UAB "Limeta" sodyba: apžvalga, veikla ir atsiliepimai

UAB "Limeta" - tai viena didžiausių kompanijų Lietuvoje, kurios veikla apima medicinos įrangos prekybos, priežiūros ir gamybos sritis ir užtikrina aukščiausio lygio paslaugų kokybę. Be medicinos įrangos, įmonė taip pat susijusi su poilsio namais ir sodybomis, tokiomis kaip "Limeta" poilsio namai, įsikūrę Mėguvos g. 9, Šventojoje, Palangos savivaldybėje.

Šiame straipsnyje apžvelgsime UAB "Limeta" veiklą, susijusią su poilsio paslaugomis, bei atsiliepimus apie įmonės veiklą.

Pagrindinė informacija apie UAB "Limeta"

• Pavadinimas: UAB "Limeta"
• Pagrindinė veikla: Medicinos įrangos prekyba, priežiūra ir gamyba
• Papildoma veikla: Poilsio namai
• Adresas: Mėguvos g. 9, Šventoji, Palangos sav.

Finansiniai duomenys

Žemiau pateikiami UAB "Limeta" finansiniai duomenys keliais pastaraisiais metais:

Atsiliepimai ir įvertinimai

Atsiliepimai apie UAB "Limeta" veiklą yra įvairūs. Daugiausia atsiliepimų susiję su medicinos įrangos prekyba ir priežiūra, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į atsiliepimus apie įmonės sodybas ir poilsio namus.

Vienas iš skaudžių atvejų, susijusių su įmone, yra verslininko Virginijaus Vozbuto istorija. Jo žmona Inga apdegė net 80 proc. kūno ir buvo skubiai nugabenta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. V.Vozbutas, siekdamas išgelbėti žmoną, nupirko specialų aparatą, tačiau susidūrė su ligoninės vadovo pasipriešinimu dėl jo priėmimo. Ši istorija atskleidė problemas, susijusias su medicinos įrangos prieinamumu ir ligoninės administracijos sprendimais kritinėse situacijose.

Virginijaus Vozbuto istorija

Kraupi nelaimė Vozbutų šeimą ištiko liepos 23-iąją, pirmadienį, kai sodyboje sprogus dujų balionui nukentėjo trys žmonės. V.Vozbuto žmona Inga apdegė net 80 proc. kūno ir buvo skubiai nugabenta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vilties, kad moteris išgyvens, buvo nedaug.

V.Vozbutas žmonos būklę vertino adekvačiai. Apie tai, kad situacija kritiška, sutuoktinį nuolat informuodavo ir pacientę gydę ligoninės specialistai. Tačiau V.Vozbutas negalėjo laukti sudėjęs rankų - gydytojo padrąsintas jis nusprendė imtis iniciatyvos ir padaryti viską, kad sumažintų žmonos skausmus, o, jei likimas bus maloningas, ir išplėšti ją iš mirties gniaužtų.

„Vienintelis dalykas, ko neturėjome - tai laikas. Pagal medicininę praktiką turėjome šešias su puse, o jei organizmas stipresnis, 7-8 dienas pabandyti būklę perversti į kitą pusę“, - 15min pasakojo vyras.

Šeimos draugams suskubus į pagalbą V.Vozbutas atliko milžinišką vadybinį darbą. Ieškant inovatyvių gydymo būdų pavyko užmegzti ryšį su Olandijoje įsikūrusia įmone, kurios gaminami „Meek“ technologijos aparatai padidina pacientų šansus pasveikti. Šis aparatas esą buvo efetyvesnis už tą, kurį ligoninė jau turėjo. V.Vozbutui jis kainavo 18 tūkst. eurų.

„Ketvirtadienį jau turėjome olandų sutikimą, kad aparatą man parduos kaip fiziniam asmeniui. Atlikau skubiausią įmanomą pavedimą, penktadienį olandai aparatą išsiuntė į Lietuvą, šeštadienį jis jau buvo Vilniuje. Pirmadienį nutraukęs savo atostogas pas mus atskrido specialistas iš Olandijos, kuris žmoną gydžiusį chirurgą Darių Kubilių konsultavo, kaip naudotis nauju aparatu“, - įvykius atkūrė V.Vozbutas.

Pasak jo, absoliuti dauguma žmonių kritinėje situacijoje elgėsi bendražmogiškai ir buvo linkę bendradarbiauti. „Tik ne ligoninės direktorius A.Pamerneckas”, - konstatuoja V.Vozbutas, iki šiol negalintis suprasti, kodėl ligoninės vadovas vilkino sprendimą priimti jau į Lietuvą atgabentą aparatą.

