Lietuvos Respublikos įstatymuose, ypač kalbant apie nuosavybės institutą, bei kitoje mokslinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka „turtas”. Ši sąvoka tapo ypač reikšminga nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo momento. Nuo šio laiko vis sparčiau pradėjo vystytis nuosavybės institutas, kuris buvo oficialiai įtvirtintas įsigaliojusiame civiliniame kodekse.
Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės šis institutas paprastam žmogui neturėjo didelės reikšmės, nes socialistinė nuosavybė sudarė 97% visos tuo metu egzistavusios nuosavybės. Žemė, pastatai, ūkis, išradimai, meno kūriniai ir daug, daug kito turto priklausydavo buvusios Tarybų Sąjungos valdžiai. Paprastas žmogus “neturėjo teisės būti turtingas”. Po Tarybų Sąjungos žlugimo padėtis visiškai pasikeitė. Dabar turtas užima labai svarbią ir oficialią vietą mūsų gyvenime.
Kalbant tarpusavyje kiekvienas paaiškins:” turtas - tai daiktai, kuriuos aš turiu”. Bet tai nėra tik daiktai. Dar senovės laikais buvo sakoma: ”Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuris protingas”. Taip, galima sakyti, buvo įtvirtinta nuostata, kad intelektinės veiklos rezultatai irgi yra nuosavybės teisės objektas. Kiekviena valstybė laikoma turtinga, jeigu išskyrus ekonominius išteklius turi didelį intelektinį potencialą. Kaip pavyzdys tai gali būti Japonija. Jos gyventojų aukštas intelektinis lygis sėkmingai veikia visos šalies ekonomiką ir savaime aišku - biudžetą.
Tokijas, Japonija. Šalis, kuri išskyrus ekonominius išteklius turi didelį intelektinį potencialą.
Sąvoka “turtas” yra labai plati. Galima drąsiai teigti, kad turto sąrašas nėra ir niekada nebus baigtas, nes gyvenimas keičiasi daug greičiau, negu keičiasi įstatymai. Įstatymų leidėjai patys tai suprasdami paliko turto sąrašą nebaigtu. Pavyzdžiui, ankščiau niekas net negalvodavo apie kompiuterį, internetą. O dabar tai vienas iš dažniausių nuosavybės teisės objektų. Be to, turtas turi labai didelę reikšmę tiek valstybės, tiek visuomenės ir paprastų žmonių gyvenime.
Lietuvos Respublikos įstatymai skiria turtui vos ne daugiausiai dėmesio (aišku po žmogaus gyvybės ir Valstybės saugumo). Beveik visas civilinis kodeksas skirtas turtui, nuosavybei ir kitiems aspektams su jais susijusiems. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyrius skirtas nusikaltimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tą patį galima pasakyti ir apie darbo kodeksą. Beveik kiekvienas dirbantis žmogus prisiima atsakomybę už jam patikėtą turtą.
Šio kursinio darbo tikslas - išanalizuoti turtą kaip teisinę kategoriją. Tai galima padaryti klasifikuojant turtą pagal skirtingus kriterijus. Be to, nagrinėjant įvairius įstatymus, nes tokie įstatymai, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas pateikia turto apibrėžimą remdamasi kriterijais būdingais verslui, o Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas - visiškai kitais.
Turto Apibrėžimas Įstatymuose
Lietuvos Respublikos įstatymai turtą apibūdina taip: ”nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma”. Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos, obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. O taip pat materialios ir nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaip civilinės teisės objektą apibūdina kaip materialų ir nematerialų. Nurodyta, kad civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės vertybės.
Privačios nuosavybės teisės objektu šiuo metu Lietuvos Respublikoje gali būti bet koks turtas, jeigu įstatymais neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise. Nėra nustatyta ir kiekio apribojimų turtui, kurį Lietuvos Respublikoje galima turėti privačios nuosavybės teise. Netgi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje privati nuosavybė laikoma Lietuvos ūkio pagrindu.
Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apie kurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi, ne tik tam tikro subjekto sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybė visada išreikšta konkrečiu turtu. Turto kitimas negalimas be nuosavybės kitimo. Padidėjus turtui, būtinai turi padidėti ir savininko nuosavybė arba skolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso.
