Kas yra Turtu Garantuotos Obligacijos: Išsamus Vadovas

Obligacijos - tai viena iš vertybinių popierių rūšių, t. y. skolos vertybiniai popieriai. Tuo pačiu tai viena iš labiausiai atpažįstamų finansinių priemonių visuomenėje. Obligacija yra finansinė priemonė išleista serija (nuosavybės teisės yra suskirstytos į nurodytą lygių vienetų skaičių), kurioje emitentas pareiškia, kad jis yra obligacijos savininko (kreditoriaus) skolininkas, ir įsipareigoja jam suteikti tam tikrą naudą, paprastai piniginę.

Pagrindinės Obligacijų Sąvokos

Obligacija turi specifinį nominalą (vertė, iš kurios susidaro palūkanos ir kuri išmokama obligacijų savininkui išpirkimo dieną), kuponą (palūkanų norma, nurodanti palūkanų sumą išmokamą obligacijų savininkui, dažniausiai tai metinė palūkanų norma), sukauptų palūkanų sumokėjimo datą ar terminus (terminas, rodantis, kaip dažnai emitentas moka palūkanas) ir pagrindinės sumos išmokėjimo datą (išpirkimas nominalia verte). Nominalo grąžinimo terminas vadinamas išpirkimo data. Išsami informacija apie konkrečią obligaciją pateikiama emisijos sąlygose.

Jei emitentas nesilaiko įsipareigojimų kylančių iš obligacijų, t.y. įsipareigojimai neįvykdomi arba vykdomi tik dalinai, obligacijos savininko prašymu išleistos obligacijos gali būti iškart išperkamos ta dalimi, kuri numatyta pinigine išmoka. Obligacija gali suteikti teisę į ne pinigines išmokas: šiuo atveju turi būti nustatytos taisyklės, kaip pervesti piniginę išmoką į nepiniginę išmoką. Gautinos sumos dėl obligacijų išpirkimo gali būti skaičiuojamos pagal naujų obligacijų pirkimo kainą.

Emitentas gali išpirkti obligacijas anksčiau termino jei tai buvo numatyta. Dėl įsipareigojimų susijusių su obligacijomis emitentas atsako visu savo turtu.

Obligacijų Tipai Pagal Emitentą

Pagal emitentą, t.y. pagal tai kas leidžia obligacijas, jos gali būti:

• Korporacinės, t.y. leidžiamos įmonių.
• Valstybinės, kurias išleidžia šalių valdžios (finansų ministerija, iždo departamentas).
• Municipalinės - tai tokios, kurias leidžia vietinės valdžios, pavyzdžiui, savivaldybės, valstijos ir pan.
• Leidžiamos kitų subjektų, kurie įgalioti tai daryti, pavyzdžiui, centriniai bankai, finansų institucijos.

Valstybinės obligacijos pasižymi labai dideliu likvidumu ir yra laikomos mažiausiai rizikingomis tarp tų, kurias išleidžia tam tikros šalies subjektai. Atskirų šalių obligacijos skiriasi rizikos lygiu priklausomai nuo joms suteikto skolinimosi reitingo. Savivaldybių obligacijoms būdingas mažesnis likvidumas ir didesnė rizika nei konkrečios šalies valstybinėms obligacijoms.

Kitos Obligacijų Rūšys

• Nulinės atkarpos - tai tokio tipo obligacijos, kur palūkanos nėra mokamos (be kupono). Tai diskontavimo priemonė, o tai reiškia, kad išpirkimo metu obligacijų savininkas gauna sumą lygią nominaliai vertei.
• Fiksuoto dydžio kuponų - tai tokia obligacija, kurioje palūkanų norma yra fiksuota ir žinoma.
• Kintamų palūkanų normų (kuponų) - tai tokios obligacijos, kur palūkanų norma keičiasi mokant palūkanas. Tai priklauso nuo tam tikros orientacinės normos, kuri paprastai yra konkreti paskolų tarpbankinėje rinkoje palūkanų norma (LIBOR, EURIBOR) arba valstybinių iždo vekselių palūkanų norma. Kiekvieną palūkanų mokėjimo dieną (kai mokamas kuponas) orientacinė norma yra žinoma.
• Indeksuojamų infliacija - ta kintamų kuponų obligacijų rūšis, kur palūkanų norma priklauso nuo tam tikros indekso vertės. Paprastai indeksas yra infliacijos vertė ir nurodyta premija.

