Šiame straipsnyje aptariama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarka Lietuvoje, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatas ir teismų praktiką.
Skolininko teisė siūlyti pirkėją
Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją taip pat iki antrųjų varžytynių paskelbimo. Tai leidžia skolininkui užtikrinti, kad jo turtas nebūtų parduotas už mažesnę kainą.
Apmokėjimo terminai ir tvarka
Skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą už perkamą turtą privalo sumokėti per CPK 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos.
Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas areštuotą nekilnojamąjį turtą pageidauja pirkti skolintomis lėšomis, jis turi pateikti turtą parduodančiam antstoliui rašytinį prašymą išduoti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę pirkti šį areštuotą turtą.
Turto pardavimo aktas
Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo per tris darbo dienas nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti turtą pateikimo antstoliui dienos.
Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK 602 straipsnio 1 dalis papildyta 7 punktu, nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės.
Taigi įstatymo leidėjas, įtvirtindamas naują nurodytų aktų negaliojimo pagrindą, suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus ir dėl kitų esminių pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu, tačiau atsisakyta turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų tvirtinimo teisėjo rezoliucija.
Ieškinio senaties terminas
Reikalavimams dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių akto arba turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo akto surašymo dienos, išskyrus CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.
CK 6.394 straipsnio taikymas
CK 6.394 straipsnio 2 dalimi pirmiausia siekiama užtikrinti nekilnojamojo daikto pirkėjo teises į žemės sklypą. Šio pirkimo-pardavimo sandorio šalys, naudodamosi sutarčių laisve, turi teisę susitarti dėl žemės sklypo dalies, kurią nekilnojamasis daiktas užima ir kuri būtina pirkėjui naudoti pagal paskirtį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyviosios ir privatinės, o ne viešosios teisės normos. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjas ir pardavėjas turi susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, bet nebūtinai tik šiame straipsnyje tiesiogiai įvardytais pagrindais.
Antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą. Dėl to CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostata vykdymo procese siekiant užtikrinti pirkėjo interesų apsaugą gali būti taikoma tik tiek, kiek ji nustato antstoliui pareigą pateikti turimą informaciją apie žemės sklypą.
CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kai hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jei išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Tačiau šios teisės normos netaikomos, jei tik žemės sklypas buvo hipoteka įkeistas Nacionalinei Žemės Tarnybai.
Kitos svarbios nutartys
Areštuoto turto varžytynėse jų laimėtojo pasiūlyta turto pirkimo kaina, kuri nebuvo sumokėta ir dėl to varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, negali būti vertinama kaip to turto rinkos kaina. Tai sudaro papildomas sąlygas išieškotojui gintis nuo nesąžiningų varžytynių dalyvių, kurie varžytynių metu piktnaudžiaudami teise reikšmingai pakelia siūlomą turto kainą ir laimi varžytynes, tačiau tokios kainos nesumoka.
Svarbu: Straipsnis parengtas remiantis teisės aktais, galiojančiais [data]. Teisės aktai gali keistis, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku dėl konkrečios situacijos.
Paveldėto nekilnojamo turto pardavimas. Nuo ko pradėti ir ką verta žinoti? | Teisinėkonsultacija.lt
tags: #turto #skolininko #pasiulytam #pirkejui #pardavimo #tvarka