Rožės, vešlūs gėlynai, vijokliai, fontanai ir žemos buksmedžių gyvatvorės - angliškas stilius daugelį žavi augalų gausa, spalvomis, formomis ir sode tvyrančia ramybe. Tiesa, gilios ilgametės anglų sodininkystės tradicijos po truputį keičiasi, stilius modernėja, tačiau galima išskirti keletą pagrindinių klasikiniam angliškam sodui būdingų ypatybių, kurias pritaikius pavyks sukurti improvizuotą anglišką sodelį.
Pagrindiniai angliško sodo elementai
Rožės - karalienės sode
Klasikinis angliškas sodelis - tai tarp aiškių, griežtų formuotų gyvatvorių ribų įrengtas vešlus, gausiai žydintis gėlynas, kuriame vienas svarbiausių ir būtiniausių atskaitos taškų yra rožės. Be jų tokio stiliaus sodas neįsivaizduojamas. Rožės gali būti visokios - laipiojančios, apsivijusios arkas ar treliažus, pilnavidurės, kvapnios, dideliais ryškiais žiedais.
Tiesa, šių gėlių mados taip pat keičiasi - anksčiau buvo sodinamos vadinamosios senovinės rožės, o dabartinės tendencijos diktuoja augesnių, vešlesnių ir „lengvesnių“ (t. y. Rožės nebūtinai turi būti vienos kaip karalienės, joms tinka ir daugiamečių augalų draugija, o angliškuose soduose jos tampa bendros gėlyno kompozicijos dalimi. Netoliese augančios rasakilos - klasikinis derinys su rožėmis. Dvimetės vertikalios rusmenės, labiau pažįstamos iš močiučių darželio, taip pat tinka tarp rožių.
Jei gyvenate rytinėje Lietuvos dalyje, vijoklinių rožių ten užsiauginti gali būti sudėtinga, todėl geriau rinkitės kitokias veisles. Dideli kvepiančių senovinių rožių krūmai taip pat suteiks daug žavesio sodui, neabejokite.
Augalų formavimas ir gyvatvorės
Dar vienas būdas, kaip suteikti angliškam sodui būdingą įvaizdį, - tai augalų formavimas. Ilgai augantys buksmedžiai, nuolat apkarpomi, formuojasi gražiu tankiu rutuliu - kuo jie didesni, kuo tankesni, tuo gražiau įsilieja į bendrą vaizdą. Buksmedžiai nenumeta lapelių ir žiemą. Lietuvoje jie taip pat puikiai auga, tik reikia parinkti pavėsingą vietą ir turėti kantrybės.
Angliškam stiliui būdingos gyvatvorės. Yra daug pavyzdžių, kai reprezentacinė kiemo vieta prie namo įėjimo yra sukuriama vien tik iš žemų gyvatvorių. Stabilumo ir tvirtumo suteikia ne tik gyvatvorės, bet ir pavieniai augalai, apkarpomi aiškiomis raiškiomis formomis: kūgio, piramidės ar spiralės. Formoms pabrėžti naudokite ir kitus mažosios architektūros elementus.
Jei sodas yra aptakių formų, centre kaip akcentą pastatykite paprastą betoninę paukščių girdyklą. Krūmai yra natūrali angliško sodo dalis, jie padeda sukurti jaukias erdves, suteikia sodui kelių lygių įvaizdį ir padaro kompoziciją įdomesnę.
Gėlynų vešlumas ir spalvos
Angliško gėlyno esmė - vešlumo bei gausos įspūdis, todėl tarp daugiamečių gėlių sodinamos ir vienmetės - jos puikus priedas, padedantis užpildyti tuščius plotelius. Kaip suderinti tiek skirtingų augalų, kad vaizdas būtų ne chaotiškas, o estetiškas? Tam reikia žinoti keletą svarbių augalų dizaino principų. Visų pirma - spalva. Pradedantiesiems ir mažiau patyrusiems gėlininkams rekomenduojama rinktis kuo mažiau spalvų, maksimaliai susiaurinti spalvinę gamą - taip pavyks išvengti chaoso.
