Kaukai - tai lietuvių ir prūsų mitinės būtybės. Mūsų protėviai puikiai pažinojo kaukus, kviesdavo juos prie stalo arba vydavo šalin. Ar gali būti, kad šios mūsų laikais jau primirštos būtybės niekur nedingo ir toliau glaudžiasi po mūsų namų stogais, tik dabar juos vadiname naminukais, bildukais, poltergeistais ar dar bala žino kokiais vardais?
Kauko skulptūra Lietuvių mitologijos parke
Kauko Apibūdinimas ir Savybės
Krikščionių autorių paliktuose istoriniuose šaltiniuose kaukas įgavęs neigiamą atspalvį, priskiriamas velniams ir pavadinamas velniu. Tačiau tautosakoje kaukas yra veikiau teigiama būtybė, nors ir chtoninė, t.y. žemiškos, požeminės, tamsios prigimties, atrodo kaukai kaip maži “žemės žmogeliukai” ir primena nykštukus.
Kai kurie mokslininkai, pirmiausia A.J.Greimas, iš paties jų vardo rekonstravo tam tikras kauko savybes, siejančias jį su vandeniu, drėgme, gleivėmis, žemės grumstu. Iš tikrųjų kauku pavadinamas ir nekrikštytas kūdikis, arba nekrikštyto mirusio kūdikio vėlė. Senovėje į krikštą žiūrėta labai griežtai: kol vaikas nėra pakrikštytas, jis priklauso ne žemiškajam, o anapusiniam pasauliui.
Žinomo šiuolaikinio mokslininko Vykinto Vaitkevičiaus įžvalgos leidžia šias mitines būtybes susieti su protėvių vėlėmis: jis iškėlė mintį, jog buvusio kunigaikščio Kukovaičio vardo reikšmė yra susijusi su kaukų, arba kukų vieta, senoviškai veita. Kukoveitis reikštų kapavietę, vėlių vietą. Be to, kaukai ir savo funkcijomis tautosakoje lyg ir priklausytų vėlių pagalbininkių kategorijai - tautosakoje neaptiksime kokių nors demoniškų, žiaurių šių būtybių apraiškų, priešingai, jie tik neša turtus, padeda.
Taigi viena vertus, kaukai yra anapusinio pasaulio atstovai, kita vertus, jie yra teigiamos būtybės, žmonėms nešančios derlių ir gerovę, o tai kaip tik būdinga protėvių vėlėms.
Kauko Tikslai ir Atsiradimo Aplinkybės
Paprastai kaukai ir apsireiškia žmonėms siūlydami pagalbą (kartais pradžioje atneša krūvelę skiedrų), ir jeigu žmogus ją priima, tai pas jį ir užsiveisia kaukučiai. Jie, beje, neša į namus tik bekraujus, pieno ir grūdinius produktus. Iš tikrųjų įvyksta savotiški mainai, atspindintys ir pačių kaukų interesus.
Tarkime, skalsą nešantys kaukai pasirodo pliki ir, jeigu žmonės jiems pasiuva rūbelius, nuliūsta, nes priima tai kaip galutinį užmokestį, o tai reiškia, kad jiems reikia pasitraukti. Ir dingsta. Kaukas, priešingai negu aitvaras, niekada nėra perkamas, tačiau kartais jį sąmoningai galima išperinti iš kuilio pauto (gali būti, jog tai aitvaro išperinimo iš gaidžio kiaušinio parodija). Kitąsyk kaukai kviečiami prie padengto stalo, jiems padedama sviesto, sūrio ir alaus, kurį jie, pasak senesnių šaltinių, labai mėgo.
Jeigu šeimininkas pamato, kad valgis ragautas (kaip ir vėlių atveju), ateityje tikisi didesnės sėkmės. O jeigu valgis neliestas, būgštauja dėl gresiančių bėdų.
Kaip jau minėjau, tereikia kaukui pasiūti rūbelius arba nepriimti jo atneštų skiedrų, kad jį išvyti lauk. Kita vertus, vėliau čia prisideda krikščioniškas požiūris, esą už bet kokią anapusinę pagalbą turėsi sielą velniui atiduoti, bet ir tai veikiau taikoma aitvarui, kuris yra pavojingesnė, kerštinga būtybė.
Beje, neretai kaukas yra būtent tapatinamas su aitvaru, irgi nešančiu savo šeimininkui turtus. Iš dalies - taip, Žemaitijoje aitvaras paprastai ir vadinamas kauku. Bet tai gal vis dėlto tik pastarųjų amžių maišatis. Kai kuriais būdingais požymiais aitvaras ir kaukas iš esmės ir labai ryškiai skiriasi. Antai kaukas niekad neskraido, dažniausia pasirodo ne vienas, o poromis ar nedideliais būreliais. Šaltiniuose nėra užfiksuota moteriškosios kaukės ar kaukos formos, bet kaukams būdinga sukurti šeimeles, pasirodyti su žmonomis. Aitvaras yra visai kitokios prigimties - tai šviesi, ugninga, dangiška (ar bent jau oriška), skraidanti būtybė. Aitvaras maitinamas kiaušiniene ir niekuomet - alumi.
