Švietimo įstaigose, kaip ir kitose biudžetinėse įstaigose, turto administravimo klausimus, įskaitant materialinių vertybių apskaitos politiką, sutaupytų lėšų panaudojimą, problemas, susijusias su lėšų trūkumu, darbuotojų skatinimo klausimus ir visus kitus klausimus, sprendžia asignavimų valdytojas - biudžetinės įstaigos vadovas.
Svarbu, kiek ir kaip vadovas sugeba į šį procesą įtraukti bendruomenę, parodo jo, kaip vadybininko, kompetenciją. Jei vadovas nesugeba įtraukti bendruomenės, tai neparodo aukštos jo vadybinės kompetencijos.
Visos ugdymo įstaigos institucijos (profesinės sąjungos, mokytojų taryba, darbuotojų taryba ir kt.) turi teisę gauti informaciją apie lėšų ir turto panaudojimą ir teikti pasiūlymus lėšų ir turto administravimui bei panaudojimui, bet ne jų valdymui.
Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų vadovai. Savivaldybės atlieka funkcijas pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais.
Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.
Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai.
Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.
Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigos ir tarnybos vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.
LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas skelbtas: Žin., 1998, Nr. 54-1492.
Investicijos ir Finansavimas
Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, įmonių išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.
Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa. Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose.
Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų, profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems ais programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamiems savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, valstybinėms mokykloms - iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
Mokyklos (išskyrus aukštąsias) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienos per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Mokyklos (išskyrus aukštąsias) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.
Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniojo studijų programas yra nemokamas. Priemonėmis (vadovėliais ir kt.) mokinius aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
Šiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomi mokiniai pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena.
Kvalifikacinį augimą lemia atestacinė komisija, kurią sudaro vietiniai žmogiškieji ištekliai ir vienas išorinis vertintojas (tik metodininko ir eksperto kategorijai įgyti). Atestacijos nuostatuose mokyklos vadovui palikta teisė suabejoti dėl atitikties keliamiems reikalavimams ir inicijuoti peratestavimą.
Jaunas mokytojas (neturintis pakankamai stažo) tai gali padaryti atestuodamasis. Padidėjus atlyginimui po gana trumpo laiko mokytojai jau neatitinka keliamiems reikalavimams. Dažniausiai mokytojui siūloma imtis papildomų (kitokių) pareigų, siejant su kvalifikacine kategorija ir priedu prie atlyginimo.
Suplanuoti mokyklos vadovo kompetencijos tobulinimą, jei jis siekia III vad., II vad. arba I vad. Suplanuoti šio skyriaus vedėjo kompetencijos tobulinimą, jei jis siekia II vad. arba I vad.
12 kriterijus. Valstybės ir savivaldybės biudžetų finansiniai rodikliai.
VIP. MK ir ugdymo aplinka. Ikimokyklinio ugdymo, b. l. švietimo finansavimas - valstybės ir savivaldybės biudžetai. Valstybės lėšos - metinės arba ilgalaikės programos.