Lai­mos ir Jo­no Šal­čių Pa­pi­lė: Gy­ve­ni­mas ir Ap­žval­gos

Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pi­lie­čiai Lai­ma ir Jo­nas Šal­čiai 1988-ai­siais pra­dė­jo skrai­dy­ti į Lie­tu­vą. Be­maž 30 me­tų L. ir J. Šal­čiai kas­met at­skren­da į Lie­tu­vą po kar­tą ar du. Iki šiol ven­gė duo­ti in­ter­viu. Šiame straipsnyje apžvelgsime jų gyvenimą Lietuvoje, Papilėje, bei labdaringą veiklą.

Jo­nas gi­mė Kau­ne 1943 me­tų va­sa­ry­je. Tė­vas dir­bo Tau­ra­gė­je fab­ri­ko di­rek­to­riu­mi, bu­vo ak­ty­vus Šau­lių są­jun­gos na­rys. „Ant­raip so­vie­tai bū­tų su­do­ro­ję ar vė­liau iš­ve­žę į Si­bi­rą“, - nea­be­jo­ja J. No­rin­tiems per­skris­ti į Ame­ri­ką, rei­kė­jo ten tu­rė­ti gi­mi­nių. „Ame­ri­ko­je va­di­na­mie­ji di­pu­kai pra­dė­jo gy­ve­ni­mą nuo var­gų, - sa­kė J. Šal­čius. - Net bai­gę aukš­tuo­sius moks­lus ar ėję di­de­les pa­rei­gas Lie­tu­vo­je, pir­miau­sia va­lė grin­dis, dir­bo ki­tus pa­pras­tus dar­bus. Pra­si­gy­ve­ni­mui. Nors Lie­tu­vo­je įsi­vaiz­duo­ta, kad ten pi­ni­gai kaip apel­si­nai ant me­džių au­ga.

Tė­ve­lis už­dir­bo, kad iš­leis­tų sū­nų į aukš­tuo­sius moks­lus. Il­i­no­jaus vals­ti­jos uni­ver­si­te­te įgi­jo elekt­ro­ni­kos in­ži­nie­riaus pro­fe­si­ją. Įsi­dar­bi­no. Dar ma­gist­ran­tū­ro­je stu­di­ja­vo vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mą. Be­veik vien aukš­čiau­siais įver­ti­ni­mais. 35 me­tus dir­bo „Mo­to­ro­los“ kom­pa­ni­jo­je, ku­ri už­sii­mi­nė­jo ra­di­jo ry­šio prie­mo­nių ga­my­ba, vė­liau - te­le­fo­nų ga­my­ba.

Į Vo­kie­ti­ją pa­si­trau­kė ir Lai­mos Šal­čius tė­ve­liai su vai­kais, ji gi­mė pa­bė­gė­lių sto­vyk­lo­je 1945-ai­siais. Bū­da­ma pen­kio­lik­me­tė su­si­pa­ži­no su Jo­nu 1960-ai­siais atei­ti­nin­kų ren­gi­ny­je. Ji įgi­jo ang­lų kal­bos mo­ky­to­jos ir iš­kal­bos spe­cia­ly­bę taip pat Il­i­no­jaus uni­ver­si­te­te, vė­liau stu­di­ja­vo kli­ni­ki­nę pe­da­go­gi­ką. Dir­bo iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­je, gim­na­zi­jo­je, ko­le­dže. Jai ypač jaut­ru bu­vo teik­ti pa­gal­bą kurč­ne­by­liams. J. Šal­čius dar­bo rei­ka­lais nuo­lat skrai­dė po Eu­ro­pą, Azi­ją, pa­siek­da­vo Aust­ra­li­ją. Vie­na už­duo­čių - pre­kiau­ti „Mo­to­ro­los“ pro­duk­ci­ja Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Nors pra­dė­ta nuo do­va­nos - mi­li­jo­no do­le­rių ver­tės.

Net­ru­kus Pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas pa­kvie­tė J. Šal­čių ap­tar­ti „Mo­to­ro­los“ in­ves­ti­ci­jų Lie­tu­vo­je. Kom­pa­ni­ja pa­sky­rė 100 mi­li­jo­nų do­le­rių įreng­ti inf­rast­ruk­tū­rai. „Ga­liau­siai su šiuo žmo­gu­mi ne­no­rė­jo­me tu­rė­ti nie­ko bend­ro, pir­miau­sia to­dėl, kad ne­ga­lė­jo­me pa­kel­ti ko­rup­ci­jos“, - ver­ti­na J.