Vaistažolės ir daržovės
Vaistažolės ir daržovės yra neatskiriama angliško sodo dalis, paįvairinanti spalvų gamą ir duodanti naudos. Galite skirti atskirą plotą tik daržovėms, vaistažolėms ar uogoms, galite įterpti į gėlių lysves šalia tako. Daržoves gėlyne galima dažnai pamatyti žymių sodo dizainerių projektuose, ypač tuose, kurie specialiai sukurti augalų parodai.
Tačiau gerai apgalvokite, kokios daržovės tiks gėlyne, dėl jų sezoniškumo. Tarkim, kopūstų galvos ar salotos gėlyne gali gerai atrodyti, tačiau pavasarį toje vietoje bus tik daigeliai, o jau nuėmus derlių liks tuščia vieta. Gėlyne geriau tiktų prieskoninės žolelės. Apie vaistažoles kalbame ne šiaip sau, angliškas stilius - būtinai su kvepiančiomis žolelėmis, tiek maistui, tiek kvapams, tiek vaistams.
Vejos ir takeliai
Vejos dydis jūsų angliškame sode priklauso nuo to, kiek laiko galite skirti šienavimui ir kam veja bus skirta. Čia klaidos geriau nepadaryti. Negana to, šiuolaikiniuose angliškuose soduose vejos gali ir visai nebūti. Vietoj jos aikštelė pasisėdėjimui grindžiama plytelėmis, medžiu ar akmens plokštėmis, o atsvara kietosioms dangoms tampa dideli išraiškingi augalai.
Toks sprendimas ten natūralus, nes pavasarį dėl drėgno klimato ant žliugsinčios vejos sunku vaikščioti. Kita vertus, atsisakius vejos gerokai sumažėja darbo ir išlaidų, o dėl didelių išraiškingų augalų bendras estetinis vaizdas nė kiek nenukenčia. Angliškiems sodams būdingi švelniai išlenkti ir vingiuojantys žvirgždo takeliai turi kaimiško šarmo ir palaiko judėjimo įspūdį - tai vienas iš pagrindinių angliško sodo bruožų.
Mažosios architektūros elementai
Geometrinės gėlių ir vaistažolių lysvių formos, tokios kaip kvadratai ir stačiakampiai, sukuria tvarkingus plotus laisvoje aplinkoje. Sode neapsieinama ir be medinio suoliuko, pastatyto išilgai tako ar jo gale, dažniausiai prieš nedidelį tvenkinį ar fontaną.
Kiti angliško sodo ypatumai
- Gėlės visus metus. Kuo daugiau įvairių gėlių. Angliškas sodas turi žydėti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Tam gėlynai suplanuojami taip, kad nebūtų tuščių plotų - šalia auga skirtingu metu žydintys augalai. Be to, gėles reiktų sodinti pagal aukštį: žemesnes palei takus ar gėlynų kraštus, o aukštesnes už jų. Taip geriau matysis visi žiedai.
- Fantazijos laisvė. Angliško sodo stilius leidžia nežaboti savo fantazijos - šalia gali augti ir paprastos pievų, ir egzotiškos gėlės. Svarbu, kad gėlynai mirgėtų spalvomis. Prie namo patariama pasisodinti vijoklinių augalų.
- Ideali veja. Britai garsėja itin išpuoselėtomis vejomis. Tanki, trumpai pjauta, sodriai žalia veja privalomas angliško sodo atributas. Ji turėtų būti vienos rūšies, be dobilų, pienių ar kitų žydinčių augalų. Taip pat reiktų nepamiršti jos palaistyti karštomis dienomis, kad nepagelstų.
- Gėlių salos. Gėlynai angliškame sode formuojami palei namą, takelius. Jei sklypas mažas, ir palei jo kraštus. Jei sklypas didesnis, gėlynus galima formuoti ir vieno ar dviejų metrų spinduliu aplink medžių kamienus.
- Dekoratyviniai elementai. Skulptūros ir suformuoti dekoratyviniai medžiai. Angliškame sode specialiai kuriama kiek apleisto ir sulaukėjusios prancūziško sodo iliuzija. Laukinės pievų gėlės ir vijokliai derinami su suformuotais dekoratyviniais medžiais, skulptūromis ar net dekoratyviniais baseinais. Vienintelė taisyklė - jų turi būti nedaug.
