Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo, kuomet 2024 metų birželio 2 d. apie 06.10 val. Kaune, Laisvės al. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis.
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiausiai bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.
Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Siekiant socialinis tiksls, valstyb /veda vis daugiau /vairis privalomsjs civilins atsakomybs draudims. Pagrindinis js tikslas yra u~tikrinti nukentjusiojo teis / tinkam ~alos atlyginim.
Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA) sutartis sudaroma su transporto priemonės savininku. Draudėjas taip pat gali būti kitas asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo sutartį. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims, sutartis sudaroma su vienu iš jos savininkų. Jei transporto priemonės savininkas dėl tam tikrų priežasčių negali sudaryti sutarties, ji gali būti sudaryta savininko vardu su draudėjo atstovu, turinčiu visus sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus.
TPVCA draudimo sutartis galioja visose šalyse, kurios yra nurodytos draudimo liudijime. Įprastai tai būna Europos Sąjungos šalys ir Šveicarijos Konfederacija arba Europos Sąjungos šalys ir Šveicarijos Konfederacija bei Žaliosios kortelės sistemos valstybės. Žalioji kortelė įeina automatiškai, tačiau jos galiojimas priklauso nuo to, kuri teritorija yra parinkta draudimo sutartyje. Žaliosios kortelės sistemai priklausančių valstybių sąrašą galite rasti čia. Privalomasis transporto priemonių draudimas ir susiję klausimai gali būti aptarti atvykus į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių arba susisiekus su mumis el.
Buvęs transporto priemonės savininkas gali nutraukti sutartį arba ją perduoti naujam transporto priemonės savininkui. TPVCA privalomojo draudimo kaina arba įmokos dydis priklauso nuo vairavimo stažo, automobilio tipo ir galingumo, draudimo laikotarpio, draudimo įvykių ir kitų svarbių veiksnių. Lojaliems ir drausmingiems vairuotojams taikome papildomas nuolaidas - atitikus reikiamas sąlygas privalomąjį automobilio draudimą pasiūlysime pigiau.
TPVCA draudimo sutartį galima pasirašyti visuose „Compensa Vienna Insurance Group“ klientų aptarnavimo skyriuose, galimas ir automobilio draudimas internetu svetainėje www.compensa.lt, taip pat tai galima padaryti partnerių - draudimo tarpininkų ir brokerių - aptarnavimo skyriuose. Dėl draudimo galima kreiptis ir el. Privalomasis automobilio draudimas internetu yra paprastas ir greitas būdas apdrausti savo automobilį būnant namuose, biure ar bet kur kitur, kur yra interneto ryšys.
Žalioji kortelėje galioja toje teritorijoje, kuri yra parinkta draudimo sutartyje. Vykstant į Didžiąją Britaniją ar kitas Europos Sąjungai nepriklausančias šalis svarbu pasirinkti galiojimo teritoriją Europos Sąjunga + Žaliosios kortelės šalys. Nutikus eismo įvykiui, praneškite apie jį nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio, trumpuoju telefonu 19111 arba užpildykite pranešimą internetu.
Atvejus, kai kaltininkas nėra draustas, žalos atlyginimo klausimus nagrinėja LR transporto priemonių draudikų biuras (toliau - Biuras). Jūs galite kreiptis į bet kurios draudimo bendrovės, vykdančios civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą, padalinį. Nukentėjęs asmuo gali pats pasirinkti remonto įmonę, tačiau pasirinkta remonto įmonė, prieš atlikdama remonto darbus, turi pateikti visus būtinus dokumentus, nuotraukas ir remonto sąmatą suderinimui su draudimo bendrove.
Draudimo išmoka yra išmokama per 30 dienų nuo nukentėjusiojo eismo įvykyje asmens pretenzijos pateikimo dienos, nebent per nurodytą laikotarpį ištirti aplinkybių neįmanoma. Jeigu esate eismo įvykio kaltininkas, privalote pranešti apie įvykį savo draudimo bendrovei, nes šią pareigą reglamentuoja LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - Įstatymas).
Žalai nustatyti gali užtekti kokybiškų transporto priemonės sugadinimų nuotraukų, kurias Jūs galite pateikti el. paštu. Tačiau, jei pateiktų nuotraukų žalos dydžiui nustatyti nepakaks, žalą administruojantis ekspertas apie tai Jus informuos bei užsakys transporto priemonės apžiūrą.
