Šiandien tokie organizaciniai modeliai kaip „Lean“ ir „Agile“ jau tapo gan įprastais terminais ne tik vadybos mokslinėje literatūroje, bet ir praktikoje.
Vykstant skaitmeninei transformacijai, atsirado dar vienas naujas - į paslaugas orientuotas pramonės įmonių organizavimo modelis.
KTU mokslininkų tyrimai rodo, kad tinkamai pasirinktas organizacijos valdymo modelis gali teigiamai paveikti įmonės finansus ir padidinti simbolinius pasiekimus suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.
Pasak mokslininkų, svarbiausia - organizaciją vystyti kryptingai. Todėl taikyti visus modelius vienu metu nerekomenduojama.
Neseniai išleistoje monografijoje KTU mokslininkai aptaria dažniausiai Lietuvoje pasitelkiamus įmonių organizavimo modelius ir jų poveikį įmonės veiklos sėkmingumui.
Pastebėta, kad aukšti kokybės ir inovatyvumo pasiekimai susiję su finansinių pajamų augimu. Skaitmenizacijos gebėjimai lemia didesnį įmonių produktyvumą.
„Išsiaiškinta, kad įmonių, kurios išsiskiria aukšta produkcijos kokybe, finansinis augimas didesnis. Kokybė ir išlaidų optimizavimas - pagrindinės taupių („Lean“) organizacijų savybės.
Kita vertus, inovacijų plėtra, kuri siejama su „Agile“ įmonėmis, taip pat lemia didesnį pajamų augimą. Galiausiai skaitmenizacijos gebėjimai yra naudingi visoms organizacijoms ir prisideda prie aukštesnio produktyvumo“, - teigia monografijos „Organizational Models for Industry 4.0“ bendraautorius M.
Naujausioje monografijoje, kuri iš dalies paremta visos Europos pramonės tyrimais, mokslininkai daugiausia dėmesio skiria Lietuvos pramonės sektoriui.
Pasak M. Vilko, nors pramonė yra didžiausias sektorius Lietuvoje, sukuriantis 22 proc.
Lietuvoje veikia apie 8 tūkst. gamybos įmonių, kuriose dirba 20 proc. šalies darbuotojų. Apie 65 proc. produkcijos eksportuojama. Be to, pramonės sektoriui tenka beveik 70 proc.
KTU mokslininkai gautas išvadas pagrindė empiriniais tyrimais, kurie atlikti 500 pramonės organizacijų, veikiančių Lietuvoje.
Šis sektorius, anot M. Monografijoje aptariami populiarūs organizaciniai šablonai, jų paplitimas bei galima nauda: „Lean“, kurio pagrindinis tikslas - pasiekti aukštą kokybę su mažomis gamybos sąnaudomis; „Agile“ - pasiekti tokią situaciją, kad kiekvienas klientas gautų tai, ko nori, t. y. prisitaiko prie jų poreikių ir norų.
Tyrimas atskleidė, kad labiausiai organizacijoje paplitusios „Lean“ praktikos - jas taiko 50 proc. Lietuvos pramonės įmonių. 20 proc. organizacijų vadovaujasi „Agile“ metodika ir tik mažiau nei 5 proc.
„Lyginant su kitais sektoriais, „Lean“ praktikas dažniausiai taiko maisto pramonės įmonės. Pastebėta, kad „Lean“ metodus daugiau linkusios naudoti didesnės organizacijos.
Skaitmenines inovacijas dažniau perima didelės inžinerijos įmonės, palyginti su kitų sektorių ir įvairaus dydžio įmonėmis. Paslaugas plačiau teikia inžinerinės organizacijos, kurios savo gaminius pritaiko pagal individualius poreikius“, - pastebi M.
Nors monografija paremta Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis, joje nagrinėjamos temos svarbios pasauliniame kontekste.
„Iš esmės atsakymas į šį klausimą yra ne - taip elgtis nerekomenduojama. Nors tam tikros šių trijų modelių praktikos iš dalies sutampa, jų tikslai skiriasi ir gali būti labai sudėtinga juos suderinti“, - tikina M.
Be to, pasak jo, nerekomenduojama, kaip teigia paplitęs požiūris, žvelgti į „Lean“, „Agile“ ir į paslaugas orientuotus organizacijos modelius kaip į organizacijos vystymosi etapus.
„Jei siekiama tapti „Agile“ ar į paslaugas orientuota įmone, organizacija turėtų ir derintis prie šio modelio bei jį palaikančių vertybių ir praktikų“, - teigia M.