Klasikinis angliškas kaimo sodybų stilius išgrynintas dar XIX a. pabaigoje. Nuo tada nelabai kas keitėsi. Šis stilius itin jaukus, romantiškas, jį paprasta sukurti patiems, bei lengvai pritaikomas įvairiose klimato juostose.
Ko vengti kuriant anglišką sodą?
Jei jūsų kas paklaustų, kuo skiriasi angliškas sodas nuo lietuviško, kokį atsakymą pateiktumėte? O atsakymas labai paprastas - angliškas sodas nėra skirtas auginti vaismedžiams. Jei lietuviams nuo seno įprasta savo soduose sodinti obelaites, vyšnaites ar kitus vaismedžius, tai anglams - priešingai. Norėdami susikurti angliško tipo sodą, pamirškite apie rudeninį vaisių derlių: anglai savo soduose sodina dekoratyvinius lapuočius, o ne spygliuočius ar vaismedžius.
Beje, medžių angliško stiliaus sode itin mažai. Jokių spygliuočių ir vaismedžių. Angliško kaimo stiliaus sode spygliuočiai draudžiami. Galima pasisodinti egzotišką palmę, bet tik ne spygliuotį. Lygiai taip pat nėra vaismedžių.
Atvira veranda - puikus papildymas angliškam sodui
Vasaros poilsiui naudojama atvira veranda. Įstiklinta veranda - universalus kambarys. Jis gali būti pritaikytas žiemos sodui, svetainei, valgomajam, miegamajam, svečių kambariui, vaikų žaidimų kambariui ar sporto salei. Nešildoma veranda gali būti naudojama kaip būstas tik vasarą, apie 2-3 mėnesius, priklausomai nuo regiono.
Verandas galima skirstyti į įmontuojamas ir pristatomas prie pagrindinio pastato. Pirmuoju atveju ji statoma ant pagrindinio namo pamatų. Tokia veranda užima dalį pagrindinio pastato, ji būna šildoma ir apsaugota nuo kritulių. Dėl bendro pamato su pagrindiniu pastatu veranda išvengia problemų, susijusių su nusėdimo procesais. Prie namo pastato fasado pristatyta veranda dažniausiai būna įstiklinama iš trijų pusių. Kai kurios verandos statomos atviros, ketinant jas įstiklinti vėliau.
Atvira veranda savo paskirtimi beveik dubliuoja terasą: ji naudojama vasaros poilsiui. Įstiklinta veranda yra universalus kambarys, tačiau įstiklinę ir neapšildę, verandą kaip būstą galėsite naudoti tik vasarą.
Verandos pamatai
Verandos statybai gali būti naudojami įvairių konstrukcijų pamatai. Monolitiniai verandos pamatai - ištisinė betono plokštė po visa pastato konstrukcija - yra racionaliausias statybos būdas. Juos klojant nereikia kasti gilios tranšėjos. Pradžioje jų klojinio vietoje pašalinamas viršutinis -žemės - sluoksnis, sutankinamas gruntas. Ant jo pilamas smėlio sluoksnis, iš lentų sukalama forma, klojama armatūra ir pilamas betono skiedinio sluoksnis, tuomet klojamas antras armatūros sluoksnis ir pilamas betono sluoksnis, kruopščiai jį išlyginant. Klojinys paprastai nedaug pakyla virš grunto, todėl nereikalingi laiptai bei turėklai; tai leidžia sumažinti pamatų kainą. Lengvos konstrukcijos mediniams priestatams taip pat gali būti naudojami stulpeliniai pamatai.
Jie pasižymi konstrukcijos paprastumu ir palyginti nedidele kaina. Stulpelių gylis turėtų atitikti pagrindinio pastato pamatų gylį. Stulpai dedami po visais verandos kampais, taip pat tose vietose, kur yra sumontuoti rėmo statramsčiai. Stulpelių statybai naudojami 0,7-1 cm skersmens armatūros strypai, betono skiedinys, smėlis, ruberoidas, kuoliukai ir virvė žymėjimui bei lentos stulpelio maketui.