Turto reikšmė įstatymuose: apibrėžimas, klasifikacija ir mokestiniai aspektai

Lietuvos Respublikos įstatymuose, ypač kalbant apie nuosavybės institutą, bei kitoje mokslinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka „turtas“. Ši sąvoka tapo ypač reikšminga nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo momento. Nuo šio laiko vis sparčiau pradėjo vystytis nuosavybės institutas, kuris buvo oficialiai įtvirtintas įsigaliojusiame civiliniame kodekse.

Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės šis institutas paprastam žmogui neturėjo didelės reikšmės, nes socialistinė nuosavybė sudarė 97% visos tuo metu egzistavusios nuosavybės. Žemė, pastatai, ūkis, išradimai, meno kūriniai ir daug, daug kito turto priklausydavo buvusios Tarybų Sąjungos valdžiai. Paprastas žmogus “neturėjo teisės būti turtingas”. Po Tarybų Sąjungos žlugimo padėtis visiškai pasikeitė. Dabar turtas užima labai svarbią ir oficialią vietą mūsų gyvenime.

Kalbant tarpusavyje kiekvienas paaiškins:” turtas - tai daiktai, kuriuos aš turiu”. Bet tai nėra tik daiktai. Dar senovės laikais buvo sakoma: ”Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuris protingas”. Taip, galima sakyti, buvo įtvirtinta nuostata, kad intelektinės veiklos rezultatai irgi yra nuosavybės teisės objektas. Kiekviena valstybė laikoma turtinga, jeigu išskyrus ekonominius išteklius turi didelį intelektinį potencialą. Kaip pavyzdys tai gali būti Japonija. Jos gyventojų aukštas intelektinis lygis sėkmingai veikia visos šalies ekonomiką ir savaime aišku - biudžetą.

Ne šiaip sau ir mūsų šalies valdžia susirūpino “proto nutekėjimu”. Nes kiekvienais metais, netekus vis daugiau intelektinio potencialo, šalis netenka vis daugiau ir daugiau turto. Sąvoka “turtas” yra labai plati. Galima drąsiai teigti, kad turto sąrašas nėra ir niekada nebus baigtas, nes gyvenimas keičiasi daug greičiau, negu keičiasi įstatymai. Įstatymų leidėjai patys tai suprasdami paliko turto sąrašą nebaigtu. Pavyzdžiui, ankščiau niekas net negalvodavo apie kompiuterį, internetą. O dabar tai vienas iš dažniausių nuosavybės teisės objektų.

Be to, turtas turi labai didelę reikšmę tiek valstybės, tiek visuomenės ir paprastų žmonių gyvenime. Lietuvos Respublikos įstatymai skiria turtui vos ne daugiausiai dėmesio (aišku po žmogaus gyvybės ir Valstybės saugumo). Beveik visas civilinis kodeksas skirtas turtui, nuosavybei ir kitiems aspektams su jais susijusiems. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyrius skirtas nusikaltimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tą patį galima pasakyti ir apie darbo kodeksą. Beveik kiekvienas dirbantis žmogus prisiima atsakomybę už jam patikėtą turtą.

Šio kursinio darbo tikslas - išanalizuoti turtą kaip teisinę kategoriją. Tai galima padaryti klasifikuojant turtą pagal skirtingus kriterijus. Be to, nagrinėjant įvairius įstatymus, nes tokie įstatymai, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas pateikia turto apibrėžimą remdamasi kriterijais būdingais verslui, o Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas - visiškai kitais.

Turto sąvoka ir apibrėžimas įstatymuose

Lietuvos Respublikos įstatymai turtą apibūdina taip: ”nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma”. Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos, obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. O taip pat materialios ir nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaip civilinės teisės objektą apibūdina kaip materialų ir nematerialų. Nurodyta, kad civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės vertybės.

