar perduodama grynais pinigais, įvairūs palūkanų mokėjimo būdai.
- Prekių pirkimo-pardavimo sutartis: Aptariami nuostatų variantai dėl pinigų sumos už prekes apmokėjimo, pateikimo, nuosavybės teisės perėjimo momento ir kitos nuostatos.
Darbuotojų Valdymas ir Dokumentacija
Efektyvus darbuotojų valdymas yra būtinas bet kuriai sėkmingai įmonei. Štai keletas svarbių dokumentų ir pavyzdžių:
- Aktas dėl neatvykimo į darbą: Kai darbuotojas be pateisinamos priežasties darbe nepasirodė.
- Atostogų grafikas: Dėl įmonės darbuotojų kasmetinių atostogų sąrašo.
- Darbo pažymėjimo pavyzdys: Pateikiami darbo pažymėjimo reikalavimai ir būtini rekvizitai.
- Naujos darbo sutarties pavyzdys: Sudaroma tarp darbdavio ir darbuotojo.
- Darbuotojo atleidimo pranešimas: Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą.
- Darbuotojo charakteristika: Buvęs įmonės vadovas apibūdina savo darbuotoją, jo charakterį, bruožus, pomėgius ir darbo rezultatus.
- Darbuotojo pasiaiškinimas: Darbuotojo pasiaiškinimas darbdaviui (vadovui) dėl vėlavimo į darbą.
Finansiniai ir Teisiniai Dokumentai
Įmonės finansinė ir teisinė dokumentacija turi būti tvarkinga ir atitikti visus reikalavimus:
- Individualios veiklos sąskaitos pavyzdys: Sąskaita skirta individualią veiklą vykdantiems gyventojams.
- Išrašytų PVM sąskaitų faktūrų žurnalas: Lentelėje nurodoma Eil.
- PVM sąskaitos faktūros pavyzdys: Šablonas, forma.
- Skolos raštelis: Skirtas apiforminti pinigų skolinimo faktą tarp fizinių asmenų.
- Ūkinių operacijų žurnalas: Ūkinių operacijų registravimo žurnalas.
Kiti Svarbūs Dokumentai
Be minėtų dokumentų, yra ir kitų, kurie gali būti naudingi įmonės veikloje:
- Asmens įgaliojimo pavyzdys: Blankai.
- Bendradarbiavimo sutarties pavyzdys: Šablonas.
- Gyvenimo aprašymas (CV): Duomenys, kuriuos darbo ieškantis asmuo pirmiausia pateikia galimam darbdaviui.
- Komercinio pasiūlymo pavyzdys: Prekių, paslaugų pasiūlymas potencialiems pirkėjams.
- Motyvacinio laiško pavyzdys: Laiške pagrindžiama, kodėl norintysis įsidarbinti tinkamas konkrečiam darbui ir kokie jo lūkesčiai.
- Padėkos rašto šablonas: Klientams, partneriams, rėmėjams ir kitiems.
- Prašymas atleisti iš darbo: Dokumente nurodoma dėl kokios priežasties darbuotojas nori būti atleistas, nuo kada.
Žemės Sklypo Pirkimo Protokolas
UAB protokolas dėl žemės sklypo pirkimo yra svarbus dokumentas, kuriame fiksuojami visi susiję sprendimai ir susitarimai. Šis protokolas turėtų apimti:
- Posėdžio datą ir vietą.
- Dalyvaujančius asmenis.
- Svarstomus klausimus dėl žemės sklypo pirkimo.
- Priimtus sprendimus (pvz., dėl sklypo kainos, pirkimo sąlygų).
- Posėdžio vadovo ir sekretoriaus parašus.
Sodininkų Bendrijos Pavyzdys
Visuotiniame susirinkime patvirtinus bendrijos turimo turto aprašą, nustatyta, jog pagal Registro duomenis bendrijos turtas (nuosavos, nekonfiskuotos žemės vertė) yra 219 000 Eurų. Nors teismų procesai pasibaigę, tačiau dalis sodininkų skleidžia paskalas, neatitinkančias tikrovės, kad bendrija pralošė teismus dėl nekvalifikuoto pirmininko.
Bendrija visą laiką laikosi įstatymų, o sprendimus priima kolegialiai bendrijos narių susirinkimuose. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus bendrija yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris turi kaip pareigas, taip ir teises. Viena iš tokių teisių ir pareigų disponuoti savo turtu yra juo rūpintis, prižiūrėti ir, esant būtinybei, parduoti.
Vadovaujantis bendrijos generaliniu planu, atlikus geodezinius matavimus, 2009 m. buvo patvirtinta bendrijos teritorijos aplinkinė riba, 2013 m. baigtas rengti ir patvirtintas pertvarkymo projektas, kuriame suprojektuota 144 įsiterpę žemės sklypai ir apie 40 ha bendro ploto bendro naudojimo žemės sklypai kartu su gatvių plotais.
