Tytuvėnų miško muziejus, minintis 60-ies metų jubiliejų, susidūrė su iššūkiais dėl jo ateities. Muziejus, įkurtas ir puoselėjamas vietos gyventojų pastangomis, tapo diskusijų objektu dėl jo priklausomybės ir finansavimo. Valstybės turtą valdanti įmonė Turto bankas, atsižvelgdama į Tytuvėnų regioninio parko direkcijos prašymą, atšaukė šįmet 60-ies metų jubiliejų mininčio Miško muziejaus aukcioną.
Šiame straipsnyje apžvelgiama muziejaus istorija, jo vertė regionui ir pastangos išsaugoti jo veiklą.
Tytuvėnų vienuolynas
Muziejaus Įkūrimas ir Istorija
Įkurti gamtos muziejų Tytuvėnuose, Kelmės rajone, buvo sumanyta 1962 metais viename Gamtos apsaugos draugijos posėdyje. Šį sprendimą paskatino poreikis populiarinti gamtos apsaugą, ypač jaunimo, moksleivių tarpe. Pagrindinė problema buvo eksponatai - kur jų gauti?
Iš pradžių buvo apsiribota kampeliu miškų ūkio administracijos patalpose, kuriame įrengta ekspozicija. E. Juozeliūnas turėjo unikalų eksponatą - tauro ragus, kuriuos išmainė į ekspozicijos įrengimą. Šią istoriją žinome iš paties E. Juozeliūno pasakojimo, 1998 metais išspausdinto rajono laikraštyje "Bičiulis":
"Aš šiuos ragus nupirkau iš P. Ganusausko 1959 m. ir, išsaugojęs juos dvylika metų, 1971 m. paaukojau T. Ivanausko zoologijos muziejui. Prašiau tik prie ragų prisegti fundatoriaus etiketę ir dviem mėnesiams išleisti zoologijos muziejaus preparatorius daryti iškamšas kuriamam tuometinio miškų ūkio muziejui. Atlyginimą preparatoriams sumokėjo miškų ūkis. Zoologijos muziejaus direktorius su tomis sąlygomis sutiko, o man išdavė pažymą apie dovanotus ragus."
Ragai buvo rasti Raseinių rajone, tuometinėje Pagojukų apylinkėje, Dubysos slėnyje ties Spandotų kaimu. Muziejus iš pradžių įsikūrė medinio pastato dalyje Tytuvėnų miškų ūkio gyvenvietėje, o po 1980-ųjų buvo perkeltas į naujas patalpas, kur yra iki šiol. Muziejaus veiklai buvo pritaikytas visas medinis pastatas, įrengtos salės, jau turimi eksponatai papildyti medžiotojų dovanotomis iškamšomis, vietos gyventojų medžio darbais.
Muziejaus Vertė ir Ateities Perspektyvos
„Tytuvėnai deda daug pastangų plėtodami turizmą savo krašte. Miško muziejus yra vienas lankytinų objektų, įkurtas ir puoselėjamas vietos gyventojų pastangomis.
Kelmės rajono savivaldybei nuo 2019-ųjų spalio muziejaus pastatų kompleksas buvo suteiktas naudotis neatlygintinai pagal panaudos sutartį, kuri turėjo baigtis šių metų spalį. Savivaldybei nesutikus jo nuomotis, gegužės 5 d. buvo paskelbtas pastatų komplekso aukcionas.
Birželio 20-23 dienomis turėjęs įvykti aukcionas, gavus Tytuvėnų regioninio parko direkcijos prašymą, buvo atšauktas. Šalia Giliaus ežero esantis muziejaus kompleksas sulaukė potencialių pirkėjų susidomėjimo. Aukcione dalyvauti registravosi du dalyviai. Muziejaus pastatų kompleksą sudaro beveik 150 kv. m ploto muziejaus pastatas, 92 kv. m ploto kankorėžių aižykla, rūsys-katilinė (21 kv. m), sandėlis (12 kv. m), kiti inžineriniai kiemo statiniai.
Teisės aktai numato galimybę valstybei nuosavybės teise priklausantį, tačiau jos funkcijoms vykdyti nereikalingą, nekilnojamąjį turtą Vyriausybės nutarimu perduoti savivaldybių nuosavybėn. Taigi norėdama perimti Miško muziejų, Kelmės rajono savivaldybė Turto bankui turi pateikti prašymą dėl šio turto perdavimo bei tarybos sprendimą, kuriame būtų įvardinta, kokiam tikslui ketinama naudoti perimtą valstybės turtą.