Nukentėjęs asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudimo bendrovės ar Biuro, per 3 darbo dienas po eismo įvykio turi raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingai draudimo bendrovei arba Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Tokiu atveju turėtumėte pranešti policijai.
Jeigu policija nevyksta į eismo įvykį, užpildykite eismo įvykio deklaraciją (gali būti pildoma tiek lietuviška, tiek ES valstybės deklaracija). Svarbiausia, kad deklaracijoje būtų užpildyti visi privalomi laukai: kito vairuotojo draudimo bendrovės duomenys, transporto priemonės duomenys, vairuotojo duomenys. Jeigu kaltininkas nėra aiškus, neprisiimkite kaltės ir nepasirašykite laukelyje (deklaracijos 14 punkte), kuriame prisiimate kaltę, pasirašykite tik deklaracijos viduryje (deklaracijos 15 punkte).
Jei Jūsų turimo el. paspirtuko didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris - daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis - daugiau kaip 14 km/h, tai drausti jį privalote. Techninius el. paspirtuko parametrus galite sužinoti transporto priemonės techniniuose dokumentuose, kuriuos gavote įsigydami gaminį arba gamintojo internetiniame puslapyje.
Automobilių draudimas pradedantiesiems vairuotojams paprastai būna brangesnis dėl didesnės autoįvykių rizikos. Automobilio draudimas kito asmens vardu negalimas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė valdoma pagal lizingo / išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį. Tuomet draudimo sutartis sudaroma registruoto naudotojo vardu.
Automobilio gaisras gali sukelti didelių nuostolių, todėl svarbu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje ir kokios yra draudimo galimybės. Gaisro atveju, svarbu nedelsiant pranešti ugniagesiams ir policijai, o vėliau kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
Žalos atlyginimas gaisro atveju
Gaisro atveju, žalos atlyginimas priklauso nuo draudimo sutarties sąlygų. Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, draudimas padengs nuostolius, patirtus dėl gaisro. Tačiau, jei automobilis apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nuostoliai nebus atlyginti, nebent gaisrą sukėlė kitas asmuo.
Kaip elgtis įvykus gaisrui?
- Nedelsiant pranešti ugniagesiams ir policijai.
- Užfiksuoti įvykio vietą (fotografuoti ar filmuoti).
- Kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
- Pateikti visus reikalingus dokumentus (draudimo sutartį, policijos pažymą, ugniagesių aktą).
Draudimo išmokos
Draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudimo sutarties sąlygų ir patirtos žalos dydžio. Draudimo bendrovė įvertins patirtą žalą ir nustatys išmokos dydį. Jei nesutinkate su draudimo bendrovės sprendimu, turite teisę kreiptis į nepriklausomą ekspertą arba teismą.
Svarbu atsiminti, kad draudimas yra skirtas apsaugoti nuo netikėtų įvykių, todėl svarbu pasirinkti tinkamą draudimo rūšį ir atidžiai perskaityti draudimo sutarties sąlygas. Taip pat svarbu laiku pranešti draudimo bendrovei apie įvykį ir pateikti visus reikalingus dokumentus.
Automobilio draudimo pretenzijų procesas: Įvykis be kaltės
Žmonėms, atpažįstantiems šį vyrą, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnus telefonu +370 700 65 075arba el. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Draudimo įmokų ir išmokų apmokestinimas
Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad tiek žala, tiek ir draudimo įmokos Lietuvoje mokestiniu požiūriu vertinamos vienodai ir yra neapmokestinamos. Tai reiškia, kad asmenų gautos draudimo įmokos taip pat yra neapmokestinamos, bet su sąlyga, kad draudimo įmoka neviršija realaus nuostolio.
Taigi, tiek žalos atlyginimas, tiek ir draudimo išmokos Lietuvoje mokestiniu požiūriu vertinamos vienodai ir yra neapmokestinamos. Beje, ne visose šalyse draudimo įmokos yra neapmokestinamos. Tarkime Estijoje draudimo įmokos yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.