Obligacijos gali būti išreikštos arba leidžiamos įvairiomis valiutomis. Obligacijos išleistos valiuta, kuri nėra emitento gyvenamosios vietos valiuta, t.y. užsienio valiuta, vadinamos euroobligacijomis. Tokios obligacijos valiuta gali būti bet kuri valiuta, bet dažniausiai ji yra viena iš pagrindinių rezervinių valiutų: Amerikos doleris, euras, Japonijos jena, Didžiosios Britanijos svaras.

Tiek įmonės, tiek šalys leidžia įvairios trukmės obligacijas, t.y. nuo vienerių iki trisdešimties, arba netgi kartais iki šimto metų trukmės obligacijas. Reikėtų nepamiršti, kad obligacijų kainos kinta priešinga linkme nei keičiasi jų palūkanų normos. Jei palūkanų normos didėja / mažėja, tuomet obligacijų kaina mažėja / didėja. Todėl obligacijų pirkimas gali turėti spekuliacinį pobūdį, t.y.

Nuolatinės arba neriboto laiko obligacijos - tai neišperkamos obligacijos, leidžiančios obligacijų savininkui gauti palūkanas už neribotą laikotarpį. Nuolatinės obligacijos tampa mokėtinos tuo atveju kai: emitentui paskelbiamas bankrotas arba prasideda jo likvidavimo procesas, emitentas vėluoja išmokėti pinigines išmokas susijusias su obligacijomis jų savininkams ir kitais atvejais, nurodytais emisijos sąlygose.

Užtikrintos Obligacijos

Užtikrintos obligacijos - emitentas gali nustatyti iš obligacijų gautinų sumų garantiją - užtikrinimą. Iš jų atsirandančių įsipareigojimų emitentas yra ne tik atsakingas visu savo turtu, tačiau papildomai pasirinktu turtu užtikrinamas obligacijų saugumas.

Keičiamos Obligacijos

Keičiamos obligacijos - tai obligacijos, kurios gali būti pakeistos į įprastas kitos bendrovės nei emitento akcijas. Paprastai keičiamos obligacijos išleidžiamos kapitalo grupėse. Pavyzdžiui, emitentas arbe leidėjas yra dukterinė įmonė, o jos obligacijos suteikia teisę jas pakeisti mainais į patronuojančios bendrovės akcijas.

Atvirkštinės Konvertuojamos Obligacijos

Atvirkštinės konvertuojamos obligacijos - tai daugiausia subordinuotos obligacijos, kuriose teisė pasirinkti iš obligacijų gautinų sumų tenkinimo metodą priklauso ne obligacijų savininkui, o obligacijų emitentui - leidėjui.

Sąlygiškai Konvertuojamos Obligacijos (CoCo)

Sąlygiškai konvertuojamos obligacijos (Contingent Convertibles - CoCo) - tai dažniausiai subordinuotos obligacijos, automatiškai konvertuojamos į nuosavą kapitalą. Inicijuojančio įvykio atveju, pavyzdžiui, kai emitento nuosavybės santykis (dažniausiai banko) nukrenta žemiau tam tikro lygio, jos gali būti automatiškai konvertuojamos į emitento akcijas. Sąlyginės konvertuojamosios obligacijos taip pat gali apimti galimybę sumažinti nominalią vertę (be atlygio) vietoj konvertavimo į akcijas, arba abi galimybės įvyksta vienu metu.

Obligacijos: Paskola Su Palūkanomis

Paprasčiausiai tariant, obligacija yra paskola. Kai perkate obligaciją, jūs iš esmės skolinate pinigus emitentui, o tai gali būti vyriausybė, savivaldybė ar privati korporacija. Skirtingai nei akcijos, kurios suteikia jums dalį įmonės nuosavybės, obligacijos jus padaro skolininku. Jūs neturite balso teisės įmonės valdyme, bet turite pirmenybę gauti pinigus prieš akcininkus, jei įmonei iškiltų finansinių problemų.

Pagrindiniai Obligacijų Elementai

• Nominalioji vertė (par value, face value): Tai suma, kurią obligacijos emitentas įsipareigoja grąžinti obligacijos termino pabaigoje.
• Kuponas (coupon): Tai palūkanų norma, kurią obligacijos emitentas moka obligacijos turėtojui. Ji paprastai išreiškiama kaip procentas nuo nominaliosios vertės.
• Terminas (maturity) - tai data, kada obligacijos emitentas turi grąžinti nominalią vertę.
• Pajamingumas (yield) - tai faktinė grąža, kurią investuotojas gauna iš obligacijos.
• Rinkos kaina - tai kaina, už kurią obligacija prekiauja rinkoje šiuo metu.