Birželio 23-ąją vykusio Kelmės rajono tarybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas perimti Miško muziejų savivaldybės nuosavybėn ir taip išsaugoti jo veiklą. Savivaldybės taryba tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į gyventojų, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos bei Tytuvėnų seniūnijos prašymą išsaugoti muziejų ir jo pastatus. Interneto erdvėje buvo sukurta peticija, neabejingi vietiniai gyventojai pasirašinėjo ir popieriniuose parašų rinkimo lapuose. Kovo 30 dieną, drauge su muziejuje ekskursijas vedančiais Tytuvėnų regioninio parko direkcijos specialistais, surengta atvirų durų diena, kuomet taip pat buvo galima išreikšti savo palaikymą.
- Kol nebuvo įsteigta Valstybinė miškų urėdija ir gyvavo savarankiška Tytuvėnų miškų urėdija, buvusio jos direktoriaus Svajūno Vaitekūno iniciatyva Miško muziejus buvo remontuojamas, prižiūrimas. Dabar buvusios Tytuvėnų ir Raseinių miškų urėdijos sujungtos į vieną padalinį, priklausantį Valstybinei miškų urėdijai. Šiai įmonei rūpinimasis muziejumi nebūdinga funkcija, todėl ji nuo 2019 m. pradžios planuoja Miško muziejų perduoti Turto bankui. Muziejaus vertė - nulinė, nors jame yra įvairių vertingų eksponatų,- kalbėjo V. Stonys. - Muziejuje, kurį aplanko per metus daugiau kaip 500 lankytojų, ekskursijas galėtų vesti mūsų parko specialistai, tačiau mes nepajėgūs tvarkyti eksponatų apskaitos, išlaikyti pastato.
Šio komiteto narys Kęstutis Bilius teigė, kad galima būtų jį reorganizuoti į Kelmės krašto muziejaus filialą. Tačiau, pasak politiko, kyla klausimas - ar šio muziejaus specialistai, besirūpinantys istorine ekspozicija, būtų kompetentingi pasakoti apie gamtos eksponatus. Posėdyje iškilo klausimas ir dėl eksponatų inventorizavimo, jų aprašymo. Komitetas nutarė kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti, kad Miško muziejus būtų perduotas Tytuvėnų regioniniam parkui.
Kultūros Vertybių Draudimo Problemos
Kultūros ministerija pranešė, kad Lietuvoje yra 103 muziejai, ministerija valdo 16 jų, čia saugoma per 4 mln. vertybių - 55,4 proc. „Tuo tarpu kalbant apie kultūros vertybes, saugomas muziejuose, situacija yra gerokai keblesnė. Taip yra dėl keleto priežasčių, pagrindinė iš kurių yra tai, jog dar nėra baigtas saugomų kultūros vertybių įvertinimo procesas.
Kitos problemos - tai, jog siekdami apdrausti savo eksponatus muziejai susiduria su sunkumais ieškodami draudimo bendrovės, kuri draustų kultūros vertybes. Tas pats Rumšiškių liaudies buities muziejus dėl Salų etnografinės sodybos kreipėsi į septynias draudimo bendroves ir visos jos atsisakė drausti tokius eksponatus.
V.Reipaitė BNS tvirtino, kad dėl muziejaus turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas - drausti pastatus, nes jie mediniai ir yra didelė rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje. Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų.
Kultūros paveldo departamentas pripažįsta neturintis duomenų, kiek paveldo yra apdrausta. Draudimo verslas nenori drausti tokių pastatų ir sako, kad jų priešgaisrinės saugos priemonės yra per menkos.
Pasak Turto banko atstovės, pavyzdžiui, Kauno regione Turto bankas valdo aštuonis kultūros paveldo objektus, iš jų penki apdrausti pilnai, pavyzdžiui, Šančių sinagoga, pastatas Sapiegos gatvėje, projektuotas Arno Funko, Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas, o trys - tik civilinės atsakomybės draudimu, nes jie yra parduodami, be to, jų būklė labai bloga ir draudikai nedraudžia.
