Tvoros Statybos Įstatymai Valstybinėje Žemėje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Medinė tvora atskiria nuosavybę ir suteikia privatumo.

Tvoros statymas yra viena iš svarbiausių užduočių, su kuria susiduria sklypų savininkai Lietuvoje, norėdami užtikrinti savo sklypo ribų apsaugą ir privatumą. Vis dėlto, statant tvorą ant sklypo ribos, reikia laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais bei atitinkamomis institucijomis.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kokia tvora laikoma tinkama sklypo ribai, ką reglamentuoja įstatymai, kokios medžiagos naudojamos ir kokie yra leidimų bei kaimynų sutikimo reikalavimai.

Tvoros Tarp Sklypų: Bendrosios Taisyklės

Tvora žymi nuosavybės ribas, užtikrina saugumą bei privatumą, tačiau norint, kad jos atsiradimas nesugadintų santykių su kaimynais, svarbu žinoti keletą esminių taisyklių.

Žemės sklypo savininko noras apsitverti sklypą tvora ir/ar gyvatvore yra visiškai įprastas bei suprantamas. Bet kokie užtvarai nuo išorinio pasaulio padeda užtikrinti privatumą bei sustiprinti saugumą.

Tačiau prieš statant užtvarą ar sodinant gyvatvorę ant sklypo ribos ar šalia jos, būtina susipažinti su teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei reikalavimais.

Planuojant statyti tvorą dažnai kyla klausimas - ar tam reikia leidimo? Atsakymas nėra vienareikšmis - viskas priklauso nuo tvoros aukščio ir vietovės, kurioje ketinate ją statyti.

1. Teisinis Reglamentavimas: Ką Sako Lietuvos Įstatymai?

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2023 („Statinių klasifikavimas“), tvora, kurios aukštis iki 2 metrų, nėra priskiriama prie statinių, kuriems reikalingas statybos leidimas.

Statybos inspekcija primena, kad prieš imantis tvoros statybos, verta išsiaiškinti, kokie reikalavimai jai keliami.

Statybos Įstatymas ir STR Reikalavimai

• Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas

Šaltinis: Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2023

Kada Reikia Leidimo?

Statybos leidimas reikalingas tik tuo atveju, jei:

• Tvora aukštesnė nei 2 metrai
• Įrengiami paminklai, atraminės sienelės, turinčios poveikį gretimam sklypui
• Tvora įrengiama kultūros paveldo objekto teritorijoje

Taigi, ne aukštesnė kaip 2 metrų ažūrinė tvora (kurios kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro tvoros ploto) be kaimyno sutikimo gali būti tveriama ant sklypo ribos, tačiau su sąlyga, kad visos tvoros konstrukcijos liks tvoros savininko sklype.

Norint statyti 2-5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1-2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui.

Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją.

Statyti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama ne arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei yra tenkinami anksčiau išvardinti Reglamento reikalavimai.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.

Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.

Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu.

SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.

2. Kaimynų Sutikimas: Ar Būtinas?

Pagal Civilinį kodeksą ir bendrąją teisminę praktiką:

• Jei tvora statoma ant bendros sklypo ribos, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas
• Jei tvora statoma nuožulniai arba visiškai jūsų sklype (nėra fizinio kontakto su riba), kaimyno sutikimas nebūtinas, tačiau būtina išlaikyti statybos normatyvų reikalavimus

Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutartis Nr. e3K-3-99-684/2020

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedu „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

• statant tvorą (aptvarą): ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
• kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - statytojo šiaurinėje sklypo pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);
• kurios kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros (aptvaro) ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse. Šioms tvoroms taikomi 1.2 ir 1.3 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Aukštesnės nei 2 metrų aukščio tvoros statybai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo neužteks: priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojama statyti tvora, (pvz.

Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis.

Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti: kokio aukščio, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos žadama statyti tvora, koks bus jos akytumas, ar bus įrengiamas pamatas, kokie bus atstumai nuo sklypo ribos, o sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja.

3. Atstumai Nuo Sklypo Ribos

STR nenumato konkretaus atstumo tvarkai, kai tvora iki 2 m aukščio statoma nuosavame sklype, tačiau rekomenduojama išlaikyti bent 0,5 m nuo ribos, jei tvora neturi pamatų ar išsikišimų į kaimyno pusę.

Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų.

Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių.

4. Tinkamos Tvoros Tipai: Kokią Rinktis?

Populiariausi tvorų tipai.

Lietuvoje tvoros gali būti gaminamos iš įvairių medžiagų, priklausomai nuo sklypo savininko poreikių ir finansinių galimybių.

Tvoros statymo reikalavimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti painūs.

Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais.

Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.

Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo.

Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype.

Sklypo šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto.

Rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.

Kaip minėta, tvoros aukštis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ar reikės leidimo statyboms. Svarbu taip pat įvertinti ir konstrukcijos tvirtumą.

Pasirenkant tvoros dizainą, svarbu atsižvelgti į privatumą ir saugumą. Jei pagrindinis prioritetas yra privatumas, tuomet rekomenduojama rinktis nepermatomas arba tankiai sukonstruotas tvoras. Jeigu prioritetas yra saugumas, rekomenduojama rinktis tvirtesnes ir aukštesnes konstrukcijas.

5. Ką Svarbu Įvertinti Prieš Statant Tvorą?

1. Sklypo ribų tikslumas

   Prieš statydami būtina turėti geodezinius matavimus - jei tvora statoma neteisingoje vietoje, gresia teisminiai ginčai ir išlaidų padengimas. Šaltinis: NŽT rekomendacijos dėl sklypų ribų žymėjimo

2. Savivaldybės reglamentai

   Kai kurios savivaldybės (pvz., Vilniaus, Kauno) turi papildomų tvarkymo taisyklių, kurios gali riboti tvoros aukštį ar tipą miesto teritorijose. Šaltinis: Vilniaus miesto tvarkymo taisyklės Šaltinis: Kauno miesto aplinkos tvarkymo taisyklės

3. Kultūros paveldo teritorijos

   Jei sklypas patenka į urbanistinę ar kultūros paveldo teritoriją, būtina derinti su Kultūros paveldo departamentu. Šaltinis: Kultūros paveldo departamentas

6. Dažniausios Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti

7. Apibendrinimas: Kokią Tvorą Rinktis?

Renkantis tvorą sklypo ribai, būtina atsižvelgti ne tik į estetinius kriterijus, bet ir į:

• Teisinį reglamentavimą
• Sklypo padėtį (kaimynai, kultūros teritorija)
• Ilgalaikius priežiūros kaštus
• Privatumo poreikius

Rekomendacija:

Jeigu norite minimalios rizikos, rinkitės:

• Segmentinę metalinę tvorą iki 2 m aukščio
• Įrengtą jūsų sklypo viduje, laikantis 0,5 m atstumo
• Su geodeziniais matavimais ir kaimyno sutikimu (jei būtina)

Valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytos tvoros, sandėliukai, gyvatvorės ir kiti objektai neliks nepastebėti. Nuo metų pradžios visame mieste užfiksuoti keli šimtai galimų pažeidimų, privačių sklypų savininkams išsiųsti prašymai neteisėtai įrengtus statinius pašalinti.

Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai.

Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

• kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y.
• kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

tags: #tvora #valstybineje #zemeje