Pavyzdys: Lietuvos Vyriausybės Obligacija

Tarkime, Lietuvos vyriausybė nori pasiskolinti pinigų infrastruktūros projektams finansuoti. Jei nusiperkate šią obligaciją už nominalią kainą (1000 eurų), kas bus toliau? Vyriausybė mokės jums 30 eurų per metus palūkanų, paprastai pusmetinius mokėjimus po 15 eurų. Po 10 metų, obligacijos termino pabaigoje, jūs gausite savo pradinius 1000 eurų atgal.

Po to, kai obligacija išleista, jos kaina rinkoje pradeda svyruoti priklausomai nuo kelių veiksnių, ypač palūkanų normų. Jei palūkanų normos pakyla ir naujos panašios obligacijos pradedamos leisti su 4 procentų kuponu, jūsų 3 procentų obligacija tampa mažiau patraukli. Atvirkščiai, jei palūkanų normos krenta iki 2 procentų, jūsų 3 procentų obligacija tampa labai patraukli.

Tai vienas svarbiausių obligacijų principų: obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Kai palūkanų normos kyla, obligacijų kainos krenta.

Obligacijų Rūšys

• Vyriausybės obligacijos (Government bonds): Tai obligacijos, kurias išleidžia nacionalinės vyriausybės. Jos laikomos vienomis saugiausių investicijų, nes tikimybė, kad išsivysčiusi šalis negalės grąžinti skolos, yra labai maža. JAV iždų obligacijos ypač svarbios pasaulinei finansų sistemai. Jos laikomos beveik be rizikos investicija, nes remiamos JAV vyriausybės visu pajėgumu.
• Korporacinės obligacijos (Corporate bonds): Tai obligacijos, kurias išleidžia privačios įmonės. Korporacinės obligacijos skirstomos pagal kredito reitingus. Aukšto lygio (investment grade) obligacijas išleidžia finansiškai stiprios įmonės su gerais kredito reitingais (BBB- arba aukštesnis). Žemo lygio (high yield arba junk bonds) obligacijas išleidžia įmonės su žemesniais kredito reitingais. Jos rizikingesnes, bet siūlo ženkliai aukštesnį pajamingumą kompensacijai už papildomą riziką.
• Savivaldybių obligacijos (Municipal bonds): Tai obligacijos, kurias išleidžia vietinės valdžios institucijos ar savivaldybės viešiems projektams finansuoti - mokykloms, ligoninėms, kelių statybai.
• Infliacijos apsaugotos obligacijos (Inflation-protected bonds): Tai specialios obligacijos, kurių nominalioji vertė koreguojama pagal infliaciją. Pavyzdžiui, JAV iždų infliacijos apsaugotos vertybiniai popieriai (TIPS) yra populiarus būdas apsisaugoti nuo infliacijos rizikos.
• Konvertuojamos obligacijos (Convertible bonds): Tai hibridinis instrumentas, derinantis obligacijų ir akcijų savybes. Konvertuojamą obligaciją galima paversti tam tikru skaičiumi įmonės akcijų. Jei įmonės akcijų kaina pakyla, obligacijos turėtojas gali pasinaudoti konvertavimo teise ir dalyvauti akcijų augime.

Obligacijų Rizikos

Nors obligacijos dažnai laikomos saugesne investicija nei akcijos, jos nėra be rizikos:

• Kredito rizika (Credit risk): Tai rizika, kad obligacijos emitentas negalės sumokėti palūkanų ar grąžinti nominalios vertės. Kuo žemesnis emitento kredito reitingas, tuo didesnė ši rizika. Kredito reitingų agentūros kaip Moody’s, Standard & Poor’s ir Fitch priskiria reitingus emitentams, padėdamos investuotojams įvertinti kredito riziką.
• Palūkanų normos rizika (Interest rate risk): Kaip jau minėjome, obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Jei perkate obligaciją ir vėliau palūkanų normos pakyla, jūsų obligacijos rinkos vertė sumažės. Jei laikytumėte ją iki termino pabaigos, gautumėte visas palūkanas ir nominalią vertę kaip sutarta. Ilgalaikės obligacijos yra jautresnės palūkanų normų pasikeitimams nei trumpalaikės. Tai vadinamą trukmės (duration) principu.
• Infliacijos rizika (Inflation risk): Tai rizika, kad infliacija sumažins jūsų obligacijos realią grąžą. Jei turite obligaciją su 3 procentų kuponu, o infliacija per metus išauga 4 procentais, jūsų reali grąža iš tikrųjų yra neigiama. Trumpalaikės obligacijos mažiau pažeidžiamos infliacijos rizikai, nes jos greičiau baigiasi ir galite reinvestuoti pinigus į naujas obligacijas su aukštesnėmis palūkanomis.
• Likvidumo rizika (Liquidity risk): Kai kurias obligacijas lengva nusipirkti ir parduoti, kitos yra mažiau likvidžios. Vyriausybių obligacijos paprastai labai likvidžios - visada yra pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau tam tikros korporacinės ar savivaldybių obligacijos gali būti sunkiau parduodamos, ypač krizių laikais.
• Reinvestavimo rizika: Kai gaunate palūkanų mokėjimą ar jūsų obligacija baigiasi, turite reinvestuoti tuos pinigus.