Apygardos prokuratūra ir NŽT reikalauja taikyti restituciją, t.y. panaikinti visus sandorius tiek pirkimus iš Valstybės, tiek privačius sandorius ir tuo pačiu užtikrinti bendrijos bankrotą ir neišvengiamą jos likvidavimą, kadangi finansiškai nesugebės grąžinti skolų. Tačiau argi tokie ieškovų siekiai yra teisingumo ieškojimas, mūsų nuomone tai absoliučiai priešingai- tai tiesiog sąmoningas susidorojimas su bendrija pagal galimai užsakovų norus.
Pagal Žemės reformos įstatymą ir vyriausybės nutarimus NŽT privalėjo parduoti sodininkų bendrijų nuosavybėn žemės sklypus, kurie teisės aktais priskirti sodininkų bendrijoms, neturėjo teisės savarankiškai nuspręsti pvz. neparduoti. Parduodant tokius sklypus NŽT turi pareigą taikyti valstybės nustatytą pardavimo kainą, už tą kainą bendrija ir išsipirko.
Konsultacijas ir rekomendacijas dėl bendro naudojimo žemės išpirkimo ir tolimesnes jos panaudojimo galimybes aiškinomės visais įmanomais ir mums prieinamais būdais. 2013m. spalio 24d. NŽT organizavo Šarūno viešbutyje susitikimą su sodininkais, norėdami paaiškinti 2010-07-02d. priimto Įstatymo Nr. XI-996 reikšmę ir naudą sodininkams, kuris numatė sodininkų bendrijoms teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę.
Susitikime dalyvaujantys sodininkų bendrijų pirmininkai kėlė panašius klausimus dėl išpirktos iš valstybės bendro naudojimo žemės; ar galės ja savarankiškai disponuoti, ar galės ją parduoti sodininkams, kurie užtikrintų bendro naudojimo žemės sklypų tinkamą priežiūrą. Direktorius Audrius Petkevičius patikino, kad bendrijos, įsigijusios žemę, apie tolimesnį jos panaudojimą sprendžia tiktai visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
Iš tikro, nesuvokiamas dalykas, kaip NŽT, pasikeitus daugeliui vadovų galėjo sugalvoti, kuomet pelkių, kūdrų, vandens telkinių ir elektros tinklų apsauginių juostų ir zonų, miškų, želdinių, griovių, pakriaušių užimti plotai, kuriuose neįmanoma jokia ūkinė veikla prilyginami sodų paskirties žemei, tuo labiau, kuomet ji yra bendro naudojimo.
Pagal NŽT išreikalautą vertinimo principą vienas ha. aukščiau išvardintos žemės kainuotų virš 100 000 Eurų, bet ar tai sąžiningai įvertinta, juk tai absurdas, pasityčiojimas iš sodininkų, suprask maždaug, “o ką jūs mums padarysit, mes visagaliai”, mes atstovaujam valstybę bet ne jos piliečius, sodininkus. Tuo tarpu konkursą laimėjusi kompanija “Capital vertinimas” prokuroro nurodytą bandomąjį sklypą iš pradžių įvertino 15 kartų mažesne kaina, lyginant su masiniu vertinimu.
Bendrijos užsakytas nepriklausomas turto vertintojas atliko visos 58.83 verčių zonos ekspertinį vertinimą-analizę. Šioje verčių zonoje apie 50 proc. ploto užima sodininkų bendrijos. Nustatė, kad pagal įvykusius sandorius žemės ūkio paskirties normalios, gal būt ir derlingos, be jokių apribojimų žemės 1 aras kainuotų max. nuo 26 iki 100 Eurų (1ha. 2600-10 000 Eurų).
Įdomu kas įtakojo NŽT nuomonės pasikeitimą kuomet jau nepaisoma net galiojančių įstatymų, ieškoma ir pritaikoma Teisės normų bei įstatymų išvestinės prielaidos ir traktuotės, atrandamos, atseit, imperatyvios nuostatos (juk pardavus sodininkams dalį žemės naudojimo būdas nepasikeičia-išlieka tas pats t.y. bendro naudojimo ir tuo pačiu nepažeidžiamas joks imperatyvas), ir kodėl Bendriją kaltina apgavusi visą NŽT sistemą, lyg tai veikusi paslapčia, kaip galingiausia organizacija.
Pirmas kaltinimas yra labai keistas, kadangi pertvarkymo projektas buvo rengiamas gavus 2010-04-16 d. apskrities viršininko leidimą Nr-41-L90, nurodantį sklypus formuoti vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ir nauja 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija. Įsakyme ir leidime nenumatytas bendro naudojimo žemės sklypų ploto apribojimas, kadangi 12 arų apribojimas taikomas tiktai fiziniams asmenims ir sodų paskirties sklypams.