Jau ne kartą šiame darbe buvo minėta, kad žalos atlyginimas yra neatskiriamai susijęs su deliktine civiline atsakomybe. Ir Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje E.Dantas p. Iš esmės, norint įrodyti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Kadangi kaltė deliktinėje civilinėje atsakomybėje yra preziumuojama, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti likusius tris elementus: neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį. Draudėjas, reikalaudamas draudikui reikalavimą dėl draudimo įmokos (tiek teisme, tiek ir iki teismo), pirmiausia praneša (įrodo) apie draudžiamojo įvykio faktą, žalą ir priežastinį ryšį tarp draudžiamojo įvykio ir žalos.
Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCA)
TPVCA privalomojo draudimo kaina arba įmokos dydis priklauso nuo vairavimo stažo, automobilio tipo ir galingumo, draudimo laikotarpio, draudimo įvykių ir kitų svarbių veiksnių. Lojaliems ir drausmingiems vairuotojams taikomos papildomos nuolaidos.
Svarbu žinoti, kad automobilio draudimas pradedantiesiems vairuotojams paprastai būna brangesnis dėl didesnės autoįvykių rizikos. Automobilio draudimas kito asmens vardu negalimas, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė valdoma pagal lizingo / išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį. Tuomet draudimo sutartis sudaroma registruoto naudotojo vardu.
Visuotinai yra žinoma, kad deliktinė civilinė atsakomybė kyla tada, kai yra padaroma žala. Žala, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymais numatytais atvejais - ir neturtinė žala privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, asmens pareiga atlyginti žalą kyla dėl žalos padarymo kitam asmeniui.
Draudimo teisiniuose santykiuose, draudėjo (naudos gavėjo) teisė gauti draudimo įmoką priklauso ne nuo žalos atsiradimo, o nuo draudimo sutartyje nurodyto draudžiamojo įvykio atsiradimo (LR Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Beje dažniausiai draudžiamasis įvykis pagal draudimo sutartį faktiškai ir yra kažkokios rūšies žalos atsiradimas (pvz.: pastato sunaikinimas dėl gaisro ar automobilio sugadinimas dėl eismo įvykio).
Draudimo įmoka nuostolių draudimo sutartyje tiesiogiai priklauso nuo draudžiamojo įvykio metu atsiradusios žalos dydžio. Gyvybės draudimo sutartys ir sveikatos draudimo sutartys yra sumų draudimo sutartys. Sumų draudimo sutartyse draudimo įmoka tiesiogiai priklauso nuo draudimo sumos, o ne nuo nuostolio.
Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis žalos atlyginimo būdus, yra LR Civilinis kodeksas. Šio įstatymo 6.281 str. numato žalos atlyginimą ne tik pinigais, bet ir natūra (sugadinto daikto sutaisymas, prarasto daikto pakeitimas nauju ir pan.).
Šios ieškininės senaties, numato skirtingus sutrumpintos ieškininės senaties terminus reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (tame tarpe ir reikalavimams dėl draudimo įmokos) ir dėl žalos atlyginimo. Draudimo paslaugų rinkos išsiplėtimas nulėmė tai, kad palaipsniui yra atsisakoma draudimo veikloje dominavusios grynosios žalos atlyginimo teorijos.
Žalos atlyginimo ir draudimo išmokų panašumai
- Draudimo įmoka ir žalos atlyginimas panašūs savo procesinėmis ypatybėmis (teismo proceso metu, tiek žalos atlyginimo dydį, tiek ir prašomos draudimo įmokos dydį turi įrodyti ieškovas).
- Draudimo įmokas ir žalos atlyginimą įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms.
- Draudimo suskirstymas į sumų draudimą ir nuostolių draudimą, turi bene didžiausią reikšmę, atskiriant draudimo įmoką nuo žalos atlyginimo.
| Aspektas | Žalos atlyginimas | Draudimo išmoka |
|---|---|---|
| Priklausomybė | Priklauso nuo žalos padarymo fakto | Priklauso nuo draudžiamojo įvykio |
| Mokestinis vertinimas | Neapmokestinamos pajamos | Neapmokestinamos pajamos (jei neviršija nuostolio) |
| Įrodinėjimas teisme | Ieškovas turi įrodyti žalos dydį | Ieškovas turi įrodyti draudžiamojo įvykio faktą ir žalą |
tags: #turto #sugadinimas #automobilis #gaisras