Dažna problema, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje - tai ginčai tarp kaimynų dėl sklypų aptvėrimo. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus tvoros statybai, atstumus nuo sklypo ribos, reikalingus leidimus ir kaimynų sutikimus.
Teisinis tvoros apibrėžimas ir reikalavimai
Tvoros, aptvarai, voljerai laikomi nesudėtingais inžineriniais statiniais ir jų statyba yra reglamentuota Statybos įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, tvora, kaip ir bet koks kitas statinys, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su saugumu, estetika ir kaimyninių sklypų interesų apsauga.
Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.
Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Statybos leidimas ir kaimyno sutikimas
Viena iš dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su tvoros statymu, yra tai, ar reikia statybos leidimo. Pagal šiuo metu galiojančią teisinę praktiką, jeigu tvora yra ne aukštesnė nei 1,8 metro ir nėra laikoma sudėtingu inžineriniu statiniu (pvz., su mūro ar betono pamatų konstrukcijomis), statybos leidimo nereikia.
Norint statyti 2-5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1-2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.
Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi:
- Statant tvorą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
- Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto statytojo šiaurinėje sklypo pusėje (tarp 315° ir 45°).
- Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.
Statyti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei yra tenkinami anksčiau išvardinti Reglamento reikalavimai.
TVORA GULBINUOSE - susipažinkite su mūsų montuotoju Mariumi
Atstumas nuo sklypo ribos ir insoliacijos reikalavimai
Svarbiausias aspektas, į kurį turi atkreipti dėmesį kiekvienas sklypo savininkas, yra atstumas tarp tvoros ir kaimyninio sklypo ribos. Jei norima statyti tvorą tiesiai ant ribos, rekomenduojama gauti raštišką kaimyno sutikimą. Jeigu susitarti nepavyksta, tvoros statymo vieta turi būti bent 0,5 metro atstumu nuo kaimyno sklypo ribos, kad nebūtų pažeidžiamos kaimyninio sklypo teisės.
Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.
Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto. Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.
Želdinių sodinimas prie sklypo ribos
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
| Želdinių aukštis | Atstumas nuo sklypo ribos (šiaurinė pusė) | Atstumas nuo sklypo ribos (kitos pusės) |
|---|---|---|
| Aukštesni kaip 3 m | 5 m | 3 m |
| Nuo 2 iki 3 m | 2 m | |
| Iki 2 m | 1 m | |
Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos.
Tvoros medžiagos ir konstrukcija
Lietuvoje tvoros gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo sklypo savininko poreikių ir finansinių galimybių.
- Medinė tvora - populiariausias pasirinkimas privačiuose gyvenamuosiuose sklypuose. Mediena yra palyginti nebrangi, lengvai apdirbama ir ekologiška medžiaga, kuri suteikia natūralų ir estetišką vaizdą.
- Metalinė tvora - dažnai pasirenkama dėl savo ilgaamžiškumo ir saugumo. Metalinės tvoros, ypač pagamintos iš cinkuoto plieno ar aliuminio, yra atsparios aplinkos poveikiui ir reikalauja minimalios priežiūros.
- Betoninė tvora - labai ilgaamžė ir saugi, tačiau reikalauja daugiau finansinių investicijų ir gali būti estetiškai sunkesnė už kitų tipų tvoras.
- Tinklinė tvora - tai pigesnis variantas, naudojamas laikinoms arba mažiau pastebimoms riboms pažymėti, pvz., sodo sklypuose ar daržuose.
Tvoros pagrindinis tikslas - užtikrinti privatumą ir saugumą. Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.
Ką daryti, jei kyla ginčai su kaimynais?
Tvoros statymas ant sklypo ribos dažnai tampa nesutarimų su kaimynais priežastimi. Norint išvengti konfliktų, svarbu laikytis teisinių normų ir visada pasitarti su kaimynais dėl planuojamų darbų.
Jei kaimynas prieštarauja tvoros statymui ant ribos arba netoli jos, rekomenduojama pabandyti susitarti geranoriškai.
Jeigu kaimynas pateikia oficialų skundą dėl tvoros, vietos savivaldybė arba statybos priežiūros institucijos gali atlikti patikrinimą.
Pagal Lietuvos teisės aktus, jeigu tvora statoma be reikiamų leidimų arba pažeidžiant kaimyno teises, sklypo savininkas gali būti įpareigotas pašalinti neteisėtą tvorą arba kompensuoti padarytą žalą kaimynui.
tags: #tvoros #statymaszatstumas #nuo #sklypo #ribos