Seimo narys nemano, kad draudimas neįsigyjamas dėl aplaidumo ar dėmesio neatkreipimo. „Ne numota ranka: ai, kaip nors išgyvensime be to. „Jeigu renginius tokius leidi daryti šalia tokių pastatų, tu aiškiai supranti, kad tiems pastatams padidėja rizika dėl pašalinio poveikio.
Po gaisro Rumšiškių muziejuje - BNS) galima pasakyti, kad ministerija tikrai didesnį dėmesį skirs jai pavaldžių įstaigų turto draudimui. Apie konkrečias priemones kalbėti dar anksti. „Įvertinti galima kiekvieno pastato atkūrimo vertę, paprastai ji tampa ir draudimo sumos pagrindu. Tai reiškia, kad draudimo suma yra pakankama atstatyti pastatą į prieš tai buvusią būklę, bet tikrai neįmanoma išsaugoti jo unikalumo, kas ir yra didžiausia vertė.
Praėjusį savaitgalį per muzikos festivalį „Grantos Live“ kol kas dėl nenustatytų priežasčių sudegė du Mažosios Lietuvos - Šilutės rajono Vabalų kaimo - pastatai. Rumšiškių liaudies muziejaus šių savo pastatų nebuvo apdraudęs.
V.Reipaitė BNS tvirtino, kad dėl muziejaus turto draudimo su įvairiomis draudimo bendrovėmis kalbėta daugybę kartų, bet draudikai atsisakė teikti paslaugas - drausti pastatus, nes jie mediniai ir yra didelė rizika, todėl pavyko apdrausti tik septynis pastatus iš 150-ies esančių muziejaus teritorijoje. Draudimo įmokos siekia 2 tūkst. eurų.
„Jie pastatyti 2016 metais - pastatyti, atstatyti arba rekonstruoti - švieži, kur panaudotos reikalingos medžiagos. Po ilgų derybų buvo apdrausti. Pavieniai muziejaus eksponatai irgi nedrausti. Kultūros paveldo departamentas pripažįsta neturintis duomenų, kiek paveldo yra apdrausta. Draudimo verslas nenori drausti tokių pastatų ir sako, kad jų priešgaisrinės saugos priemonės yra per menkos. „Tokios pareigos nėra. „Jeigu yra kultūros paveldas, tai yra ir visuomeninė vertė, ne tik privati. Jis pateikė nedrausto sudegusio Palangos kurhauzo pavyzdį: „Nebuvo draustas. Dabar valstybė, savivaldybė mokės už atstatymą.
Apytiksliais skaičiavimais - iki 0,5 mln. eurų - nuo degėsių išvalymo iki pridavimo. Ji įsitikinusi, kad visus nuostolius dėl sudegusių pastatų atlygins festivalio „Granatos Live“ organizatoriai. „Mes galvojame, kad ne, turime susitarti, turime atstatyti ir be jokių dar trečiųjų asmenų.
Situacija Šiandien
Valstybės turtą valdanti įmonė Turto bankas, atsižvelgdama į Tytuvėnų regioninio parko direkcijos prašymą, atšaukė šįmet 60-ies metų jubiliejų mininčio Miško muziejaus aukcioną.
Savivaldybės taryba tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į gyventojų, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos bei Tytuvėnų seniūnijos prašymą išsaugoti muziejų ir jo pastatus.
Šiaulių rajono savivaldybė kryptingai optimizuoja savivaldybei priklausančio turto valdymą, siekdama sumažinti išlaidas, racionaliai naudoti pastatus ir užtikrinti patogesnes paslaugas gyventojams.
Muziejaus Pastatų Kompleksą Sudaro:
- Beveik 150 kv. m ploto muziejaus pastatas
- 92 kv. m ploto kankorėžių aižykla
- Rūsys-katilinė (21 kv. m)
- Sandėlis (12 kv. m)
- Kiti inžineriniai kiemo statiniai
| Pastato Tipas | Plotas (kv. m) |
|---|---|
| Muziejaus pastatas | 150 |
| Kankorėžių aižykla | 92 |
| Rūsys-katilinė | 21 |
| Sandėlis | 12 |
Tytuvėnai deda daug pastangų plėtodami turizmą savo krašte. Miško muziejus yra vienas lankytinų objektų, įkurtas ir puoselėjamas vietos gyventojų pastangomis.