Antras kaltinimas dar keistesnis, mums žinoma, kad yra Europos žmogaus teisių Teismo nurodymas LR Aukščiausiam teismui pakeisti nutartis kuriuose konkretūs fiziniai asmenys kaltinami apgavyste, kadangi atsakomybę turi prisiimti ne silpnesnioji pusė, o nepalyginamai stipresnė pusė, t. y. Valstybinės institucijos, o mūsų atveju kaip?
2015 m. rugsėjo 30 d. NŽT Vilniaus rajone, dėl gausių skundų iš sb Žaluma, vyko centrinės NŽT prie Žemės ūkio ministerijos direktorės Gineikaitės organizuotas susitikimas su Vilniaus raj. sodininkais. Jame dalyvavo NŽT Vilniaus raj. skyriaus vedėja, teisininkai ir 9 sodininkai, iš jų - 6 iš S/b „Žaluma“.
Žalumos „atstovai“ skundėsi, kad parduodama bendro naudojimo žemė, kad pirmininkas iš to pelnosi. NŽT direktorė pavedė atlikti patikrą bendrijoje ir įvertinti situaciją, ar iš tikro bendrijai reikalingas sklypas 1G. Daugiausia dėmesio buvo skirta tik sklypui prie ežero. Turėjau pateikti motyvuotą paaiškinimą su įrodymais apie atliktus ir ateityje planuojamus rimtus darbus tvarkant ir naudojant 1G sklypą.
Kadangi visa NŽT sistema buvo įsitikinusi, kad bendrija turi 100 % teisę išsipirkti bendro naudojimo žemę (apie tai buvo aiškinama plačiai, lankydamiesi daugelyje Lietuvos sodininkų bendrijų būtent tai aiškino), todėl bandė, atrodytų nekaltai, aplinkiniu keliu, mums sutrukdyti.
Pagal šio susitikimo medžiagą NŽT užsakė straipsnius LRyte 2015-10-15 d. ir 2016-01-30 d. Juose aprašomas vykęs susitikimas. Iš tikro bendrija 2016 metais išnuomojo dalį bendro naudojimo žemės visiems norintiems (68) sodininkams.
2016-04-06 d. ir 2016-04-12 d. raštuose NŽT atsakymuose sodininkams R. K ir J. Iš pradžių R. K kreipėsi į bendriją dėl dalies bendro naudojimo žemės sklypo 3D išsipirkimo. Jo prašymo netenkinom, kadangi buvom apsisprendę sudarinėti tiktai nuomos sutartis. Tai patvirtina sudarytos 68 sutartys. Nuomos galimybės jo netenkino, todėl kreipėsi į Seimą pas savo žemietį deputatą.
2015-07-13 NŽT prie ŽŪM Rizikų valdymo departamentas išnagrinėjo anoniminį skundą dėl planuojamo bendrijoje parduoti dalį išpirktos bendro naudojimo žemės. NŽT žinodama apie bendrijoje sudaromus pardavimo sandorius nesustabdė, neperspėjo, laukė, kad kuo daugiau jų būtų sudaryta ir tik po to kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Ar sąžininga pradėti 26 teismines bylas, kurios absoliučiai vienodos.
Mūsų nuomone, tikslas buvo ne teisingumo paieškos, o siekis sužlugdyti bendriją, atimti teisėtai išpirktą žemę ir ją atiduoti kitiems. Baigdamas noriu pabrėžti, kad bendrija valstybės neapgavo ir nenorėjo apgauti, tačiau neturėję kitos išeities sutikome taikos sutarties sudarymui mums pateiktomis sąlygomis, t.yra turėtume primokėti kainos skirtumą tarp išpirkimo ir rinkos kainos.
Gerb. Sodininkai eidami į apklausas dėl pateiktų kaltinimų ėjo nusigandę, apimti didžiulio nerimo ir stengėsi save apsaugoti, o pirkimo aplinkybes aiškino taip kad jiems patiems būtų saugiau.
2019-04-25 Vyriausybėje vykęs pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais (jame dalyvavau), buvo akcentuota, kad išpirkta bendro naudojimo žemė (pagal galiojančius įstatymus) kartais parduodama tretiesiems asmenims. Uždrausti galima tiktai pakeitus LR Žemės reformos įstatymą, tai atlikti Vyriausybės kancleris įpareigojo vice ministrą Gustą.
Gerb. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Imperatyvi įstatymo norma pripažintina tokia, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.
Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normom...
Ši informacija padės jums tvarkyti įmonės dokumentus ir užtikrinti sklandų įmonės veikimą.