O kaip gi su žmogumi? Su jo sveikata? Be abejo, tai irgi yra turtas. Jeigu asmeniui padaryta žala sveikatai jis civiline tvarka kreipiasi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jeigu teismo sprendimas jam palankus, ateityje žmogus gauna atitinkamą pinigų ekvivalentą. Reiškias sveikata irgi yra turtas.

Sakoma, kad kiekviena vertybė yra turtas tik tada, kai turi savininką. Taigi, kiekvieno teisės subjekto sukauptas turtas turi turėti savininką. Turtas gali priklausyti pačiam subjektui (t.y. jo savininkams). Dalis turto gali priklausyti ūkio subjektui, o dalis - skolintojams, pavyzdžiui, jei kalbama apie įmonę, tai jos kreditoriams ar klientams.

Privačios nuosavybės teisės objektu šiuo metu Lietuvos Respublikoje gali būti bet koks turtas, jeigu įstatymais neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise. Nėra nustatyta ir kiekio apribojimų turtui, kurį Lietuvos Respublikoje galima turėti privačios nuosavybės teise. Netgi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje privati nuosavybė laikoma Lietuvos ūkio pagrindu

Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apie kurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi, ne tik tam tikro subjekto sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybė visada išreikšta konkrečiu turtu. Turto kitimas negalimas be nuosavybės kitimo. Padidėjus turtui, būtinai turi padidėti ir savininko nuosavybė arba skolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso. Dėl to, labai dažnai tenka girdėti, kad kai kurie mokslininkai “stato” lygybės ženklą tarp “turto” ir “nuosavybės” sąvokos.

Tačiau šios sąvokos nėra tapačios. “Turtas” tai platesnė sąvoka, apimanti tiek daiktus, tiek teises, tiek informacija ir pan. Turtas neabejotinai apima ir intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip: autorinius kūrinius, patentus, paslaugas ir prekių ženklus, firmos vardus ir teisės į juos. Pažymėtina, kad į terminą “turtas” patenka ir tokios kategorijos kurias tradicinė teisė nedrįsdavo priskirti prie nuosavybės. Tai duomenų bazės, vertinga komercinė informacija ir pan. Taigi, ne bet koks turtas turintis komercinę vertę juridinių požiūriu gali būti laikomas nuosavybė.

Kaip pavyzdį galima pateikti bankų veiklą. Bankas skolindamas pinigines lėšas, kaip taisyklė, reikalauja tam tikro turto, kuris turi realią ir objektyvią rinkos kainą, kredito grąžinimo užtikrinimui. Šiuo atveju, įkeistas turtas negali būti laikomas nei banko, nei tikro savininko visišką nuosavybe.

Pagal turto kiekį dažnai vertinama įmonės arba fizinio asmens sėkmingą veiklą. Bet ne visais atvejais turto kiekis gali tai liudyti, nes turtas gali būti paveldėtas arba dovanotas. Greičiausiai visoje Lietuvoje nerastume nei vieno, kuris nenorėtų gauti dovanų, pavyzdžiui, automobilio. Tačiau brangias dovanas reikia dovanoti pagal įstatymus. Tinkamai nesutvarkius dokumentų, dovaną gaunantis pilietis praranda galimybę laisvai ta dovana naudotis - pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti.