Dėl to, labai dažnai tenka girdėti, kad kai kurie mokslininkai “stato” lygybės ženklą tarp “turto” ir “nuosavybės” sąvokos. Tačiau šios sąvokos nėra tapačios. “Turtas” tai platesnė sąvoka, apimanti tiek daiktus, tiek teises, tiek informacija ir pan. Turtas neabejotinai apima ir intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip: autorinius kūrinius, patentus, paslaugas ir prekių ženklus, firmos vardus ir teisės į juos.
Pažymėtina, kad į terminą “turtas” patenka ir tokios kategorijos kurias tradicinė teisė nedrįsdavo priskirti prie nuosavybės. Tai duomenų bazės, vertinga komercinė informacija ir pan. Taigi, ne bet koks turtas turintis komercinę vertę juridinių požiūriu gali būti laikomas nuosavybė. Kaip pavyzdį galima pateikti bankų veiklą. Bankas skolindamas piniginės lėšas, kaip taisyklė, reikalauja tam tikro turto, kuri turi realią ir objektyvią rinkos kainą, kredito grąžinimo užtikrinimui. Šio atveju, įkeistas turtas negali būti laikomas nei banko, nei tikro savininko visišką nuosavybė.
Pagal turto kieki dažnai vertinama įmonės arba fizinio asmens sėkmingą veiklą. Bet ne visais atvejais turto kiekis gali tai liudyti, nes turtas gali būti paveldėtas arba dovanotas. Greičiausiai visoje Lietuvoje nerastume nei vieno, kuris nenorėtų gauti dovanų, pavyzdžiui, automobilio. Tačiau brangias dovanas reikia dovanoti pagal įstatymus. Tinkamai nesutvarkius dokumentų, dovaną gaunantis pilietis praranda galimybę laisvai ta dovana naudotis - pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti.
Kuo brangesnė dovana, tuo daugiau formalumų. Kiekvienas, gaunantis brangesnę nei penkių tūkstančių litų vertės dovaną, turi pasirašyti rašytinę sutartį. Tuo atveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba pinigai bei daiktai už daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų, privaloma sutartį pasirašyti pas notarą.
Beje, naujasis civilinis kodeksas, kaip ir daugelyje kitų sričių, dovanojimo procese numato nemažai naujovių. Teisininkų teigimu, dovanojimo sąvoka yra žymiai išplėsta. Dabar numatoma, kad galima dovanoti ne tik daiktą ar nekilnojamąjį turtą, bet ir turtines teises. Pasak teisininkų, tai leidžia dovanoti, pavyzdžiui, skolas. Dovanotojas tokiu atveju atsisako reikalavimo teisės iš savo skolininko.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, sutuoktiniai dovanojant vienas kitam brangų turtą neišvengs skolų mokėjimo. Sutuoktiniai, vienas kitam dovanojantys brangų turtą, yra atsakingi už skolas, bet ne daugiau nei dovanoto turto verte. Taip turėtų būti išvengta piktnaudžiavimų, kai turtas dovanojamas vien bandant išvengti skolų mokėjimo.
Asmuo negali dovanoti tik to turto, kuris jam nepriklauso. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dovanojant ginklus, reikia atsižvelgti ir į kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Jei dovanojamas nekilnojamas turtas, ši sutartis turi būti įregistruojama nekilnojamojo turto registre. Jei turtas viršija deklaruojamą sumą - keturiasdešimt šešis tūkstančius litų, jį taip pat teks deklaruoti.
Kaip ir anksčiau, jei dovanotojas ir gaunantis dovana asmuo nėra artimi giminaičiai, ne mažą dalį neuždirbto turto teks paaukoti valstybei. Mokesčio už dovanotą turtą neturi mokėti tik sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Kitiems privalomas 10 procentų nuo turto vertės mokestis.
Beje, Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimti dovaną. Tiesa, to negalima padaryti paprasčiausiai persigalvojus ar supykus ant savo buvusio draugo ar giminaičio. Kodeksas leidžia atsiimti dovaną tada, kai pažeidžiama dovanojimo sutartis, dovanos gavėjas įžeidžia dovanotoją arba jį nužudo.