Iš tikrųjų, jie gali pasireikšti kaip kokie bildukai, skleisti tam tikrą garsą. Vienas iš paties kauko vardo aiškinimų tiesiog sieja jį su veiksmažodžiu kaukti. Bet tai veikiau tėra antrinė, vėliau pagal žodžių panašumą atsiradusi sąsaja. Pirminė kauko vardo etimologija veikiau susijusi su veiksmažodžiu kukti, reiškiančiu linkimą, gaubimą. Taigi kaukas būtų kas sukukęs, kuktelėjęs arba reikštų tam tikrą gaubiantį paviršių, kaip kad kaukolė.
Kaukas ir Šiuolaikinės Būtybės
Viena iš kauko apraiškų leistų jį pavadinti naminuku arba šiuolaikinio naminuko vienas iš provaizdžių galėtų būti kaukas. Naminis kaip toks daugiau žinomas slavų kultūroje. Tačiau kategoriškai negalima sakyti, kad slavų naminis ir lietuvių kaukas yra vienas ir tas pat - skirtingų kultūrų mitinės būtybės nebūtinai turi sutapti. Dabartinis mažybinis naminuko įvaizdis yra daugiau paveiktas populiariosios kultūros, tačiau atsirasti jis būtų galėjęs ir lietuvių atitinkamų mitinių būtybių pagrindu.
Bilduko terminas taip pat nėra senas. Ar tik nebus jis tiesiog vokiečių mokslinio termino “Poltergeist” (pažodžiui, besibaldanti dvasia) vertimas. Tai tik abstraktus pavadinimas pagal atliekamą veiksmą - beldimąsi. Tačiau kas būtent bilda, šis terminas nepatikslina. Gal tai mirusiojo vėlė, naktį grįžusi į namus? O gal vėjas? Vėjas, beje, irgi yra ne tik fizinis reiškinys, bet ir mitinė būtybė. Baladotis, bildėti gali ir kai kurios kitos lietuvių mitinės būtybės, tarp jų gal ir kaukai.
Lietuvoje Kauko pavardė yra labai reta. Vienas iš Žemaitijos kilusios dainininkės giminaitis, sudarydamas genealoginį medį, išsiaiškino, kad pirmasis šios pavardės atstovas - Jonas Kaukas iš prūsų atsikėlė maždaug 1712 m., išsikirto mišką ir toje vietoje pasistatė trobą. Ten dar tebestovi jo sodintas ąžuolas, Suvalkijoje jis yra saugomas gamtos paminklas.
Neįtikėtina, tačiau Suomijoje viešbutyje pervertusi telefonų knygą joje aptiko pilna pavardžių su saviškės šaknimi. Taigi mitai, mitai, mitai, kurie žmoniją sieja daug giliau ir plačiau, nei įsivaizduotume.
“Olialia Models” agentūrai priklausančią Astą KAUKAITĘ daugelis įsidėmėjo tuomet, kai “Mis Lietuva” konkurse iš Nemenčinės kilusi aštuoniolikmetė iškovojo “Mis gracija” titulą. Kai kam tuomet užstrigo labai reta ir išskirtinė gražuolės pavardė: “Žinau, kad kaukas yra tarsi laimę, sėkmę nešantis naminukas. Prisimenu, tėtis vis sakydavo: “Ar žinai, kas toks kaukas?” Jis labai didžiuojasi savo pavarde, todėl kiekvienąkart, kai pasirodau viešumoje - nusifilmuoju ar pelnau kokį titulą, vis primena: “Va, nebūtum Kaukaitė”. Kiek domėjausi, Lietuvoje yra labai nedaug Kauko pavardę turinčių žmonių, ir šie tikriausiai būtų mano giminaičiai”.
Įdomiausia, kad mokyklos laikais Asta nebuvo patenkinta savo netipiška pavarde: “Galvodavau, kodėl bendraklasių pavardės tokios gražios ir ilgos, o maniškė kažkokia keista, tačiau bėgant laikui ji man darėsi vis mielesnė ir gražesnė. Ir dabar galiu pasakyti, kad labai didžiuojuosi savo pavarde. Mano nuomone, pavardė žmogui yra labai reikšminga, tikiu, kad ji man ir toliau neš sėkmę”.
Mergina išsidavė, kad jau ketverius metus draugauja su vilniečiu: “Mūsų draugystė jau patikrinta laiko, tikriausiai jau net neįsivaizduoju, kad su kuo nors kitu galėčiau susieti savo gyvenimą. Džiaugiuosi, kad jis mane supranta ir palaiko. Dar prieš pradėdama modelio karjerą apie tai kalbėjausi su vaikinu, paaiškinau, koks nepastovus yra modelio darbas. Tačiau jis neprieštaravo dėl tokio mano pasirinkimo”.
Lietuvos persekiojantys mitai: atskleistos 5 šiurpios tautos būtybės
Kauko Maitinimo Ypatumai
| Būtybė | Mėgstamas maistas |
|---|---|
| Kaukas | Sviestas, sūris, alus, bekraujis maistas (pienas, grūdai) |
| Aitvaras | Kiaušinienė |