Kuo brangesnė dovana, tuo daugiau formalumų. Kiekvienas, gaunantis brangesnę nei penkių tūkstančių litų vertės dovaną, turi pasirašyti rašytinę sutartį. Tuo atveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba pinigai bei daiktai už daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų, privaloma sutartį pasirašyti pas notarą. Beje, naujasis civilinis kodeksas, kaip ir daugelyje kitų sričių, dovanojimo procese numato nemažai naujovių. Teisininkų teigimu, dovanojimo sąvoka yra žymiai išplėsta. Dabar numatoma, kad galima dovanoti ne tik daiktą ar nekilnojamąjį turtą, bet ir turtines teises. Pasak teisininkų, tai leidžia dovanoti, pavyzdžiui, skolas. Dovanotojas tokiu atveju atsisako reikalavimo teisės iš savo skolininko.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, sutuoktiniai dovanojant vienas kitam brangų turtą neišvengs skolų mokėjimo. Sutuoktiniai, vienas kitam dovanojantys brangų turtą, yra atsakingi už skolas, bet ne daugiau nei dovanoto turto verte. Taip turėtų būti išvengta piktnaudžiavimų, kai turtas dovanojamas vien bandant išvengti skolų mokėjimo. Asmuo negali dovanoti tik to turto, kuris jam nepriklauso. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dovanojant ginklus, reikia atsižvelgti ir į kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Jei dovanojamas nekilnojamas turtas, ši sutartis turi būti įregistruojama nekilnojamojo turto registre.

Jei turtas viršija deklaruojamą sumą - keturiasdešimt šešis tūkstančius litų, jį taip pat teks deklaruoti. Kaip ir anksčiau, jei dovanotojas ir gaunantis dovaną asmuo nėra artimi giminaičiai, ne mažą dalį neuždirbto turto teks paaukoti valstybei. Mokesčio už dovanotą turtą neturi mokėti tik sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Kitiems privalomas 10 procentų nuo turto vertės mokestis.

Beje, Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimti dovaną. Tiesa, to negalima padaryti paprasčiausiai persigalvojus ar supykus ant savo buvusio draugo ar giminaičio. Kodeksas leidžia atsiimti dovaną tada, kai pažeidžiama dovanojimo sutartis, dovanos gavėjas įžeidžia dovanotoją arba jį nužudo.

Įstatymai šiuo atveju numato ir senaties terminą - atsiimti dovaną galima tik per metus nuo to momento, kai buvo sužinota tai lemianti priežastis. Turėdami svarbią priežastį reikalauti, kad teismas grąžintų dovaną gali ir įpėdiniai. Beje, pretenzijų teisme gali turėti ir dovaną gavęs asmuo, išaiškėjus padovanoto turto trūkumams galima reikalauti, kad dovanotojas juos kompensuotų.

Dauguma bylų teismuose - yra turtinio pobūdžio. Turtas - tai dažniausias ginčo objektas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Netgi neturtinės bylos (pvz. Dėl garbės ir orumo pažeminimo), tampa iš dalies turtinėmis, nes pabaigoje aptariamas atitinkamas kompensacijos dydis. Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas (CK 147 str.) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str.). Nuosavybės ir valdymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėl šių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį.

Kaip bebūtų ciniška sakyti, bet turtu galima paversti absoliučiai visas mūsų vertybes. Tokias, kaip ramybe, sveikata, šeimos gyvenimas ir netgi vaikus (be abejo, jeigu šitiems vertybėms padaroma žalą ir atsiranda teisė reikalauti ją atlyginti). Tai tampa aišku analizuojant teismų praktiką. Pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-7-255/2005, kurią nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija. Ginčo esmė buvo tame, kad 2001 m. gruodžio 30 d. Marijampolės ligoninėje Vilma Zdanienė pagimdė dvynukus Lauryną ir Martyną. Tuoj po gimimo naujagimiai buvo paguldyti ant termoforų, užpildytų per karštu vandeniu, ir dėl to patyrė sunkių kūno sužalojimų. Gintautas Zdanys patyrė dar ir didelį fizinį skausmą, nes buvo odos donoras. Ieškovams dvasinius sukrėtimus sukėlė tiek pats vaikų sužalojimo faktas ir jo nulemtos operacijos, tiek padidintas visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys.

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Marijampolės ligoninės 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Galutiniam variante, bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiojo teismą, Zdanių šeimai buvo priteista puse prašomos sumos. Iš to aiškiai matosi, nors teisėjų kolegija ir pasisakė savo nuomonę, kad asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas - nėra turtas, bet gali būti paverstas turtu gaunant atitinkamą piniginį ekvivalentą. Šiuo atveju, vaikų sveikata ir dvasiniai sukrėtimai buvo “įkainoti” 500 000 lt.