Pir­ma Kelionė į Lie­tu­vą ir Pa­pi­lės Ap­lan­ky­mas

1988 me­tų rupgp­jū­tį L. ir J. Šal­čiai pir­mą kar­tą at­skri­do į Lie­tu­vą su di­de­le tu­ris­tų gru­pe. „Pa­tys ne­la­bai ži­no­jo­me, koks reikš­min­gas tai bu­vo Lie­tu­vai lai­kas. Pa­ma­tė­me iš­kel­tą tris­pal­vę Vil­niu­je ir ba­dau­to­jus prie Ka­ted­ros“, - me­na J. Ap­lan­kė ir ma­mos tė­viš­kę - Pa­pi­lę. Ne­bu­vo pa­pras­ta, kai ta­ry­bi­niai sau­gu­mie­čiai sten­gė­si su­kliu­dy­ti ame­ri­kie­čiams tu­ris­tams iš­vyk­ti iš sos­ti­nės. Vieš­bu­čiuo­se paim­da­vo pa­sus.

Ta­čiau J. Šal­čius su­kė­lė šur­mu­lį, nea­ti­da­vė. Su do­ku­men­tu bu­vo drą­siau at­si­skir­ti nuo tu­ris­tų gru­pės ir leis­tis sam­dy­tu au­to­mo­bi­liu į Pa­pi­lę. At­ro­dė, kad va­žia­vo ne­se­ka­mi sau­gu­mie­čių. Pa­pi­lė­je iš gi­mi­nai­čių te­gy­ve­no pusb­ro­lis. Jis nu­ve­dė į ka­pi­nes ant pi­lia­kal­nio, pa­ro­dė se­ne­lio, pro­se­ne­lio, ki­tų ar­ti­mų­jų ka­pa­vie­tes. Dva­sio­je su­vir­po sen­ti­men­tai tė­viš­kei. Vė­les­nių ke­lio­nių me­tu į Lie­tu­vą, kai ne­be­rei­kė­jo bi­jo­ti sau­gu­mie­čių, vis trauk­da­vo ir Pa­pi­lė. Ap­sis­to­da­vo mies­te­ly­je esan­čio­je kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­je.

Išei­viai nu­si­pir­ko ir 1999 me­tais ėmė gy­ven­ti per me­tus po po­rą mė­ne­sių nu­pirk­ta­me bu­te Vil­niaus šir­dy­je - se­na­mies­ty­je ne­to­li „Stik­lių“ res­to­ra­no. Po ke­le­rių me­tų atė­jo ži­nia: mi­rė mo­te­ris, li­ko me­di­nė tro­be­lė. Ame­ri­kie­tis už­sa­kė, nė ne­pa­ma­tęs pir­ki­nio. „Bu­vo to­kia bū­se­na, kad jei ir nie­ko ge­ro nei­šei­tų su tuo pir­ki­niu, vis tiek bu­vau lai­min­gas jį tu­rė­da­mas“, - me­na J. Ke­le­rius me­tus tru­ko pa­sta­tų at­nau­ji­ni­mas. Spe­cia­liai pa­lik­tos me­di­nės sie­nos, se­no­vi­nės lu­bos, kai ku­rios ki­tos konst­ruk­ci­jos. Įreng­tos ko­mu­ni­ka­ci­jos. Kie­me iš­ki­lo pa­vė­si­nė, per­tvar­ky­tas ūkio pa­sta­tė­lis. Yra pir­tis. So­dy­bos iš­skir­ti­nu­mas - iš­vaiz­dus kop­lyts­tul­pis.

Jau ke­le­ri me­tai su­tuok­ti­niai jau­čia­si lai­min­gi Pa­pi­lė­je, čia pa­bė­ga nuo vi­so pa­sau­lio šur­mu­lio, nuo ame­ri­kie­tiš­kos ap­lin­kos. Kad pa­jus­tų oro gai­vą. Ma­ty­tų ki­to­kius de­be­sis. Iš pra­džių maž­daug po mė­ne­sį at­skris­da­vo pa­va­sa­riop ir ru­de­niop. Daug ke­liau­ja po Lie­tu­vą. Ap­lan­ko gi­mi­nai­čius Ro­kiš­ky­je, Vil­ka­viš­ky­je ir ki­tur, už­su­ka pas bi­čiu­lius. Kai lie­ka na­muo­se - daug skai­to. Žiū­ri te­le­vi­zi­jos lai­dą „Duo­kim ga­ro!“. „Ap­si­džiau­gia­me, kai mū­sų sve­čiai at­si­svei­kin­da­mi sa­ko: bu­vo ge­ra pa­si­šne­kė­ti, - džiau­gė­si L. Šal­čius.