Kredito Reitingų Agentūrų Reitingai

Kredito reitingai padeda investuotojams įvertinti kredito riziką. Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinių agentūrų reitingus:

Viskas, kas yra žemiau BBB arba Baa, yra skaitoma kaip spekuliacinės rizikos - mokės nemažai palūkanų, tačiau rizika, kad bus bankrotas, yra padidėjusi.

Obligacijų Vertinimas

Yra keletas būdų, kaip įvertinti obligacijų pajamingumą:

• Kupono pajamingumas (Coupon yield): Tai paprasčiausia pajamingumo forma - metinės palūkanos padalintos iš nominalios vertės. 5 procentų kupono obligacija su 1000 eurų nominaliąja verte turi 5 procentų kupono pajamingumą. Tačiau tai neatsako į klausimą, kokią faktinę grąžą gausite.
• Dabartinis pajamingumas (Current yield): Tai metinės palūkanos padalintos iš dabartinės rinkos kainos. Jei ta pati 5 procentų kupono obligacija prekiauja už 950 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/950 = 5,26 procento. Jei ji prekiauja už 1050 eurų, dabartinis pajamingumas yra 50/1050 = 4,76 procento.
• Pajamingumas iki termino pabaigos (Yield to maturity, YTM): Tai labiausiai išsamus pajamingumo matas. Jis atsižvelgia ne tik į palūkanų mokėjimus, bet ir į pelną ar nuostolį, kurį patirsite, kai obligacija pasieks terminą. Jei perkate obligaciją su nuolaida (žemiau nominalios vertės), YTM bus didesnis nei kupono pajamingumas. YTM apskaičiavimas yra sudėtingesnis ir paprastai reikalauja finansinės skaičiuoklės ar specialios programos. Bet tai svarbiausias rodiklis lyginant skirtingas obligacijas. YTM iš esmės pasižiūri kiek pinigų (ir kada) obligacija duos ir viską diskontuoja į dabartinę vertę.

Diskontavimas

Kas yra diskontavimas? Na tarkime jūs galite rinktis gauti 100 Eurų už metų arba dabar. Ir dar tarkime, kad infliacija yra 10 procentų. Žinoma, rinksitės gauti 100 Eurų dabar, nes po metų jų vertė bus 90 Eurų, po infliacijos!

Trukmė

Trukmė matuoja obligacijos jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Ji išreiškiama metais ir parodo, kiek procentų pasikeis obligacijos kaina, jei palūkanų normos pasikeistų vienu procentu. Ilgalaikės obligacijos turi didesnę trukmę nei trumpalaikės.

Kodėl Investuoti Į Obligacijas?

• Pajamos: Obligacijos teikia reguliarias, nuspėjamas palūkanų mokėjimus. Jei esate pensininkas ar reikia reguliarių pajamų, obligacijos gali būti puikus pasirinkimas.
• Diversifikacija: Obligacijos paprastai juda skirtinga kryptimi nei akcijos arba bent jau mažiau koreliuoja su akcijomis. Kai akcijų rinkos krenta, obligacijos dažnai išlaiko vertę ar net brangsta, ypač vyriausybių obligacijos. Klasikinis 60/40 portfelis (60 procentų akcijų, 40 procentų obligacijų) egzistuoja ne be priežasties.
• Kapitalo išsaugojimas: Jei laikote obligaciją iki termino pabaigos ir emitentas neįsiskolina, gausite visas sutartas palūkanas ir savo pradinį kapitalą atgal. Tai teikia tam tikrą saugumo jausmą, kurio akcijos negali pasiūlyti. Obligacijų kainos paprastai svyruoja mažiau nei akcijų kainos.

Kaip Investuoti Į Obligacijas?

