Tinkama nuotekų valymo įrenginių priežiūra labai svarbi norint užtikrinti jų efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Kiekvienam įrenginiui reikia nuolatinės priežiūros, tačiau dažnai ji yra paprastesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Laikantis pagrindinių principų, galima užtikrinti sklandų vietinės nuotekų valymo sistemos darbą, išvengti galimų problemų bei prisidėti prie aplinkos saugojimo. Tvarkingos nuotekų sistemos įrengimas svarbus norint tinkamai išvalyti nuotekas ir pasirūpinti švaria aplinka.
Kasdienė biologinių valymo įrenginių priežiūra
Kasdienė biologinių valymo įrenginių priežiūra yra pakankamai lengva. Efektyviam jų darbui užtikrinti tiesiog reikia tinkamų įpročių. Tam, kad gaminys veiktų sklandžiai, neturėtų būti trikdoma mikroorganizmų veikla.
Kitas labai svarbus aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, - atliekos, patenkančios į kanalizaciją (klozetą, dušą, kriauklę). Deja, tačiau nemaža dalis žmonių turi įprotį ten mesti popierinius rankšluosčius, higieninius įklotus, vatos tamponėlius, ausų krapštukus ir panašiai. Be to, kad atsiranda rizika sutrikdyti mikroorganizmų veiklą, tokios atliekos gali užkimšti kanalizacijos vamzdžius. Tuomet beveik neišvengiamos vienokios ar kitokios valymo įrenginių problemos.
Periodiniai patikrinimai ir priežiūros darbai
Kas mėnesį reikėtų atlikti vizualinį įvairių įrenginio dalių patikrinimą, siekiant įvertinti, ar sistema veikia sklandžiai ir nėra jokių užsikimšimų. Patariama patikrinti aeratorių ir įvertinti, ar nuotekos yra tinkamai išmaišomos, o oras tiekiamas be trikdžių. Vizualiai tikrinant pirminio valymo skyrių, svarbu atkreipti dėmesį, ar dumblas nekontroliuojamai nepatenka į reakcijų kamerą, nes tai gali lemti neefektyvų nuotekų valymo procesą ir sukelti gedimus. Ne mažiau svarbu vizualiai įvertinti, ar ištekantis vanduo yra skaidrus.
Dumblo šalinimas
Laikui bėgant valymo įrenginiuose kaupiasi perteklinis dumblas, kurį reikia reguliariai šalinti. Priklausomai nuo gaminio našumo ir intensyvumo, valymo įrenginių išsiurbimas paprastai atliekamas nuo 1 iki 4 kartų per metus. Norint įsitikinti, ar jau metas tai daryti, rekomenduojama atlikti paprastą patikrinimą: paėmus skaidrų indą pasemti aeracinėje kameroje esančio vandens bei dumblo mišinio ir leisti jam nusistovėti. Jei po 30 min. nusistovėjęs dumblas užima daugiau nei 50-60% tūrio, metas planuoti dumblo šalinimą.
Nuotekų valymo įrenginių valymas atliekamas po maždaug 2-3 val. nuo tada, kai buvo išjungta orapūtė, nusistovėjus dumblui. Tokiu atveju geriausia pasinaudoti specialistų paslaugomis, kurie turi tam skirtą įrangą.
Orapūtės priežiūra
Visapusiška nuotekų valymo įrenginio priežiūra apima ir periodišką orapūtės tikrinimą. Patariama kas kiek laiko įvertinti, ar ji nekaista, neskleidžia neįprasto garso, vibracijų. Maždaug kas 3 mėnesius rekomenduojama išvalyti orapūtės filtrus - tam negalima naudoti benzino ar kitų skiediklių.
Laikinas periodiškas naudojimas
Jei valymo įrenginys sumontuotas vietoje, kur lankomasi priklausomai nuo sezono, patariama įvertinti, kaip dažnai ir kada ten vykstama (t. y., apsilankymų periodiškumą). Jei šaltuoju metų laiku įrenginiu planuojama visiškai nesinaudoti, rekomenduojama jį išvalyti, užpilti švariu vandeniu (nuotekų valymo įrenginys niekada negali būti paliekamas tuščias) ir atjungus orapūtę palikti žiemai.
Ką daryti, jei įtariate gedimą
Nepaisant to, kad pasirūpinus tinkama nuotekų valymo įrenginio eksploatacija gedimai yra pakankamai reti, kartais jie užklumpa netikėtai. Daug baltų putų aeracijos kameroje, kurios „lipa“ per valymo įrenginio dangtį. SVARBU: šviežios baltos putos 1-3 d. Tam, kad pasekmės būtų kuo mažesnės, visų pirma patariama susisiekti su šios srities specialistais, kurie gali suteikti naudingos informacijos.