Taigi, turto sąvoka nuo daiktų sąvokos skiriasi tuo, kad daiktai nuosavybės teisę priklausantys teisės subjektui - tai vieną iš turto kategorijų. Be to, daiktai gali būti tik materialiaisiais, o turtas tiek materialus, tiek nematerialus.

Turto klasifikavimas

Teorijoje ir praktikoje naudojamas turto klasifikavimas pagrįstas įvairiais kriterijais, o pats turtas apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis (pvz., teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt.). Lietuvoje galiojančiame Turto vertinimo pagrindų įstatyme turtas apibūdinamas taip: ”…vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas”. Šiam turto apibūdinimui, kaip matome, reikia ne tik ekonominių, bet ir teisinių kategorijų.

Jeigu bandysime turto sąvoka struktūrizuoti, tai pamatysim, kad turtą sudaro materialus ir nematerialus objektai. Turtas pagal savo pobūdį gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis. Be to, mes dažnai vartojame sąvokas “valstybės turtas”, “savivaldybių turtas”, “sutuoktinių turtas”, “dovanotas turtas”, “nepilnamečių turtas”, “finansinis turtas” ir t.t. Visą tai yra turto kategorijas, kuriems yra nustatytas atitinkamas teisinis režimas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( LR CK ), pateikia tokią daiktų (t.y. nuosavybės teisės objektų), klasifikacija:

• LR CK 4.2 str. Kilnojamasis ir nekilnojamasis.
• LR CK 4.3 str. Pakeičiamas ir nepakeičiamas. Tai yra rūšiniais požymiais ir individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai pagal teisės normas gali būti pakeičiami kitais daiktais, o individualiais požymiais - negali. Pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai. Šiems daiktams būdinga tai, kad jie apibūdinami bendrais visai tai daiktų rūšiai požymiais ir, būdami vienarūšiai, negali būti vienas nuo kito atskiriami pagal kokius nors požymius. Nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibrėžti daiktai. Šiems daiktams būdinga tai, kad jie tik pagal jiems būdingus požymius skiriasi nuo kitų panašių daiktų.
• LR CK 4.5 str. Suvartojamas ir nesunaudojamas. Taip jie skirstomi pagal pasikeitimus, kurie atsiranda panaudojus daiktą pagal paskirtį. Vieni daiktai, juos panaudojus, iš karto sunaikinami arba iš esmės pasikeičia. Kaip pavyzdį - maisto produktai, statybinės medžiagos ir kt. Tokie daiktai vadinami suvartojamaisiais. Kiti daiktai, juos panaudojus, išsaugo savo paskirtį ir iš esmės nepasikeičia. Jie tarnauja ilgesnį laiką. Pavyzdžiui - automobiliai, namų apyvokos reikmenys. Nors pakankamai dažnas atvejis, kai nesunaudojamas daiktas, ji panaudojus pagal paskirtį, lūžta ir tampa suvatuojamuoju. Pavyzdžiui, tos pačios namų apyvokos reikmenys.
• LR CK 4.6 str. Dalusis ir nedalusis. Aišku, fiziniu atžvilgiu dalus yra kiekvienas daiktas. Tačiau, kai kurių fiziškai padalytų daiktų pasikeičia tikslinė paskirtis, t.y. atskiros dalys nebegali būti panaudotos toms pačioms funkcijoms atlikti, kurių atlikimui galėjo būti panaudotas daiktas iki padalijimo. Pavyzdžiui - šaldytuvas. Padalijus šaldytuvą- jis jau negalės būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Kitus daiktus padalijus į atskiras dalis, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis, o kiekv...Valstybės...

Svarbu atkreipti dėmesį į nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie nustatomi savivaldybių, atsižvelgiant į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.

tags: #turto #reiksmes #istatymuose