Lietuvos integracija į Europos Sąjungą ir jos bendrąją rinką sudaro didžiules galimybes kiekvienos įmonės veiklai plėtoti. Tačiau tai neišvengiamai atneša ir naujų problemų bei net pavojų.
Rinkos ekonomikos sąlygomis nuolat aštrėja konkurencinė kova tarp įmonių: taikomos įvairiausios formos, metodai ir priemonės savo tikslams pasiekti.
Šiandieninėmis itin įtemptos įvairių šalių įmonių konkurencijos aplinkybėmis būtina ieškoti naujų, originalių sprendimų, pritaikyti verslo strategiją atsižvelgiant į naujus iššūkius. Būtent finansinės informacijos skaidymas ir padeda nustatyti vieno ar kito reiškinio priežastis.
Pagal griežtą terminologiją įmonės vystymosi dėsningumų nustatymas nėra analizė tikrąja to žodžio prasme, nes yra susieta su informacijos apibendrinimu, o ne skaidymu. Tai yra mokslinės sintezės metodas, kuris papildo analizę ir yra glaudžiai su ja susijęs.
Finansinės veiklos analizė
Finansinė veiklos analizė - tai visapusis ir objektyvus įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų tyrimas, siekiant padėti įmonės vadovybei pasiekti numatytus tikslus. Gerai atlikta finansinė veiklos analizė padeda įmonės vadovybei priimti optimalius valdymo sprendimus, objektyviai įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, numatyti ateities perspektyvas, veiklos strategiją ir taktiką, sukurti lankstesnę vidaus kontrolės sistemą, palyginti faktinę padėtį su planais, spręsti kitus įmonės veiklos uždavinius.
Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją, ir tai yra jos didžiausia reikšmė bei privalumas. Skirtingi autoriai savo knygose pateikia įvairius finansinės analizės apibrėžimus.
Finansinė analizė yra dalis įmonės veiklos analizės (kitaip dar vadinamos ekonomine analize), kurioje tarpusavyje susipynę finansinės ir ūkinės veiklos analizės aspektai. Įmonių finansinė veikla organiškai susijusi su jos ūkine bei komercine veikla, kitaip tariant, jos sąlygoja viena kitą. Finansinis rezultatas daug kuo priklauso nuo įmonės ūkinės veiklos efektyvumo, vadybos lygio, racionalaus finansų ir kitų įmonės išteklių naudojimo.
Apibendrinus galima teigti, kad finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius rezultatus, įvertinti esamą padėtį ir, žinoma, ateities perspektyvas. Visa tai neatsiejama, svarbi šiuolaikinio verslo dalis.
Finansinės analizės metu gauta informacija padeda patikrinti, ar praeityje buvę priimti sprendimai pasiteisino, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslai.
Įvairiuose literatūros šaltiniuose pateikiamos skirtingos finansų analizės tikslų formuluotės. Tačiau įsigilinus galima teigti, kad nors įvairiuose literatūros šaltiniuose finansinės analizės tikslų formuluotės ir skiriasi, esmė lieka ta pati.
Finansinės analizės tikslai
Priklausomai nuo analizės išvadų vartotojų, išskiriami finansinės analizės tikslai:
- Įmonės vadovai ir darbuotojai.
- Investuotojai, kuriuos domina įmonės akcijos.
- Kreditoriai (tiekėjai, bankai ir kiti), kuriems įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos - būsimi įmonės pinigų srautai, jų stabilumas ir patikimumas.
- Auditoriai ir kiti kontrolieriai, kuriuos domina įmonės finansinė atsakomybė, mokėjimų, veiklos tęstinumas, išteklių panaudojimas ir statistinė informacija.
- Visuomenė.
Įmonės veiklos finansinės analizės tyrimo būdai - tai būdai analizės šaltiniams apdoroti, susisteminti ir apibendrinti. Atliekant finansinę analizę gali būti taikomi įvairiausi tyrimo būdai, kurie naudojami ir kitose moksluose.
Įmonių veiklos analizės tyrimo būdai
Įvairūs autoriai pateikia nevienodas šių būdų klasifikacijas. Dažniausiai naudojamas lyginimo būdas, kuriuo pradedama analizė. Šis būdas leidžia išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų arba normatyvinių rodiklių dydžių ir taip įvertinti rodiklių augimo tempus, dinamiką, tendencijas, palyginti pasiektus rezultatus su kitų įmonių arba šakos vidutiniais rodikliais.
Grupavimas - tai analizuojamų rodiklių skirstymas į kokybiškai vienarūšes, tiriamam reiškiniui būdingas grupes. Rodiklius galima grupuoti pagal vieną ar kelis požymius. Grupavimo būdu vizualiai nustatoma vieno ar kelių veiksnių įtaka tiriamajam rodikliui, be to, grupavimas yra pradinis etapas taikyti kitus tyrimo būdus.
Indeksai yra Santykiniai dydžiai, apibūdinantys ekonominio reiškinio kitimą pagal laiką ir vietą. Juos galima taikyti analizuojant pardavimų apimtį, susidariusias išlaidas, pelningumą ir kitus ekonominius procesus.
Eliminavimas - tai toks analizės būdas, kurio esmė yra ta, kad, tiriant vieno veiksnio įtaką, atsiribojama nuo visų kitų veiksnių įtakos. Dažniausiai taikomi šie eliminavimo variantai: grandininiai keitimai, skirtumų būdas ir saldo.