Jau turite biologinį valymo įrenginį arba tik svarstote galimybę jį įsigyti, ši informacija jums gali praversti. Profesionalus techninis buitinių nuotekų valymo įrenginių aptarnavimas padeda užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų jų veikimą.
UAB „Feliksnavis“ siūlo įvairius nuotekų valymo įrenginių aptarnavimo sprendimus - nuo paleidimo ir derinimo darbų iki ilgalaikės priežiūros.
Bakterijos nuotekų valymo įrenginiams
Priešingai nei dažnai manoma, į biologinį valymo įrenginį papildomai nereikia pilti jokių bakterijų. Ten jos atsiranda savaime.
Koncentruotas gerųjų bakterijų mišinys tvenkiniui Bactuur Bio Start - aktyvina biologinius procesus tvenkinyje vos per 24 valandas. Šis produktas ypač rekomenduojamas naujiems tvenkiniams, po filtro ar tvenkinio valymo, bei pavasarį, kai mikroorganizmai dar nėra pakankamai aktyvūs. Bactuur Bio Start sudėtyje esančios 200 milijardų liofilizuotų (išdžiovintų) bakterijų kolonijos tampa aktyvios patekusios į vandenį ir padeda sukurti sveiką biologinę pusiausvyrą, mažina amoniako bei nitritų kiekį.
Išpylus į tvenkinį bakterijos pabunda ir per 24 valandas išplinta ir pasidaugina į milijonus gerųjų bakterijų, kurios sukuria teigiamą biologinį balansą Jūsų tvenkinyje. Bakterijos skaido amonį, nitritus ir kitus nuodingus elementus paversdamos juos vandens augalų trąša. Rekomenduojame sukurti palankią gerųjų bakterijų dauginimosi terpę savo tvenkinyje - jos mėgsta šiltą ir prisotintą deguonies vandenį (krioklys, fontanas, aeratorius ir pan.)
Bakterijos supakuotos į sandarius plastikinius buteliukus, prieš tai užšaldytos ir sudžiovintos, gelsvų miltelių pavidale. Tai vienas geriausių bakterijų sandėliavimo būdų - taip jos gali išlikti gyvybingos milijonus metų.
Bactuur Bio Start privalumai:
- Aktyvina biologinius procesus per 24 valandas.
- Sukuria sveiką mikroflorą naujuose tvenkiniuose.
- Padeda greitai stabilizuoti vandens kokybę po filtro valymo ar pavasarį paleidus sistemą.
- Sudėtyje - 200 milijardų gyvų bakterijų viename buteliuke.
- Padeda išlaikyti natūralų biologinį balansą tvenkinyje.
- Saugus naudoti - nekenkia žuvims ir augalams.
Bactuur Bio Start techniniai duomenys:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Prekės ženklas | Colombo |
| Produkto pavadinimas | Bactuur Bio Start |
| Paskirtis | Biologinės pusiausvyros atkūrimas tvenkiniuose |
| Veikliosios medžiagos | Gyvos (liofilizuotos) bakterijos |
| Bakterijų kiekis | ~200 mlrd. |
Pupiniai javai neatsiejama sėjomainos dalis. Šiuos pasėlius plėtoti svarbu visų tipų ūkiams, siekiantiems dirbti našiai, efektyviai ir tausoti dirbamas žemes. Pupinių augalų pasėliuose sunaudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų, dirvožemis praturtinamas mikroorganizmų, maisto elementų sėjamiems žieminiams pasėliams ar kitiems sėjomainos augalams. Pagrindinis pupinių augalų biologijos ypatumas - gebėjimas gyventi simbiozėje su atmosferinį azotą fiksuojančiomis rhizobia (4 gentys arba ~ 100 rūšių) bakterijomis . Rhizobia - dirvožemio bakterijų grupė, kuri apima pupinių augalų šaknis ir formuoja gumbelius (gumbeliuose fiksuotas azotas vėliau naudojamas augalui vystytis). Pupiniai augalai visada ir visuose organuose sintetina ir kaupia daugiau baltyminių medžiagų nei kitų šeimų augalai.