• Individualios obligacijos (Individual bonds): Galite pirkti individualias obligacijas per brokerį, pavyzdžiui Myriad Capital. Tai suteikia jums visą kontrolę - galite pasirinkti konkrečius emitentus, terminus ir kuponus. Žinote tiksliai, ką turėsite. Tačiau individualių obligacijų pirkimas paprastai reikalauja didesnių investicijų (dažnai bent 5000-10000 eurų ar daugiau) ir gali turėti didesnius sandorio mokesčius.
• Obligacijų fondai (Bond funds): Tai investiciniai fondai, kurie valdo diversifikuotą obligacijų portfelį. Galite investuoti su mažesnėmis sumomis (kai kurie fondai priima nuo 100 eurų), gauti akimirksniu diversifikaciją ir profesionalų valdymą. Tačiau mokate valdymo mokesčius ir neturite kontrolės, kada obligacijos bus parduotos.
• Biržoje prekiaujami fondai (Exchange-traded funds, ETFs): Tai prekybiniu metodu valdomi fondai, kurie seka obligacijų indeksus. Jie labai panašūs į obligacijų fondus, bet prekiauja biržoje kaip akcijos ir paprastai turi žemesnius mokesčius. Galite lengvai pirkti ir parduoti per dieną.

Obligacijų Kopėčios (Bond Laddering)

Tai strategija, kai perkate obligacijas su skirtingais terminais - pavyzdžiui, po obligaciją su 1, 2, 3, 4 ir 5 metų terminais. Kai 1 metų obligacija baigiasi, reinvestuojate į naują 5 metų obligaciją.

Ekonomikos Ciklas ir Obligacijos

Obligacijų kainos priklauso nuo ekonomikos ciklo:

• Ekonomikos augimas: Kai ekonomika stipri ir auga, centriniai bankai paprastai kelia palūkanų normas, kad kontroliuotų infliaciją. Tai neigiamai veikia obligacijų kainas, ypač ilgalaikių.
• Ekonomikos nuosmukis: Kai ekonomika lėtėja ar artėja recesija, centriniai bankai mažina palūkanų normas, kad skatintų ekonomiką. Tai teigiamai veikia obligacijų kainas.

Pajamingumo Kreivė

Pajamingumo kreivė - grafikas rodantis skirtingų terminų obligacijų pajamingumą - teikia svarbios informacijos apie ekonomines lūkesčius. Normali kreivė yra kylanti (ilgalaikės obligacijos turi aukštesnį pajamingumą nei trumpalaikės).

Užsienio Obligacijos

Išsivysčiusių šalių obligacijos (JAV, Vokietijos, Japonijos) laikomos labai saugiomis, bet siūlo žemesnį pajamingumą. Investuojant į užsienio obligacijas, turite atsižvelgti ir į valiutos riziką. Jei perkate JAV obligacijas už eurus, jūsų grąža priklausys ne tik nuo obligacijos pajamingumo, bet ir nuo euro/dolerio kurso pasikeitimo.

Patarimai Investuojant Į Obligacijas

• Supraskite savo tikslą. Kodėl perkate obligacijas? Pajamoms? Stabilumui? Diversifikacijai?
• Atsižvelkite į savo laiko horizontą. Jei neturite planuojate naudoti pinigų 10 metų, galite rinktis ilgalaikes obligacijas su aukštesniu pajamingumu.
• Diversifikuokite. Kaip ir su akcijomis, nestatykite visko ant vienos kortos.
• Stebėkite mokesčius. Obligacijų palūkanos dažnai apmokestinamos kaip paprastos pajamos, kas gali būti didesnė mokesčių našta nei akcijų kapitalo prieaugis.
• Nerakinkite pernelyg ilgam. Nors ilgalaikės obligacijos siūlo aukštesnį pajamingumą, jos taip pat kelia didesnę palūkanų normų riziką.
• Reguliariai peržiūrėkite portfelį. Ekonominė situacija keičiasi.

Obligacijos yra esminis investicijų pasaulio komponentas, teikiantis stabilumą, numatomos pajamas ir diversifikaciją. Supratimas, kaip veikia obligacijos, kokia riziką jos kelia ir kaip jas tinkamai naudoti, yra svarbus kiekvienam investuotojui, nesvarbu, ar jūs tik pradedate kelionę investavimo pasaulyje, ar jau turite patirties.

Atminkite, kad obligacijos nėra vieno dydžio visiems tinkantis sprendimas. Jūsų amžius, tikslai, rizikos tolerancija ir finansinė situacija turėtų nulemti, kiek ir kokio tipo obligacijų turėtumėte portfelyje. Kaip ir su bet kuria investicija, švietimas ir supratimas yra jūsų geriausi įrankiai. Skirkite laiko mokytis, stebėti rinką ir pritaikyti savo strategiją besikeičiančioms aplinkybėms.

tags: #turtu #garantuotos #obligacijos #kas #tai