Turto vertinimo sąlygos ir aplinkybės Lietuvoje

Turto vertinimas yra svarbus procesas, kuris nustato turto rinkos vertę. Šiame straipsnyje aptarsime turto vertinimo sąlygas ir aplinkybes Lietuvoje, įskaitant turto vertinimo metodus, reikalavimus gavėjams, palūkanų rūšis ir kitas svarbias sąlygas.

Turto vertinimo metodai ir jų taikymas

Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas". Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) ir Europos vertinimo standartuose 2016.

105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms.“

105-ojo TVS 10.5 punkte nustatyta, kad „Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą (- us) metodą (-us) kiekvienam vertinimui.“

105-ojo TVS 10.4 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes.

Vis dėlto vertintojai turėtų apsvarstyti ir kelių požiūrių ar metodų taikymo galimybę vertei nustatyti, ypač tuomet, kai nėra pakankamai faktinių ar prieinamų pradinių duomenų, kurių pakaktų pateikti patikimą išvadą apie <...> vienu metodu nustatytą vertę.

Kai taikoma daugiau nei vienas požiūris ir metodas, arba net vieno požiūrio keli metodai, išvada apie pagal šiuos kelis požiūrius ir (arba) metodus nustatytą vertę turėtų būti pagrįsta, o skirtingų verčių analizė ir skirtingų verčių suderinimas netaikant vertės vidurkio skaičiavimo turėtų būti pateikta ataskaitoje.“ Tą patvirtina ir EVS 5-ojo EVID „Vertinimo metodika“ 7.2 punktas, pagal kurį „Nėra jokios bendros taisyklės, kuri parodytų, ar vienas, ar keli metodai nulems tikslesnius ir patikimesnius vertinimo rezultatus.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą.

Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus.

Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.

Lyginamasis metodas

Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“.

Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.).

Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.

Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes (EVS 5-ojo EVID 6.2.3 p.).

Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.

Tai reiškia, kad vertintojas, rinkdamasis lyginamuosius objektus, nėra ribojamas rinktis juos tik konkrečioje vietovėje. Pažymėtina, kad vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.

105-ojo TVS 30.4 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas palyginamųjų duomenų pavyzdžių: „kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą), nuomos kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą) ir kapitalizacijos normos.

Keletas iš daugelio bendrų palyginimo vienetų, naudojamų vertinant verslą, yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) daugilkliai, pajamų daugilkliai, mokesčių daugilkliai ir buhalterinės vertės daugilkliai.

Keletas iš daugelio dažniausiai finansinėms priemonėms vertinti taikomų palyginimo vienetų yra tokie rodikliai kaip pelningumas ir palūkanų normos sklaida.

105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus.

Įvertinus išdėstytą informaciją, matyti, kad lyginamojo metodo skaičiavimo būdas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie atskleidžiami vertintojui atliekant vertinimo procedūras.

Šie veiksniai paaiškėja analizuojant gautus individualius duomenis ir informaciją kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju. Taigi, minėti duomenys vertintojo nustatomi vertinimo metu, o ne kai pasirašoma vertinimo paslaugų pirkimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip savivaldybėms sudarant turto vertinimo paslaugų pirkimo sutartis jose nustatyti aiškius lyginamųjų objektų pasirinkimo būdus ar kriterijus, kai jie yra labai įvairūs, pasirenkami pagal individualią situaciją skirtingai, bei kurie paaiškėja tik atliekamo vertinimo eigoje.

Be to, vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis: 1) rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais; 2) teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų; 3) teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.

Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ Nr.

Korupcijos rizikos analizės 16 psl. pasakyta, kad „turto vertintojas <..> prie kai kurių vertinimo ataskaitų nors ir pridėjo Nekilnojamojo turto registro bazių išrašus, tačiau juose nebuvo informacijos apie vertinamų objektų nustatytą vidutinę rinkos vertę, kuri neginčijamai turėjo būti analizuota ir lyginta turto vertinimo metu“, o 17 psl. AVNT atkreipia dėmesį, kad Korupcijos rizikos analizėje nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė objekto rinkos vertė, o ne individuali turto vertinimo metu nustatoma vertė.

Skiriasi tikslai, metodai ir būdai, taikomi masiniam ir individualiam turto vertinimui. Masinis vertinimas, skirtingai nei individualus, yra toks nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamųjų turto objektų grupė.

Atlikus masinį vertinimą yra parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.

Skiriasi masinį ir individualų turto vertinimus reglamentuojantys teisės aktai. Masiniam vertinimui taikomi papildomi nei individualiam turto vertinimui skirti teisės aktai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad masinio ir individualaus turto vertinimo metu nustatytos turto vertės atspindi skirtingus vertinimų rezultatus, todėl šios vertės paprastai nesutampa.