Gerai išvystyta liemeninė šaknų sistema leidžia lengviau pasisavinti maisto medžiagas. Simbiotinis ryšys tarp gumbelinių bakterijų ir pupinių augalų yra gyvybiškai svarbus biologinio azoto prieinamumui augalams. Ant pupinių šeimos augalų šaknų esančios bakterijos konvertuoja atmosferinį azotą į amoniaką ir aminorūgštis, o šiuose procesuose labai svarbus elementas yra fosforas. Gumbelinės bakterijos stipriai reaguoja į prieinamo fosforo trūkumą, drėgmės perteklių ar trūkumą, augalų apsaugos priemonių naudojimą.
Fosforo prieinamumas ir įsisavinamumas lemia lapų fotosintezės procesą ir spartina augalų ir bakterijų simbiozę - tai turi įtakos biologinio azoto fiksacijos procese. Fosforas skatina šaknų augimą ir vystymąsi, todėl pagerėja ne tik jo, bet ir kitų maisto medžiagų pasisavinimas, pavyzdžiui: dirvožemyje, kuriame yra fosforą atpalaiduojančių mikroorganizmų, geriau pasisavinamas ir kalis. Kai trūksta fosforo, gumbelinės bakterijos silpniau formuoja gumbelius, mažėja jų sklaida augalo šaknyse, kartu į dirvožemį perduoda mažiau biologiškai fiksuoto azoto.
Kaip įvertinti ar tinkamai vyksta azoto fiksavimas pupinių augalų pasėlyje?
Įvairių augalų rūšių gumbelių dydis ir forma skiriasi - didesni yra pupų, mažesni - žirnių, mažiausiai - ant dobilų ar liucernų šaknų. Skirtingų pupinių šeimos augalų šaknyse būna ir gumbeliai išsidėstę skirtingai. Gumbelinių bakterijų skaičių lemia maistinių medžiagų kiekis, dirvožemio struktūra ir deguonies prieinamumas. Gumbeliai ant augalų šaknų pradeda formuotis, kai augalas turi 5-8 lapus.
Tolygiai pasiskirstę reguliaraus dydžio gumbeliai pasieks didesnį azoto fiksavimą nei keli labai dideli gumbeliai. Tik ant pagrindinės šaknies easantys gumbeliai rodo, kad azoto fiksavimas yra sutrikęs. Susitelkdamos ir didindamos gumbelį bakterijos bando kompensuoti prastą fiksavimą.
Iškasę augalą bei kruopščiai atskyrę dirvožemį nuo šaknų turėtumėte rasti apie 15 gumbelių, jeigu dauguma jų vidus yra raudonos spalvos - manoma, kad azotą fiksuojančios bakterijos yra gyvybingos ir atlieka savo funkciją. Aktyviai azotą fiksuojančiuose gumbeliuose yra pigmentinio baltymo, vadinamo legoglobinu. Dėl šio baltymo gumbelio spalva yra raudona. Raudonas gumbelio vidus indikuoja jog gumbelyje esančios bakterijos yra gyvybingos.
Duomenų analizė parodė vidutinę koreliaciją tarp derliaus ir gumbelių skaičiaus ir svorio bei derliaus ir šaknų ilgio. Stipri koreliacija nustatyta tarp šaknų svorio ir ilgio ir gumbelių skaičiaus ir svorio.
Kada kviesti profesionalus
Ne visus priežiūros darbus privalote (ar galite) atlikti patys. Čia svarbu žinoti ribas - ką gali ir turėtų atlikti pats savininkas, o kada geriau kviesti profesionalus.
Ką gali atlikti pats vartotojas:
Kasdieniai ir periodiniai smulkūs darbai paprastai yra savininko atsakomybė. Tai apima taisyklingą eksploatavimą (teisingus įpročius), mėnesinę vizualinę apžiūrą, orapūtės filtrų išvalymą, smulkių nešvarumų (pvz., lapų, šiukšlių) pašalinimą iš pirminio nusodintuvo ar grotelių. Taip pat pats savininkas gali periodiškai atlikti paprastą dumblingumo testą: paimti skaidrų indą, pripilti aeracinės kameros mišinio (vandens su dumblu) ir leisti nusistovėti ~30 min. Jei matote, kad nusistovėjęs dumblas užima >50-60% tūrio, metas planuoti dumblo šalinimą. Tokį paprastą testą tikrai galite atlikti savarankiškai. Be to, stebėkite įrenginį: ar orapūtė sklandžiai dirba (girdisi įprastas veikimo garsas, nėra keistų vibracijų), ar nėra nemalonaus kvapo aplink įrenginį.