Remdamiesi tyrimo išvadomis, monografijos autoriai neskatina įmonių taikyti dviejų ar net visų trijų modelių vienu metu ir pasirinkti vieną iš jų.
Tačiau, pavyzdžiui, taikydama „Lean“ modelį ir realizavusi dalį tikslų, įmonė turi galimybę ugdyti kompetencijas, susijusias su kitais modeliais.
„Mūsų tyrimai rodo, kad finansinis augimas susijęs su organizacijos veiklos kokybe, gebėjimu diegti naujoves. Skaitmeninimo kompetencijos leidžia pasiekti didesnį našumą visuose organizacijos modeliuose, - teigia pašnekovas.
Lietuvos pramonės skaitmenizacijos lygis, M. Vilko teigimu - vidutinis, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tačiau kitų tyrimų duomenys rodo, kad jaunuose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, veikiančios organizacijos sparčiau įgyja skaitmeninimo kompetencijas.
„Tai nereiškia, kad Lietuvos gamybos sektorius įsivyraus Europoje, nes kai kurios šalys yra nusistovėjusios galutinių produktų gamintojos ir istoriškai stipriai įsitvirtinusios skirtingose rinkose. Tačiau, manau, kad Lietuvos įmonės sparčiau diegia skaitmenines inovacijas“, - sako M.
Statistika teigia, kad apie ¾ programinės įrangos projektų nepasiekia užsibrėžtų tikslų - vėluoja, viršija biudžetą arba visiškai sužlunga ir yra nutraukiami.
Apklausos rodo, kad didžioji dalis problemų identifikuojama reikalavimų apibrėžimo ir valdymo srityje.
Reikalavimai neteisingai suprantami dėl nepakankamo vartotojo įtraukimo, jie nepilnai arba nevienareikšmiškai apibrėžiami, todėl keičiasi projekto eigoje.
Pagal reikalavimus vertinama projekto apimtis ir kaštai, planuojamos veiklos bei sekamas progresas.
Paprastai reikalavimų pasikeitimų kaina smarkiai išauga projektui pereinant į vėlesnes fazes, kadangi gali tekti taisyti daug jau sukurtų artefaktų: susijusių reikalavimų aprašymus, projektavimo modelius, programinį kodą.
Dėl šių priežasčių tradiciniai reikalavimų inžinerijos principai siūlo išsamiai dokumentuoti reikalavimus, siekiant sumažinti reikalavimų pasikeitimų tikimybę, bei taikyti apibrėžtas procedūras pakeitimų valdymui: pateikimui, vertinimui bei realizavimui.
Reikalavimų dokumentavimui paprastai yra paruošiami dokumentų šablonai bei jų pildymo taisyklės ir pavyzdžiai.
Įvairūs procesai, pvz. RUP (Rational Unified Process), siūlo reikalavimų dokumentavimo metodikas bei reikalavimų dokumentų šablonus, kuriuose apibrėžta struktūra ir pateikiami nurodymai, ką kiekviename skyriuje reikėtų rašyti.
Daugelyje Lietuvoje įgyvendinamų programinės įrangos kūrimo projektų yra taikomi tik keli dokumentavimo būdai. Dažniausiai yra ruošiamos funkcinės reikalavimų specifikacijos, kuriose aprašomos produkto funkcinės savybės (features) arba panaudos atvejai (use cases), reikalavimai detalizuojami naudojant grafinės vartotojo sąsajos prototipus.
Dažnai svarbiausi ar sunkiai suprantami iš tekstinio aprašymo reikalavimai atvaizduojami UML arba paprastomis diagramomis.
Efektyviai reikalavimų analizei reikalingi darbuotojai, turintys atitinkamą sistemų analitiko specializaciją.
Kuriant „MagicDraw UML“, kiekvienos versijos naujas funkcionalumas yra išskaidomas į savybes (feature) arba modulius (jeigu tai yra nauja dalis, kuri gali būti gerai atskirta nuo esančio funkcionalumo).
Kiekvienai daliai paskiriamas atsakingas analitikas, kuris ruošia atskirą reikalavimų dokumentą: aprašo realizavimo reikalavimus, ypatingą dėmesį skiria vartotojo sąsajai, naudojimo patogumui (usability) ir nefunkciniams reikalavimams.
Analitikas seka jam priskirto funkcionalumo realizavimo procesą, konsultuoja programuotojus ir kokybės inžinierius.
Atsakomybė ir kontrolė padeda geriau realizuoti reikalavimus ir paruošti kokybiškesnį produktą.