„Aš puikiai supratau, kad žmonos būklė kritinė. Tenorėjau ir teprašiau vieno - priimti aparatą ir esant galimybei jį panaudoti. Net jei baigtis būtų ta pati, neturėčiau jokių pretenzijų ligoninei. Tačiau negaliu susitaikyti su tuo, kad vienas žmogus nusprendė, kad mano žmonos atvejis beviltiškas ir ją tiesiog nurašė nesuteikiant progos, net jei viltis ką nors pakeisti siekė vos kelis procentus“, - kalbėjo V.Vozbutas.

Ketvirtadienį po vizito Generalinėje prokuratūroje V.Vozbutas atvyko į 15min redakciją ir detaliau nupasakojo išgyventus įvykius. Vyrui galvoje netelpa, kodėl ligoninė, galėjusi aparatą priimti šeštadienį, o pirmadienį ar kitą dieną, jei tik leistų pacientės būklė, atlikti odos transplantaciją, net nepasinaudojo tokia galimybe.

V.Vozbutas galvoje vis suka įvykių plokštelę ir bando atsekti, kas lėmė ligoninės vadovo poziciją. „Gal čia sužaidė ambicijos? Gal jis įsižeidė, kad aparato klausimus derinau su ligoninės gydytojais ir teisininkais, o ne iškart su juo asmeniškai? Tačiau aš viską norėjau spręsti civilizuotai. Nenorėjau lįsti, draskytis, gaišinti direktoriaus. Juk kas, jei ne ligoninės personalas gali viską suderinti su vadovu. Juolab kad buvau pasirašęs ligoninės teisininkės parengtą aparato panaudos sutartį“, - svarsto V.Vozbutas.

Tokios būklės ji ištvėrė daugiau nei septynias vadovėlines dienas. Rugpjūčio 2-ąją, ketvirtadienį, V.Vozbutas nežinios nebeištvėrė ir nuvyko į priėmimą pas ligoninės direktorių A.Pamernecką.

V.Vozbuto teigimu, šis susitikimas prasidėjo patyčiomis. „Direktorius pasakė, kad neturi teisės teikti man informacijos apie žmonos būklę. Nusistebėjau: o kam daugiau, jei ne man? Paaiškino, kad Vozbutienei. Likau šokiruotas: „Kaip tai? Juk ji komos būklėje!“ Paaiškino, kad ligoninė turi būtent tokį žmonos įgaliojimą. Paprašiau man jį parodyti. Direktorius reanimacijos vedėjai liepė atnešti žmonos ligos istoriją. Laukiant praėjo maždaug 20 minučių. Atneša. Atverčia. O ten mano brolio žmona pasirašė ant dokumento ligoninės priėmimo skyriuje, kai žmona buvo atvežta. Teisininkė direktoriui paaiškino, kad čia - ne įgaliojimas. O jis ramiai: „Tada galime kalbėti“, - pasakojo V.Vozbutas.

A.Pamernecko bendravimo maniera esą nepriminė noro bendradarbiauti. „Todėl aš pasiteiravau, kad, jei kalbame teisiniais terminais, gal ir man reikia advokato? Sakė, kad ne. Ir paaiškino, kad turi mane supažindinti su žmonos būkle. Girdi, jos būklė kritinė ir aparatas greičiausiai jau nepadės. Iš visų jėgų laikiausi nesikarščiuodamas, tačiau pasakiau, kad žmonos būklės aptarimą galime praleisti, nes jau visą savaitę girdžiu, kad jos būklė labai sunki, o ir pats tai puikiai mačiau. Paaiškinau, kad nieko daugiau nenoriu, tik tiek, kad ligoninė priimtų aparatą ir esant galimybei jį panaudotų. Viskas“, - dėstė V.Vozbutas.

Tuomet direktorius esą paaiškino, kad priimti aparato neturi moralinės teisės. Be to, išreiškė nuogąstavimą, kas bus, jei pacientės vyras vėliau pareikalaus atlygio už aparatą ir pan. „Užtikrinau, kad to tikrai nebus, tačiau galime pasirašyti nuo rizikos apsaugantį raštą. Paaiškinau, kad jei reikia, aparatą galiu duoti ne pagal panaudos sutartį, kurią jau buvau pasirašęs, bet dovanoti. Tada vadovas ėmė pasakoti, kad ligoninė turi aparatą, su kuriuo odos transplantaciją žmonai būtų galima atlikti per 6-7 operacijas. Paklausiau: „O ar Inga tiek atlaikys? Su mano siūlomu aparatu gal užtektų tik dviejų operacijų“, - pokalbį atkūrė V.Vozbutas.

Šio susitikimo metu esą kalbėjo tik ligoninės direktorius. Likę darbuotojai ir gydytojai nepratarė nė žodžio. „Supratau, kad čia viską sprendžia vienas žmogus“, - apibendrino V.Vozbutas.