Būsto paskolos refinansavimas

Nuo refinansavimo tvarkos pakeitimų inicijavimo 2024-ųjų pradžioje gyventojai aktyviai peržiūri būsto paskolų sąlygas. Nuo 2025 metų vasario gyventojams buvo suteikta galimybė naudotis nemokamo refinansavimo paslauga, t. y. Nuo 2025 m. supaprastinta refinansavimo tvarka paskatino aktyvias gyventojų derybas su kredito davėjais, dėl ko sumažėjo būsto paskolų maržos ir bus sutaupyta daugiau nei 230 mln.

Lietuvos banko skaičiavimais, per visą paskolų laikotarpį jie bendrai sutaupys daugiau nei 230 mln. eurų.

Verta pabrėžti, kad anksčiau paskolų turėtojams refinansavimo procesas buvo gana nepatrauklus.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovės Mildos Stankuvienės teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo pakeitimai, refinansuota beveik 2 tūkst.

„Šių refinansavimų metu vartotojai vidutiniškai sumažino būsto paskolų maržas apie 0,45 proc. punkto, o per visą paskolų laikotarpį kartu sutaupys daugiau nei 17 mln. eurų“, - LRT.lt sakė M.

„Išaugusi vieša komunikacija apie planuojamus pakeitimus atkreipė gyventojų dėmesį į galimybę pagerinti turimų paskolų sąlygas ir paskatino aktyviau derėtis su kredito davėjais“, - teigė M.

Labiausiai dėl refinansavimo buvo persitarta 2025 m. vasarį-liepą.

„Tikėtina, kad tolesnį refinansavimo aktyvumą palaikys ir augantis naujų būsto paskolų teikėjų vaidmuo būsto kreditavimo rinkoje“, - akcentavo M.

Apžvelgdama būsto paskolų kainodarą, M. Stankuvienė pažymėjo, jog vidutinė naujų būsto paskolų marža nuo 2020 m. vidurio sumažėjo beveik 1 proc. punktu - nuo maždaug 2,4 proc.

Anksčiau refinansuotų būsto paskolų iš kitų Lietuvoje veikiančių bankų skaičius sudarydavo vos kelis procentus viso per metus išduoto būsto paskolų portfelio, o, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, 2025 m. apie 17 proc.

„Tiesa, antrojoje metų pusėje matome aiškų srauto mažėjimą. Po pradinio entuziazmo gyventojų aktyvumas dėl supaprastinto refinansavimo pastebimai sumažėjo. Tai natūralu - dalis jau pasinaudojo galimybe, o kiti, įvertinę savo finansinę situaciją ar rinkos sąlygas, nusprendė likti su esamu kreditoriumi“, - komentavo L.

Iš viso kiek daugiau nei 7 proc.

„Tiesa, verta paminėti, kad, pasikeitus poreikiams ir galimybėms, gyventojams kartais užtenka tiesiog pasikalbėti su banku dėl galimybės peržiūrėti dabartines sąlygas. Derybos su savu banku dėl esamos paskolos nėra vadinamos refinansavimu, tačiau pasiekiamas rezultatas gali būti tas pats“, - komentavo L.

Tuo tarpu „Artea“ produktų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė teigė, jog pernai banke buvo persvarstyta apie 10 proc.

„Stipriai išaugęs refinansavimo paraiškų skaičius sukėlė iššūkių visai rinkai. Aktyviai nesiekėme refinansuoti kitų finansų įstaigų klientų, todėl banke refinansuotos būsto paskolos sudarė iki 3 proc. visos 2025 m.

„Didžioji dalis klientų pirmiausia renkasi kalbėtis su savo esamu banku, o ne iš karto inicijuoti refinansavimą kitur. Anot E.

Pagrindinės kredito suteikimo sąlygos

Norint gauti būsto paskolą, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus ir sąlygas. Toliau pateikiama informacija apie pagrindines kredito suteikimo sąlygas.

Reikalavimai gavėjui

• Kreditai teikiami pilnamečiams Lietuvos Respublikos piliečiams ir asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
• Gavėjai turi gauti tokias nuolatines pajamas: darbo užmokestį, pajamas pagal autorines sutartis, iš verslo veiklos, nuomos ir kitaip gaunamas reguliariąsias pajamas, patvirtintas dokumentais.
• Bendra mėnesio įmokų, Jūsų mokamų kredito įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį Jūsų gaunamų grynųjų pajamų.
• Jūs nuosavais (ne skolintais) pinigais turite sumokėti mažiausiai 15 proc. finansuojamam projektui įgyvendinti reikalingos sumos.

Suma ir terminas

Kredito suma ir terminas priklauso nuo to, ar šis būstas bus Jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta, ar ne.

Jei skolinatės būstui, kuris yra pagrindinė gyvenamoji vieta

• Kredito suma gali siekti iki 85 proc. būsto rinkos vertės ar kainos (atsižvelgiama į mažesnę sumą) šį būstą įkeitus.
• Kredito grąžinimo terminas iki 30 metų (remontui iki 20 metų).