Dažnai sunku įtraukti vartotojus į reikalavimų analizę ir verifikavimą.
Deja tiksliausiai reikalavimus vartotojai suformuluoja vertindami jau realizuotą ir veikiančią programinę įrangą.
Reikalinga vieninga dokumentavimo sistema: šablonai, apibrėžiantys dokumentų struktūrą bei stilius, užpildymo taisyklės, pavyzdiniai dokumentai, dokumentų peržiūros ir taisymo taisyklės.
Nors ir išsamiai dokumentuojant reikalavimus, beveik visada projekto eigoje atsiranda daugiau ar mažiau pakeitimų. Kuo vėliau įvyksta pakeitimas, tuo didesnė yra jo įgyvendinimo kaina.
Pakeitimai taip pat turi įtakos projekto apimčiai ir darbų tvarkaraščiams, todėl reikia juos įvertinti, priimti arba atmesti, suskirstyti pagal prioritetus, tikrinti jų realizavimą.
Kuriant „MagicDraw UML“, analitikas aprašo kiekvienos funkcionalumo savybės reikalavimus atskirame dokumente, kurį programuotojai naudoja realizuodami tą savybę.
Nepaisant išsamaus aprašymo, dažnai kyla įvairių nesusipratimų ir klausimų, kurie nebuvo išspręsti rašant reikalavimus. Taip pat neretai kyla esminių nesutarimų, dėl reikalavimų pakeitimų ir programinio kodo perdarymų priežasčių.
Norint sumažinti tokių pasikeitimų, reikalingos reikalavimų dokumentų peržiūros prieš pradedant projekto realizavimą. Reikalavimus ir jų siūlomus pakeitimus visų pirma peržiūri analitikų vadovas, techninis projekto vadovas bei kokybės grupės vadovas.
Mūsų patirtis rodo, kad efektyviausiai reikalavimai peržiūrimi ir išanalizuojami tuomet, kai kokybės inžinieriai testavimo planus parengia pagal aprašytus reikalavimus.
Kadangi neišsamiai ar neaiškiai parašyti reikalavimai sukelia daug klausimų, jie išsprendžiami dar prieš realizuojant projektą.
Šiuo metu sparčiai populiarėja „Agile“ procesai, siūlantys kuo mažiau dėmesio skirti dokumentavimui. Programinė įrangą kuriama trumpomis iteracijomis, o vartotojo poreikiai išsiaiškinami bendraujant tiesiogiai.
Tarpinių programinės įrangos versijų vertinimas atliekamas kiekvienos iteracijos pabaigoje. Reagavimą į pakeitimus nei plano vykdymą. Reikalavimų pakeitimai yra priimtini netgi vėlyvose projekto fazėse.
Nors „Agile“ siūlomi metodai gali būti labai efektyvūs, tačiau jie reikalauja visiškai kitokio programinės įrangos kūrimo proceso, jo planavimo, valdymo ir finansavimo.
Visų pirma, „Agile“ metodai pagrįsti tuo, kad programinės įrangos kūrimas yra apmokamas už trumpo periodo iteracijas pagal dirbtų valandų skaičių.
Daugelyje projektų toks požiūris nėra priimtinas, nes iš anksto nustatomas viso projekto biudžetas, pagal numatytus reikalavimus skelbiami konkursai programinei įrangai kurti.
Taip pat sunku įtraukti vartotoją, kai jam pateikiamos dažnai atnaujinamos programinės įrangos versijos. Tai ypač keblu, kai kalbama apie kritines arba svarbias verslo valdymo sistemas (bankinės, gamyklų valdymo, apskaitos sistemos), kurių galutiniai vartotojai neturėtų dirbti su tarpinėmis neišbaigtomis programinės įrangos versijomis.
Be to praktikoje dažniausiai yra labai sunku, o kartais ir neįmanoma, įtraukti vartotojus ir verslo atstovus į kasdienius programinės įrangos kūrimo procesus.
Bendraujant gyvai galima išsiaiškinti daug detalių, tačiau nedokumentuota informacija paprastai yra įvairiai interpretuojama ir kinta ją perduodant.
Greitai reaguoti į pakeitimus ir atsisakyti formalaus reikalavimų pakeitimų valdymo galima tik tuomet, kai pakeitimai yra nežymūs. Tačiau stambesni pakeitimai turi būti apsvarstomi, įvertinami, jiems turi būti suteikiami prioritetai.
Dideli pakeitimai lemia ne tik vykdomo projekto apimtį, darbų tvarkaraščius, bet ir produkto išleidimo į rinką laiką.