Kitą dieną, penktadienį, vos po 8 val. ryto, V.Vozbutas su aparatu jau buvo ligoninėje. Tačiau paaiškėjo, kad jo niekas nesiruošia priimti. Pasigirdo kalbų, kad direktorius nusprendė analogišką aparatą įsigyti per viešuosius pirkimus. Be to, iš ryto vyksta pacientų vizitacijos, gydytojų konsiliumai.

Apie 15.30 val. teisininkė savo iniciatyva suorganizuoja aparato paėmimą. Apie 17 val. aparato perdavimo procedūra baigiama, tačiau atlikti operaciją I.Vozbutienė per silpna. Šeštadienį moters būklė pablogėjo, bet po to šiek tiek atsistatė. Sekmadienį situacija komplikavosi. Pirmadienį moteris mirė. Rugpjūčio 16-ąją jai būtų suėję 38 metai.

Ši skaudi asmeninė tragedija V.Vozbutui atvėrė du dalykus: „Pirma - sunkių nudegimų gydymas Lietuvoje atsilieka maždaug 30 metų. Antra: žmogaus likimą gali nuspręsti vienas žmogus.“

V.Vozbuto žiniomis, įrenginys yra naudojamas 76 pasaulio, iš jų - 24-iose ES - šalyse. Sertifikuotai juo naudojasi daugiau nei 400 medicinos centrų. Juo kartais pavyksta išgydyti net 90 proc. kūno nudegusius pacientus.

Gali būti, kad net panaudojus jo iš Olandijos gautą aparatą žmona vis tiek būtų neišgyvenus: „Tačiau bent žinočiau, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma.“

Aparatas supakuotas. Manęs paprašyta jį pasiimti. O juk net neišgelbėjus mano žmonos jis galėtų būti naudojamas kitiems pacientams gydyti“, - svarsto V.Vozbutas.

Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Lina Jaruševičienė išreiškė apgailestavimą dėl pacientės mirties. „Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Paciento mirtis visuomet yra skaudus įvykis tiek artimiesiems, tiek gydantiems medikams“, - sakė viceministrė.

Siekiant įvertinti teiktų paslaugų kokybę bei jų atitikimą teisės aktams Akreditavimo tarnybai bei Bioetikos komitetui suformuoti pavedimai atlikti neeilinį auditą. „Kiekvienas pacientas, patekęs į gydymo įstaigą turi gauti aukščiausios kokybės gydymą, o tais atvejais kai yra kovojama dėl paciento gyvybės, turėtų būti panaudojami visi veiksmingi ir teisėti būdai, galintys išgelbėti žmogų“, - kalbėjo L.Jaruševičienė.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė konkrečiai taip ir nepaaiškino, kodėl buvo delsiama priimti V.Vozbuto nupirktą ir į įstaigą atgabentą aparatą, nors panaudos sutartis buvo parengta.

Direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Tatjana Golubajeva 15min aiškino, kad pacientės būklė nuo atvykimo į ligoninę buvo kraštutinai sunki. Pacientei buvo suteikiamas visas reikalingas gydymas.

„Ligoninės personalas dėjo maksimalias pastangas, siekiant išgelbėti pacientės gyvybę ir ligoninė buvo pasirengusi taikyti galimą individualų operacinį gydymą nedelsiant, kai tik pacientės būklė leistų. Visą hospitalizacijos ligoninėje laikotarpį pacientei buvo suteikiamas visas reikalingas gydymas, gydymo taktika ne kartą buvo aptariama įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojų konsiliumo metu. Pacientės artimieji nuolat buvo informuojami apie būklę, taikomą gydymą ir prognozes“, -kalbėjo T.Golubajeva.

Ketvirtadienio vakarą Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodoma, kad ligoninė dės visas pastangas išsiaiškinti šį konkretų atvejį.

Siekiant išvengti interesų konflikto J.Kutkauskienė sąsajas su „Limeta“ yra deklaravusi viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje.

BNS žiniomis, buvo sulaikyti bei teisėsaugos įtarimų sulaukė medicinos įranga prekiaujančios bendrovės „Limeta“ vadovas, Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras socialdemokratas Virginijus Domarkas, taip pat - įmonės „Limeta NT“ vadovas, abiejų minėtų įmonių akcininkas Kęstutis Kutkauskas.

STT trečiadienį pranešė, kad vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos vykdant medicinos įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosius pirkimus skirtingose šalies sveikatos priežiūros įstaigose.

Papildoma informacija

Ši informacija gali būti naudinga vertinant UAB "Limeta" ir jos susijusių įmonių veiklą bei reputaciją.

tags: #uab #limeta #sodyba