Lyginamasis vertinimas - kai kiekvienas atskiras finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju tos ataskaitos rodikliu ir gautas dydis išreiškiamas procentais arba kitais santykiniais dydžiais. Ši analizė Vakarų šalių autorių darbuose vadinama struktūrine analize, vertikalia arba ribine, nes parodo pajamų arba išlaidų pagal atskirus ataskaitos straipsnius lyginamąjį svorį nuo visos sumos.
Finansinės analizės schema
Dinamikos eilutės arba vidutinis dydis (vidurkis) analizės būdas. Skaičiuojami vidurkiai, ištiriama reiškinio visumos bendriausios ypatybės ir tipiausi bruožai.
Ekonometrinės arba matematinės analizės būdų grupės esmę sudaro matematiniai bei statistiniai metodai ir kompiuterių panaudojimas ekonominiams uždaviniams spręsti. Jie paspartina analizės atlikimo tempus, daro ją gilesnę. Yra efektyvūs analizuojant didelės visumos finansinę būklę ir leidžia nustatyti funkcines ir nefunkcines priklausomybes veiksnių poveikį, kurį sunkiau kiekybiškai įvertinti tradiciniais būdais.
Euristinės analizės būdų grupės pagrindą sudaro euristika, t.y. mokslas apie kūrybinį mąstymą. Taikant šiuos būdus, naudojamasi individualia asmens nuomone ir kolektyviniu ekspertiniu įvertinimu.
Finansinio statuso rodikliai
Finansinio statuso rodikliai apibūdina įmonės finansinį patikimumą. Pelno ir nuostolių ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitos specialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausia domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per ataskaitinį laikotarpį.
Štai keletas rodiklių, kurie yra svarbūs analizuojant įmonės finansinę būklę:
- Pelningumas
- Mokumas
- Veiklos efektyvumas
Pelningumo rodikliai
Pelningumas apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą.
Šis rodiklis parodo, kiek pelno tenka kiekvienam akcinio kapitalo piniginiam vienetui. Panašią prasmę turi bendrasis pelningumas. Tai bene plačiausiai vartojamas rodiklis.
Šis koeficientas parodo, kiek pelno tenka grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Jei įmonės pelningumo rodiklis yra didesnis nei įmonių, veikiančių tame pačiame sektoriuje, vadinasi, įmonė dirba geriau nei konkurentai.
Šis rodiklis parodo, kiek pelno tenka vienetui turto. Kuo jis didesnis, tuo efektyvesnė įmonės veikla.
Kuo finansinė analizė skiriasi nuo ekonominės analizės?
Mokumo rodikliai
Mokumo rodikliai parodo, ar įmonės turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jie parodo, ar įmonės finansinės teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija.
Mokumo rodikliai
Likvidumo rodikliai parodo likvidumo turto komponentų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį. Manoma, kad santykis 1:2 yra normalus, t.y. finansavimo šaltinių turėtų būti skolinami. Tai leidžia išlaikyti firmos kontrolę.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Veiklos efektyvumo rodikliai parodo, kaip efektyviai valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos. Jie parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų litui. Kuo jis didesnis, tuo geriau.
Šis rodiklis parodo viso įmonės turto naudojimo efektyvumą. Jis rodo prekių ir gamybos panaudojimą per metus. Kuo jis didesnis, tuo daugiau turimos atsargos atliko apyvartų per metus.
Šie rodikliai padeda įvertinti laiko ir apmokėjimo momento įtaką. Jie padeda nustatyti apmokėjimo laiką. Veiklos efektyvumo rodikliai parodo, kaip įmonė sugeba vykdyti veiklą be didelių investicijų.
UAB „EUREMA“ veiklos analizė (pavyzdys)
UAB „EUREMA“ įsteigta 1996.02.05. Kapitalas suformuotas visiškai. Vienos akcijos nominali vertė 10Lt. Bendrovės veiklos pobūdis - gamybinis: remontas, krovinių pervežimai.
2004 metais sudarė 50.3 proc. paslaugos yra konkurencingos ir rinkoje turi paklausą. Gamybines patalpas įmonė nuomojasi.
Įmonės vidutinis dirbančiųjų skaičius 2004 metais - 46, t.sk. gamyboje. 2003 metais kadrų kaita įmonėje buvo gana didelė.
Bendrovės bendrosios pajamos padidėjo nuo 1827 tūkst.Lt. iki 1948 tūkst.Lt.
Turto analizė
Pastebima ryški ilgalaikio turto didėjimo tendencija. Analizuojamą laikotarpį, padidėjimas sudaro 66 procentus. Ilgalaikis turtas padidėjo 2004 metais. Pagrinde lėmė žemės sklypo įsigijimas 2004 metais.
Yra atnaujinama, t.y. proc. ir žaliavų atsargas. Skolos tiekėjams buvo smarkiai išaugusios 2003 metais. Vėliau aiškiai matome kad skolos tiekėjams vėl pasiekė pirminį lygį.
Horizontalioji kapitalo ir įsipareigojimų analizė rodo, kad didėjo, t.y. nuosavo kapitalo pokytis sudaro 137,172 tūkst. litų. Įsipareigojimų padidėjimas sudaro 271,492 tūkst. litų.
Pelnas
Per visą analizuojamą laikotarpį pelnas didėjo. Padidėjimas matosi lyginant 2003 metus su 2004 metais.
Lyginant 2003 metus su 2004 metais, pelnas išaugo 85,14 tūkst. Lt.
2004 m. didelis pelno šuolis.
Finansuojama ne tik iš nuosavų šaltinių.
„Eurema“ veikla buvo pelninga, įmonės pelnas pastoviai augo.
Būtina detalesnė analizė jos pelningumui nustatyti.
tags: #turto #sudeties #lyginamuju #svoriu #dinamika