Nedideli priežiūros darbai, tokie kaip orapūtės aptarnavimas (pvz., filtrų keitimas) ar difuzoriaus patikrinimas, taip pat gali būti atliekami paties savininko, laikantis gamintojo instrukcijų. Gamintojai (pvz., „Traidenis“) savo eksploatacijos vadovuose nurodo bent kartą per mėnesį patikrinti orapūtės būklę ir, esant poreikiui, išvalyti filtrus. Tai nėra sudėtinga: tereikia nuimti orapūtės dangtelį ir išimti filtrukus, juos praplauti.
Kada kviesti profesionalus:
Yra situacijų, kai geriausia kreiptis į valymo įrenginių servisą ar specialistus.
- Dumblo išsiurbimas. Dumblo išsiurbimas turėtų būti atliekamas tik tam licencijuotų asenizacijos įmonių. Jūs patys neturite kur dėti išsiurbto dumblo - jį privaloma pristatyti į tam skirtas aikšteles ar centralizuotus nuotekų valymo įrenginius. Pagal teisės aktus, individualiai tvarkantis nuotekas asmuo privalo sudaryti sutartį su geriamojo vandens tiekėju / nuotekų tvarkytoju dėl susidarančio dumblo išvežimo arba bent kartą per metus išsikviesti nuotekų išvežimo mašiną ir gauti paslaugos kvitą. Taigi planinį dumblo išvežimą visada patikėkite profesionalams - jie specialia įranga išsiurbs dumblą iš įrenginio dugno (per tam skirtą vamzdį centre) ir pasirūpins jo utilizavimu aplinkai saugiu būdu.
- Sugedo įranga arba įtariate gedimą. Jei pastebėjote rimtesnius sutrikimus (apie požymius - sekančiame skyriuje) - pvz., neveikia orapūtė, skendi siurblys, sistema ūžia ar pratekėjimai - kvieskite specialistus. Sertifikuoti meistrai (dažnai tie patys gamintojų atstovai, kaip „August“, „Traidenis“ ar „Feliksnavis“ servisai) turi patirties diagnozuoti problemas ir jas taisyti. Jie gali pakeisti sugedusias dalis (pvz., orapūtės membranas, vožtuvus, jutiklius) ir atkurti tinkamą veikimą.
- Metinė patikra ir laboratoriniai tyrimai. Kaip minėta, nuotekų kokybės tyrimą turi atlikti akredituota laboratorija. Dažnai praktiškiausia kreiptis į vietos vandentvarkos įmonę (pvz., „Vilniaus vandenys“ ar pan.) arba privačią laboratoriją, kuri atsiųs specialistą mėginiui paimti. Savarankiškai paimtas mėginys dažnai nepripažįstamas - reikalaujama, kad tai darytų atsakingas asmuo. Todėl šiam teisės aktų reikalavimui įvykdyti be profesionalų pagalbos neišsiversite.
- Profilaktinis servisas. Daug įmonių Lietuvoje siūlo periodinio aptarnavimo paslaugas (vadinamąjį valymo įrenginių servisą). Tai reiškia, kad kvalifikuoti specialistai, sudarius sutartį, atvyks į jūsų namus, pvz., kartą per ketvirtį ar pusmetį, ir atliks visus reikalingus darbus: išvalys filtrus, patikrins elektros komponentus, sukalibruos orapūtę, įvertins dumblo būklę, prireikus išsiurbs. Tokios paslaugos ypač naudingos, jei neturite laiko ar noro patys rūpintis techniniais dalykais, arba jei norite pratęsti įrenginio garantiją (kai kurie gamintojai suteikia ilgesnę garantiją, jei priežiūrą atlieka autorizuoti specialistai).
- Nestandartinės situacijos. Jeigu jūsų biologinis valymo įrenginys sumontuotas ne nuolat gyvenamoje sodyboje ir žiemą nenaudojamas, galite pasikonsultuoti su specialistais, kaip jį paruošti neeksploatavimo laikotarpiui. Dažnai rekomenduojama prieš žiemą išvalyti sistemą, pripildyti švariu vandeniu (niekada nepalikti tuščio rezervuaro!) ir išjungti orapūtę iki pavasario. Specialistai gali padėti tai atlikti teisingai.
Svarbu: Eksploatuodami įrenginį, visada vadovaukitės gamintojo pateiktu eksploatacijos aprašu ir rekomendacijomis. Jei kyla klausimų - geriau pasikonsultuoti, nes netinkama saviveikla gali pridaryti žalos.