Vai­kys­tė­je abiem Šal­čiams apie Lie­tu­vą tė­vai pa­sa­ko­jo gra­žių nu­ti­ki­mų. Lai­mos tė­vai at­ža­las re­gu­lia­riai so­din­da­vo ra­šy­ti dik­tan­tus lie­tu­vių kal­ba. L. ir J. „Ėmę lan­ky­ti Lie­tu­vą, pa­ju­to­me, kad ji nė­ra pa­sa­kų ša­lis, kaip mums vaiz­da­vo tė­ve­liai, - sa­kė J. Šal­čius. - Ten­ka priim­ti rea­liz­mą.

Lab­da­rin­ga Veik­la

L. ir J. Šal­čiai Pa­pi­lė­je ži­no­mi kaip lab­da­riai. Ne kar­tą au­ko­jo mies­te­lio baž­ny­čiai. Pa­dė­jo su­re­mon­tuo­ti vie­ti­nį vai­kų dar­že­lį. Pa­me­na pir­mą ke­lio­nę į Lie­tu­vą su do­va­no­mis - kiek­vie­nas iš pen­kių šei­mos na­rių at­ve­žė po du la­ga­mi­nus. Jo­se ne­til­po as­me­ni­niai rū­bai, juos tem­pė kup­ri­nė­se ant pe­čių. Vie­šė­da­mi be­maž kas­dien ei­da­vo į ta­ry­bi­niais lai­kais po­pu­lia­rias „do­le­ri­nes“ pirk­ti nau­jų do­va­nų - jų te­par­duo­da­vo pa­gal die­nos li­mi­tą.

L. ir J. Šal­čiai lai­ko­si nuo­sta­tos - ne­pri­si­dė­ti prie šal­pos or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios iš as­me­nų ren­ka au­kas, o pa­skui ką nors pa­re­mia. Su­tuok­ti­niai pa­tys pir­miau­sia įsi­ti­ki­na, kad rei­kia pa­gal­bos ir tuo­met as­me­niš­kai pa­de­da. J. Žmo­na Lai­ma lin­ku­si nu­ty­lė­ti, kad tė­ve­lio se­suo - Sa­lo­mė­ja Nė­ris. Ga­liau­siai lei­džia­si į pa­svars­ty­mus: „Gi­miau tais pa­čiais me­tais, kai mi­rė te­ta, tik po ke­lių mė­ne­sių, jos ne­ma­čiau. Bet ži­nau, koks bu­vo ma­no tė­ve­lis, ko­kia bu­vo jo ma­ma - bū­da­ma iš tos pa­čios gi­mi­nės Sa­lo­mė­ja ne­ga­lė­jo bū­ti blo­gas žmo­gus. Jie apie ki­tus nie­ka­da ne­pa­sa­kyda­vo blo­go žo­džio, žmo­nes my­lė­jo. Kai per­skai­čiau Anu­šaus­ko kny­gą apie lie­tu­vį, ku­ris są­mo­nin­gai iš­da­vė šim­tus tau­tie­čių - pa­gal­vo­ju: ne­daug ką gir­dė­jau, o ko­kią dau­gy­bę da­ly­kų vis gir­džiu apie te­tą. Nors nie­ko neiš­da­vė, ne­nu­šo­vė. Ji tik dėl tre­čia­vė­ji­nin­kų spau­di­mo pa­pras­čiau­siai pa­si­me­tė.

Apžvalgos Bokštai Lie­tu­vo­je: Neti­kė­ti Per­spek­ty­vos

Apžvalgos bokštai Lietuvoje yra tiesiog be proto populiarūs! Labai daug žmonių perskaitė pirmąjį mano straipsnį ir su kitais juo pasidalino. Tad nusprendžiau, jog reikia skaitytojams rekomenduoti daugiau apžvalgos bokštų. Šįkart atrinkau tokius, kurie gali būti ne tokie girdėti. Bet tai nereiškia, jog jie verti mažiau dėmesio! Juk iš visų Lietuvos apžvalgos bokštų atsiveriantis vaizdas - vertas MILIJONO!