Įstatymai šiuo atveju numato ir senaties terminą - atsiimti dovaną galima tik per metus nuo to momento, kai buvo sužinota tai lemianti priežastis. Turėdami svarbią priežastį reikalauti, kad teismas grąžintų dovaną gali ir įpėdiniai. Beje, pretenzijų teisme gali turėti ir dovaną gavęs asmuo, išaiškėjus padovanoto turto trūkumams galima reikalauti, kad dovanotojas juos kompensuotų.
Dauguma bylų teismuose - yra turtinio pobūdžio. Turtas - tai dažniausias ginčo objektas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Netgi neturtinęs bylos (pvz. Dėl garbės ir orumo pažeminimo), tampa iš dalies turtinėmis, nes pabaigoje aptariamas atitinkamas kompensacijos dydis.
Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas (CK 147 str.) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str.). Nuosavybės ir valdymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėl šių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį.
Kaip bebūtu ciniška sakyti, bet turtu galima paversti absoliučiai visas mūsų vertybes. Tokias, kaip ramybe, sveikata, šeimos gyvenimas ir netgi vaikus (be abejo, jeigu šitiems vertybėms padaroma žalą ir atsiranda teisė reikalauti ją atlyginti). Tai tampa aišku analizuojant teismų praktiką.
Taigi, turto sąvoka nuo daiktų sąvokos skiriasi tuo, kad daiktai nuosavybės teisę priklausantys teisės subjektui - tai vieną iš turto kategorijų. Be to, daiktai gali būti tik materialiaisiais, o turtas tiek materialus, tiek nematerialus.
Turto Klasifikavimas
Teorijoje ir praktikoje naudojamas turto klasifikavimas pagristas įvairiais kriterijais, o pats turtas apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis (pvz., teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt.). Lietuvoje galiojančiame Turto vertinimo pagrindų įstatyme turtas apibūdinamas taip: ”…vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas”. Šiam turto apibūdinimui, kaip matome, reikia ne tik ekonominių, bet ir teisinių kategorijų.
Jeigu bandysime turto sąvoka struktūrizuoti, tai pamatysim, kad turtą sudaro materialus ir nematerialus objektai. Turtas pagal savo pobūdį gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis.
Be to, mes dažnai vartojame sąvokas “valstybės turtas”, “savivaldybių turtas”, “sutuoktinių turtas”, “dovanotas turtas”, “nepilnamečių turtas”, “finansinis turtas” ir t.t. Visą tai yra turto kategorijas, kuriems yra nustatytas atitinkamas teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( LR CK ), pateikia tokią daiktų (t.y. nuosavybės teisės objektų), klasifikacija:
- LR CK 4.2 str. Kilnojamasis ir nekilnojamasis.
- LR CK 4.3 str. Pakeičiamas ir nepakeičiamas.
- LR CK 4.5 str. Suvartojamas ir nesunaudojamas.
- LR CK 4.6 str. Dalusis ir nedalusis.
Patikos fondai neapsaugo turto nuo kreditorių | Kaip jūsų turtas yra pažeidžiamas
Turto klasifikavimas
Nekilnojamasis Turtas ir Investicijos
Nekilnojamas turtas dažnai visuomenėje yra apibrėžiamas labai paprastai - butas ar namas, ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Tačiau teoriniam apibūdinimui šito nepakanka. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, jog nekilnojamasis turtas yra viena iš turto vertę ir savininką turinčių ekonominių išteklių, kuriais disponuoja ekonominis subjektas rūšių.
Nekilnojamasis turtas taip pat gali būti suprantamas kaip fizinis objektas arba kaip teisinė kategorija. Pirmuoju atveju nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai t.y. statiniai ir nurodoma, jog tai yra materialus turtas. Teisiniu požiūriu nekilnojamasis turtas apima visus turtinius interesus, privilegijas bei teises, susijusias su nuosavybe į fizinį nekilnojamąjį turtą.
Kaip pastebima iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti šiuos bruožus, kurie nekilnojamam turtui yra būdingi: ryšys su žeme, paskirtis, vertė, nekilnojama prigimtis. Taip pat nekilnojamas turtas yra charakterizuojamas pagal fizinę, ekonominę bei teisinę charakteristiką.
