Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.
Santuoka yra svarbus gyvenimo įvykis, turintis ne tik emocinių, bet ir teisinių pasekmių, ypač susijusių su turtu. Santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendra jungtine nuosavybe, tačiau yra išimčių, kai turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe santuokoje ir kokie mokesčiai, įskaitant žyminį mokestį, gali būti susiję su šiuo procesu. Žyminis mokestis yra mokestis, kurį reikia sumokėti už tam tikrus teisinius veiksmus, įskaitant turto registravimą.
Dėl turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei
Kada Santuokoje Įgytas Turtas Gali Būti Pripažintas Asmenine Nuosavybe?
Yra keletas situacijų, kai santuokoje įgytas turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe:
- Dovana ar paveldėjimas: Jei vienas iš sutuoktinių gauna turtą dovanų arba paveldi jį santuokos metu, šis turtas paprastai laikomas asmenine nuosavybe.
- Asmeninės lėšos: Turtas, įgytas už asmenines lėšas, kurios buvo sukauptos iki santuokos arba gautos kaip asmeninė dovana ar paveldėjimas, taip pat gali būti pripažintas asmenine nuosavybe.
- Santuokos sutartis: Sutuoktiniai gali sudaryti santuokos sutartį, kurioje aiškiai nurodoma, kuris turtas priklauso kiekvienam iš jų asmeniškai.
Svarbu pažymėti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų tinkamai įvertintos visos aplinkybės.
Žyminis Mokestis ir Turto Pripažinimas Asmenine Nuosavybe
Kai turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, gali prireikti atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, pavyzdžiui, įregistruoti nuosavybės teisę. Už šiuos veiksmus gali būti taikomas žyminis mokestis. Žyminio mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios situacijos ir turto vertės.
Pavyzdžiui, jei sutuoktinis nori įregistruoti nekilnojamąjį turtą, gautą dovanų, kaip savo asmeninę nuosavybę, jis turės sumokėti žyminį mokestį už nuosavybės teisės įregistravimą. Mokesčio dydis gali skirtis priklausomai nuo regiono ir turto vertės.
Žyminio Mokesčio Tarifai
Žyminio mokesčio tarifai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir turto vertės. Teisinėje praktikoje dažna situacija, kuomet santuokos nutraukimo procese tenka spręsti sutuoktinių ginčą šiems nesutariant ne tik dėl kurio kaltės santuoka iširo, bet ir dėl turto padalijimo. Šio pobūdžio byloms būdingas šalių abipusis nuogąstavimas, paremtas baime netekti bendrai santuokoje užgyvento turto.
Kiek kitokia situacija susiklosto, kuomet vienas iš sutuoktinių dar iki sudarydamas santuoką jau turi įgijęs turtą, pvz. gyvenamąjį būstą, kuriame po santuokos apsigyvena jo šeima. Kadangi įstatymu detaliai nereglamentuojama, kas laikytina esminiu pagerinimu ir tai yra vertinamasis kriterijus, neabejotina, kad toks teisės reguliavimas suteikia galimybę priešingus interesus turinčioms šalims teikti įvairiais interpretacijas.
Galimos situacijos, kuomet sutuoktinių tam tikra bendrų pinigų suma ar darbas, ar vieno sutuoktinio lėšos bei darbas bus panaudoti sutuoktinio asmeninio turto pagerinimui ar remontui.
Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu.
Ilgametę patirtį paveldėjimo teisėje sukaupęs teisininkas dr. Julius Paškevičius sako, kad turto dalybos tarp įpėdinių dažnai sukelia audringas emocijas ir ginčus tenka spręsti teisme. „Artimo žmogaus mirtis jau savaime yra labai skausmingas įvykis, o palikimo dalybos ją dar labiau apsunkina. Todėl svarbu žinoti esminius niuansus, kad lemtingą akimirką nebūtų pridaryta brangiai kainuojančių klaidų. Šioje srityje patirties turintis teisininkas gali padėti, tačiau svarbu ir patiems žinoti, kokį turtą įpėdinis gali paveldėti“, - sako dr.
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą. Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę.
Teisininkas dr. Julius Paškevičius prisimena tai iliustruojančią situaciją iš savo praktikos. „Andrius ir Sigita (vardai pakeisti) kurį laiką kartu nuomojosi butą. Tuomet Sigita įsigijo nuosavą butą, prie kurio įsigijimo finansiškai prisidėjo ir Andrius. Jis prisidėjo ne tik piniginiu įnašu į butą, bet ir pirko statybines medžiagas buto remontui bei pats darbavosi remontuojant būstą. Partneriams kurį laiką pagyvenus kartu, Andrius mirė. Andriaus dukra iš ankstesnės santuokos Agota įgijo teisinį pagrindą pretenduoti ir į dalį Sigitos buto. Tam ji turėjo kreiptis į teismą dėl buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su Andriumi“, - aiškina dr.
Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų - toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru.
Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.
„Pateiksiu pavyzdį iš savo praktikos. Sutuoktiniai, kurių vardai pakeisti, Dainius ir Brigita gyveno Dainiaus iki santuokos įsigytame name. Santuokos metu bendromis lėšomis jie atliko namo rekonstrukciją. Netrukus mirė Brigita, kuri prieš mirtį testamentu visą savo turtą paliko sūnui Benui iš pirmos santuokos. Benas kreipėsi į teismą dėl Dainiaus namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe su Brigita ir paveldėjo dalį Dainiaus namo“, - aiškina teisininkas dr.
Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė. Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Žinoma, paveldėjimo teisė nėra neribota, todėl CK 5.7 str. 1 d.
Paveldėjimas, Kai Nepriėmus Vieno Sutuoktinio Palikimo, Miršta Kitas Sutuoktinis
Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu.
Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
tags: #turto #pripipazinimas #asmenine #nuosavybe #nevede #bendro