Pradėti noriu nuo bene paties pirmojo oficialaus apžvalgos bokšto Lietuvoje! Aukštaitijos nacionaliniame parke stūksantis Šiliniškių bokštas pastatytas 2004-aisiais metais (tuomet net Makaliaus tinklaraščio nebuvo!), kartais dar vadinamas Ginučių arba „Bitės“ apžvalgos bokštu. Kodėl „Bitės“? Šį bokštą aplankiau, kai Varėnos rajone „tyliąja medžiokle“ užsiiminėjau (grybus rinkau, kitaip tariant). Laimikiu pasigirti negaliu (o ir šiaip grybauti nelabai mėgstu...), bet iš šio bokšto matytas vaizdas tikrai vertingesnis už bet kokias miško gėrybes! Tai taip pat yra telekomunikacijų ryšio bokštas, tik jau Dzūkijos nacionaliniame parke įsikūręs. Pirmas dalykas, patraukęs mano dėmesį pamačius šį bokštą, tai jo forma. Pažiūrėk, ar Tau neprimena varžto? Iškart pagalvojau, ar neapsisuktų galva 25 metrus tokiu „suktuku“ į viršų lipant?

Pastatytas jis visai šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro, o iš aikštelės galima grožėtis Nevėžio upės slėniu, tolumoje esančiu Krekenavos miesteliu, bazilikos bokštais, miškais. Šį bokštą aplankyti tikrai įdomu, nes kartu galima susipažinti ir su rezervato gamtos vertybėmis. Bokštas įrengtas šalia Kamanų mokomojo tako, jame yra dvi apžvalgos aikštelės, iš kurių galėsi grožėtis atsiveriančia gamtinio rezervato panorama. Svarbu! Šis rezervatas yra itin saugomas, tad be direkcijos darbuotojo jame lankytis negalima!

Vilkakalnio bokštas yra Ignalinoje (kartais jį tiesiog vadina Ignalinos apžvalgos bokštu), visai šalia Lietuvos žiemos sporto centro, tad užlipęs į 25 metrų aukštyje esančią aikštelę pamatysi miesto, sporto centro, ežero vaizdus, Vidiškių bažnyčios viršūnę. Beje, šis apžvalgos bokštas turi brolį dvynį! Jei kada po Radviliškį keliausi, būtinai užsuk į Tytuvėnų regioninį parką. Čia, ant aukščiausios apylinkių kalvos, stūkso 21 metro aukščio apžvalgos bokštas, o visai šalia yra ir pėsčiųjų takas, kuriuo gali nueiti iki Šiaulės kalno.

O jei nori pažvelgti į Kuršių marias kaip milžinas, tai būtinai užlipk į 15 metrų aukščio Drevernos apžvalgos bokštą. Pamatysi Kuršių marių nacionalinį parką, kopas ir, aišku, pačias marias! Keliautojų patogumui bokšto viršuje net kėdutės sumontuotos. Kur yra tobuliausia vieta apžvalgos bokštą pastatyti? Aišku, kad aukščiausiame Lietuvos taške! Ant Aukštojo kalvos pastatytas 10 metrų medinis bokštas yra visai netoli medininkų pilies (apie 3 kilometrai). Žinau, kad „Makaliaus Lietuvos“ skaitytojai labai mėgsta poilsį Anykščiuose. Čia veiklų tikrai daug, o jei dar po apylinkes pavažinėsi, tai daug įdomaus pamatysi!

Neapsisprendžiu, ką man šis apžvalgos bokštas primena. Gal fakelą, o gal gėlės žiedą... Kad ir kaip ten būtų, forma jo tikrai įdomi, bet labiau domina atsiveriantys vaizdai! 15 metrų aukščio bokštas pastatytas šalia Jurakalnio geologinės atodangos, nuo jo taip pat atsiveria vaizdas į Ventos upės slėnį, Papilės miestelį, piliakalnius, Šv. Nuotrauka: K. O jei prakalbom apie įdomias formas, tai šitą bokštą drąsiai skelbiu nugalėtoju! Tik pažiūrėk, kokia arka!

Šiliniškių apžvalgos bokštas

tags: #kaimo #sodybos #papiles