Nekilnojamo Turto Charakteristikos
Nekilnojamojo turto rinka jau seniai pritraukia investuotojus, kurie ieško stabilios ir ilgalaikės grąžos. Nors investavimas į šią sritį gali pasirodyti sudėtingas, tinkamai pasirinkus objektus ir turint žinių apie rinką, galima pasiekti itin gerų rezultatų. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad nekilnojamasis turtas - tai ilgalaikė investicija. Palyginti su kitais investiciniais produktais, tokiais kaip akcijos ar obligacijos, nekilnojamasis turtas pasižymi didesniu stabilumu ir mažesniu rizikos lygiu.
Be to, per laiką šis turtas gali ženkliai padidinti savo vertę dėl rinkos pokyčių ar infrastruktūros vystymosi. Kitas svarbus nekilnojamojo turto privalumas - tai galimybė uždirbti pasyvius pinigus. Jei nusprendžiate įsigyti būstą arba komercinį objektą nuomai, galite gauti stabilias mėnesines pajamas, kurios ilgainiui gali būti reikšmingas finansinis šaltinis. Tai ypač aktualu, jei turite galimybę pasirinkti vietas, kur nuomos kainos yra stabilios ir aukštos, pavyzdžiui, miesto centruose arba populiariuose turistiniuose regionuose.
Norint pasiekti sėkmingų investicijų nekilnojamajame turte, reikia gerai suprasti rinką ir pasirinkti tinkamus objektus. Pirmiausia svarbu išnagrinėti vietovę, kurioje norite investuoti. Dažnai tai priklauso nuo jūsų investavimo tikslų - jei norite gauti stabilias nuomos pajamas, geriausia rinktis miesto centrą, kur žmonės nuolat ieško gyvenamųjų ar komercinių patalpų. Be to, svarbu pasirinkti objektą, kurio priežiūra nepareikalaus didelių investicijų ateityje. Nors naujos statybos objektai gali būti brangesni, jie dažnai reikalauja mažesnių priežiūros išlaidų, nes yra šiuolaikiškesni ir mažiau linkę į remontą.
Kaip ir bet kurioje kitoje investavimo srityje, nekilnojamajame ture svarbu diversifikuoti savo portfelį. Tai reiškia, kad nereikėtų visų savo investicijų sutelkti į vieną turtą ar vietą. Geriau pasirinkti kelis skirtingus objektus skirtingose rinkos nišose - tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties, tiek skirtinguose geografiškai regionuose.
Investavimas į nekilnojamą turtą yra itin patraukli galimybė, tačiau kaip ir bet kuris kitas investicinis sprendimas, jis reikalauja atsakingo požiūrio, rinkos analizės ir strateginio mąstymo. Pasirinkus tinkamus objektus ir vietas, galima ne tik pasiekti gerą grąžą, bet ir sukurti stabilų pajamų šaltinį, kuris gali būti ilgaamžis.
Nekilnojamajam turtui, vertinant investicijų požiūriu, būdinga tam tikra specifika, išskirtinė nekilnojamąjį turtą iš kitų investavimo objektų. Investavimas į nekilnojamąjį turtą nagrinėjamas nekilnojamojo turto projektų kontekste ir vertinamas projektiniu požiūriu t.y. efektyvumui vertinti taikomos investicinių projektų vertinimo metodikos, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto projektų specifiką ir ypatumus.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą
Rinkos Kaina ir Rinkos Vertė
Nekilnojamojo turto sandoriuose dažnai susiduriama su dviem sąvokomis - rinkos kaina ir rinkos vertė. Nors kasdienėje kalboje jos neretai painiojamos, teisiniu ir turto vertinimo požiūriu šios sąvokos reiškia skirtingus dalykus. Rinkos kaina - tai reali suma, už kurią konkretus turtas parduodamas ar įsigyjamas sandorio metu.
Nekilnojamasis turtas - tai žemė ir viskas, kas su ja susiję, įskaitant pastatus, įrenginius ir kitas struktūras. Tai apima tiek natūralius išteklius, tokius kaip mineralai ir vanduo, tiek dirbtinius objektus, tokius kaip pastatai ir keliai.