Dėl minėtų priežasčių „Agile“ metodai labiau tinkami naujiems produktams kurti bei vykdyti vidinius projektus, kur galutinius vartotojus gali pakeisti kompanijos darbuotojai.
Šiuo atveju prioritetų suteikimas ir pakeitimų valdymas tampa mažiau formalus, nes yra lengviau valdyti projekto apimtį, tvarkaraščius ir biudžetą.
Nors „Agile“ metodai beveik idealiai tinka produktams, vidiniams projektams ir atviro kodo sistemoms kurti, tačiau užsakomiems projektams jų tiesiogiai taikyti neverta, nes nėra tenkinamos dauguma potencialios sėkmės sąlygų.
Vizijos dokumentas yra vienas svarbiausių reikalavimų dokumentų. Jis padeda užsibrėžti projekto tikslą, ir viso projekto vykdymo metu padeda nenukrypti į šoną.
Dažnai reikalavimai yra keičiami dėl to, kad jie buvo aprašyti nevienareikšmiškai ir skirtingai suprasti skirtingų žmonių, dalyvaujančių projekte.
Reikalavimų daugiareikšmiškumo padeda išvengti dalykinės srities sąvokų žodynas. Jis padeda užtikrinti, kad vartotojas bei sistemos kūrėjas naudotų tą pačią terminologiją, išvengti programinės įrangos kūrėjų nesusišnekėjimo su vartotoju bei įsigilinti į dalykinę sritį.
Sudaromas dalykinės srities grafinis modelis, aprašytas statinėmis ir dinaminėmis UML diagramomis. Modeliuojami dalykinės srities terminai, jų tarpusavio ryšiai bei scenarijai, kaip vykdomos tikslinės veiklos.
Aprašomi sistemos funkciniai reikalavimai: kokias funkcijas turi atlikti kuriama sistema, ir kaip šios funkcijos turi būti atliekamos.
Dokumentuojant sistemos reikalavimus galima įtraukti ir vartotojo sąsajos eskizus. Vartotojo sąsajos eskizai padeda klientui lengviau suprasti reikalavimus, jis lengviau įsitraukia i reikalavimų rinkimo bei analizės procesą.
Reikalavimai detaliau išsiaiškinami dar reikalavimų rinkimo fazėje, ir išvengiama reikalavimų pasikeitimų vėlesnėse sistemos kūrimo fazėse.
Darbo srityje Ilgalaikis turto valdymas rodoma informacija, susijusi su į sistemą įvestu ilgalaikiu turtu. Ši darbo sritis apima suvestinės rodinį ir analizės rodinį. Skirtuke Mano darbas rodomos suvestinės plytelės, ilgalaikio turtas išsami informacija ir susijusi informacija apie dabartinės įmonės ilgalaikį turtą. Analizę į „Power BI“ analizės skyrių taip pat galite įtraukti tiesiogiai darbo srityje. Sekcijos Suvestinė plytelėse pateikiama ilgalaikio turto apžvalga. Informacija apima metriką apie turtą, kuris dar nėra įsigytas, šiais metais įgytą turtą ir šiais metais likviduotą turtą. Skyriuje Rasti ilgalaikį turtą galite greitai ieškoti turto pateikdami ilgalaikio turtas numerį, grupę, pavadinimą, vietą arba atsakingą asmenį.
Puslapyje Fiksuoto turtas vertinimai viename puslapyje galite matyti svarbiausią informaciją apie fiksuotą turtas ir visų knygų, susietų su fiksuotuoju turtas, informaciją.
Puslapio viršutiniame kairiajame kampe esanti parinktis Balansai rodo kiekvienos knygos, susietos su fiksuotuoju turtas, dabartinį įvertinimą. Norėdami peržiūrėti išsamias operacijas, iš kurių susideda suvestinė vertė, galite detalizuoti vertes.
"Analytics " puslapyje pateikiama svarbi visų sistemos juridinių subjektų ilgalaikio turto metrika.
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami „Lean“ ir „Agile“ metodų paplitimas Lietuvos pramonės įmonėse:
| Metodas | Paplitimas Lietuvos pramonės įmonėse |
|---|---|
| Lean | 50% |
| Agile | 20% |
Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šios slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje.
Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šios slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. „Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Apibendrinant, "Agile" metodai gali būti veiksmingi turto valdymo srityje, tačiau svarbu atsižvelgti į specifinius projekto poreikius ir organizacijos galimybes. Reikalavimų inžinerija ir tinkamas dokumentavimas yra būtini norint užtikrinti sėkmingą projekto įgyvendinimą.