Jei skolinatės būstui, kuris nėra pagrindinė gyvenamoji vieta, taip pat sodybai, sodo namui ar kitoms panašioms patalpoms

• Kredito suma gali siekti iki 60 proc. būsto rinkos vertės ar kainos (atsižvelgiama į mažesnę sumą) šį būstą įkeitus.
• Kredito grąžinimo terminas iki 25 metų (remontui iki 20 metų).

Kredito suma taip pat priklauso nuo šeimos finansinių galimybių grąžinti kreditą įvertinimo.

Valiuta

Kreditai teikiami eurais.

Palūkanos

Sudarydami kredito sutartį, galite pasirinkti palūkanų rūšį - kintamąsias, fiksuotąsias arba jų derinį.

• Kintamosios palūkanos - tai palūkanos, kurias sudaro marža ir kintamoji palūkanų dalis. Jas sudaro individualiai Jums nustatyta banko marža ir Jūsų pasirinkta 3, 6 ar 12 mėnesių tarpbankinė palūkanų norma EURIBOR. Kintamoji palūkanų dalis EURIBOR pirmą kartą nustatoma pirmos kredito dalies išmokėjimo dieną ir galioja iki kitos palūkanų keitimo dienos. Kitomis palūkanų keitimo dienomis kintamoji palūkanų dalis yra nustatoma iš naujo. Kintamoji palūkanų dalis nustatoma atsižvelgiant į prieš dvi darbo dienas buvusią EURIBOR reikšmę. Jeigu reikšmė yra neigiama, laikoma, kad kintamoji palūkanų dalis lygi nuliui.
• Fiksuotosios palūkanos - tai palūkanos, kai individualiai Jums nustatytas konkretus fiksuotas palūkanų normos dydis sutartam kredito laikotarpiui. Fiksuotoji palūkanų norma gali būti nustatoma visam kredito laikotarpiui, jei kredito laikotarpis yra iki 10 metų, arba daliniam, Jūsų pasirinktam 2, 3, 5 ar 10 metų, kredito laikotarpiui. Jei kredito laikotarpis yra ilgesnis nei pasirinktas fiksuotųjų palūkanų laikotarpis, taikomas fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų derinys, kai pasibaigus fiksuotųjų palūkanų laikotarpiui, nustatomos kintamosios palūkanos.

Palūkanas apskaičiuosime nuo negrąžintos kredito sumos ir jas apskaičiuodami laikysime, kad metuose yra 360 dienų.

Kintamųjų ir fiksuotųjų palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į situaciją paskolų rinkoje, kredito sumą, terminą, Jūsų finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką, taip pat į tai, kiek ir kokių paslaugų Jums teikia SEB bankas.

Užtikrinimo priemonės

• Būsto kredito grąžinimas paprastai yra užtikrinamas įkeičiant įsigyjamą, remontuojamą, statomą ar rekonstruojamą būstą.
• Įkeičiamo nekilnojamojo turto vertę turi nustatyti turto vertintojai.
• Įkeistas nekilnojamasis turtas (išskyrus žemės sklypus) turi būti apdraustas turto draudimo bendrovėje.

Kredito grąžinimas

Bankui išmokėjus kredito lėšas, sutartomis mokėjimo dienomis įmokos automatiškai nurašomos iš Jūsų pasirinktos sąskaitos. Pirmą įmoką sudaro tik palūkanos.

Kredito grąžinimo metodai

• Linijinis metodas: Pagrindinė kredito suma yra suskaidoma vienodomis dalimis, kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Prie jų pridedamos palūkanos, apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies už faktinį dienų skaičių (kuo mažesnis kredito likutis, tuo mažesnė mokama palūkanų suma). Taigi mėnesio įmokos visą sutarties laikotarpį laipsniškai mažėja.
• Anuiteto metodas: Kiekvieną mėnesį mokama vienoda įmoka, kurią sudaro grąžinamas kreditas ir palūkanos. Iš pradžių didesnę dalį įmokos sudaro palūkanos. Palaipsniui ji mažėja, o kredito dalis didėja, tačiau mėnesio įmokos dydis nekinta. Apskaičiuojant įmokas laikoma, kad mėnesyje yra faktinis dienų skaičius.

Jei iš pradžių galite mokėti didesnes įmokas, Jums naudingiau pasirinkti linijinį kredito grąžinimo metodą - per visą laikotarpį sumokėtų palūkanų suma bus mažesnė.

Kredito grąžinimo atidėjimas

Esant nenumatytoms aplinkybėms, galite kreiptis į mus su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino.

Interneto banke galite patogiai valdyti savo kredito sutartį ir savarankiškai:

• pakeisti kredito sutartyje nurodytą įmokų mokėjimo dieną;
• pakeisti kredito įmokų nurašymo sąskaitą;
• iš anksto grąžinti kreditą ar jo dalį, jei gražinimo metu turite kreditą su kintamosiomis palūkanomis.

Kredito sutarties sąlygų keitimas

Kredito sutarties sąlygų keitimo įkainiai:

tags: #turto #vertinimo #salygos #ir #aplinkybes