Nekilnojamojo Turto Apibrėžimas
Teisiniu požiūriu, nekilnojamasis turtas apima žemę ir bet kokius nuolatinius priedus prie jos. Tai gali būti pastatai, tvoros, medžiai ir kiti objektai, kurie yra fiziškai pritvirtinti prie žemės. Nekilnojamasis turtas taip pat apima bet kokias teises ar interesus, susijusius su žeme, tokius kaip nuosavybės teisės, servitutai ir nuomos sutartys.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto elementai:
- Žemė: Pagrindas, ant kurio stovi visi nekilnojamojo turto objektai.
- Pastatai: Bet kokios struktūros, pastatytos ant žemės, įskaitant gyvenamuosius namus, komercinius pastatus ir pramoninius kompleksus.
- Priedai: Bet kokie objektai, nuolat pritvirtinti prie žemės arba pastatų, tokie kaip tvoros, medžiai ir įrenginiai.
- Teisės: Bet kokios teisinės pretenzijos ar interesai, susiję su nekilnojamuoju turtu, įskaitant nuosavybės teises, servitutus ir nuomos sutartis.
Nekilnojamasis turtas atlieka svarbų vaidmenį ekonomikoje ir visuomenėje. Jis yra pagrindinis turtas daugeliui žmonių ir įmonių, taip pat svarbus investicijų objektas. Nekilnojamasis turtas taip pat yra svarbus ekonomikos augimo ir plėtros veiksnys, nes jis suteikia būstą, darbo vietas ir infrastruktūrą.
Nekilnojamasis turtas yra esminė ekonomikos dalis, turinti didelę įtaką individams ir verslui. Jis tarnauja kaip pagrindinis turtas, investicijų priemonė ir ekonomikos augimo variklis.
Ekonominė Svarba
- Turtas: Nekilnojamasis turtas sudaro didelę dalį daugelio žmonių ir įmonių turto.
- Investicijos: Nekilnojamasis turtas yra populiari investicijų priemonė, galinti generuoti pajamas ir didinti kapitalą.
- Ekonomikos augimas: Nekilnojamasis turtas skatina ekonomikos augimą, suteikdamas būstą, darbo vietas ir infrastruktūrą.
Socialinė Svarba
- Būstas: Nekilnojamasis turtas suteikia žmonėms vietą gyventi, kuri yra būtina žmogaus gerovei.
- Bendruomenė: Nekilnojamasis turtas formuoja bendruomenes, suteikdamas vietas žmonėms susitikti, dirbti ir leisti laiką.
- Stabilumas: Nekilnojamasis turtas suteikia stabilumą ir saugumą individams ir šeimoms.
Nekilnojamojo Turto Rūšys
Nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į įvairias kategorijas pagal jo paskirtį ir savybes. Pagrindinės nekilnojamojo turto rūšys apima:
- Gyvenamasis nekilnojamasis turtas: Tai apima namus, butus, daugiabučius ir kitus pastatus, skirtus gyvenimui.
- Komercinis nekilnojamasis turtas: Tai apima biurus, parduotuves, restoranus, viešbučius ir kitus pastatus, naudojamus verslui.
- Pramoninis nekilnojamasis turtas: Tai apima gamyklas, sandėlius, logistikos centrus ir kitus pastatus, naudojamus gamybai ir sandėliavimui.
- Žemės ūkio nekilnojamasis turtas: Tai apima žemės ūkio paskirties žemę, naudojamą žemės ūkio veiklai, tokiai kaip pasėlių auginimas ir gyvulių auginimas.
- Specialios paskirties nekilnojamasis turtas: Tai apima bažnyčias, mokyklas, ligonines, parkus ir kitus pastatus, naudojamus specifinėms reikmėms.
Nekilnojamojo Turto Rinkos
Nekilnojamojo turto rinkos yra sudėtingos ir dinamiškos, veikiamos įvairių faktorių, tokių kaip ekonomikos sąlygos, palūkanų normos, gyventojų skaičius ir vyriausybės politika. Nekilnojamojo turto rinkos gali būti labai skirtingos priklausomai nuo vietovės, nekilnojamojo turto rūšies ir kitų veiksnių.
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai apima pirkėjus, pardavėjus, agentus, brokerius, vertintojus, finansuotojus ir kitus specialistus. Šie dalyviai atlieka svarbų vaidmenį nekilnojamojo turto rinkų veikime.
Nekilnojamojo turto rinkos nuolat kinta, todėl svarbu nuolat sekti naujienas ir tendencijas.
Nekilnojamojo turto rinkos