Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Raziūnas kartu su savo suburtos organizuotos nusikalstamos grupuotės moterimis teisiamas dėl sukčiavimo, turto prievartavimo ir tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą.
Šioje byloje Vilniaus apygardos prokuratūra nukentėjusiaisiais pripažino net 36 žmones, kurie yra pareiškę 615 tūkstančių eurų ieškinius dėl turtinės žalos padarymo. Dar daugiau kaip 150 žmonių bus kviečiami liudyti į teismą.
Bet ar tikrai gali būti tiesa, ką sako daugybe žmonių manipuliavęs, jiems melavęs ir penkiolika kartų teistas nusikaltėlis? Ar galima juo tikėti, kai jis daugybę metų mulkino ne tik jam turtus krovusius žmones, bet ir teisėsaugos pareigūnus? O gal bandydamas susisiekti su žurnalistais ir norėdamas papasakoti savo gyvenimo istoriją A. Raziūnas rezga dar kokią nors aferą, apie kurią šiandien tik galime spėlioti?
Anksčiau A. Raziūno įvykdytus nusikaltimus tyrę pareigūnai prisipažino, kad šiuo nusikaltėliu iki šiol negalima nei tikėti, nei pasitikėti, atvirkščiai - reikia kuo ilgiau jį izoliuoti nuo visuomenės.
Tikriausiai neatsitiktinai jo baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai yra net uždraudę A. Raziūniui bendrauti ir susirašinėti su bet kokiais laisvėje esančiais asmenimis. Tačiau toks draudimas galioja tik teismo dokumentuose - A. Raziūnas, kaip ir dauguma įkalinimo įstaigoje įkalintų asmenų, randa būdų, kaip šiuos draudimus apeiti.
Kas yra toji „Turtuvos grupė“, nuo kurios galėjo nukentėti, anot A. Raziūno, šimtai apie tai nieko nenutuokiančių žmonių? Iki šiol veikiančiame bendrovės puslapyje internete rašoma, kad ji savo veiklą pradėjo norėdama padėti ir privatiems, ir juridiniams asmenims - iš pradžių buvo įkurta individuali įmonė, o po metų, „augant klientų ir partnerių skaičiui bei siekiant patenkinti visų lūkesčius“, įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę.
„UAB „Turtuvos grupė“ - tai teisinių paslaugų, skolų išieškojimo ir administravimo bendrovė, kurioje dirba ilgametę patirtį skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų srityse turintys kvalifikuoti darbuotojai, „Turtuvos grupė“ atsakingai žiūri į klientų aptarnavimo kokybę, formuojame ilgalaikius, pagarba ir abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius, - save visuomenei pristato bendrovė.
- Mes dedame visas pastangas siekdami geriausio rezultato efektyviai išieškoti susidariusius įsiskolinimus. Siekiant maksimalaus rezultato taikome efektyviausias kompleksines priemones skolai išieškoti. Mes nenuolaidžiaujame piktybiškai neatsiskaitantiems su kreditoriais skolininkams!“
„Turtuvos grupė“ skelbiasi, kad skolų išieškojimą ir administravimą vykdo ne tik visoje Lietuvoje, bet net ir 34 kitose šalyse. „Mūsų šūkis - nelik skolingas!“ - A. Raziūno įkurta bendrovė skelbiasi, kad bendradarbiauja ne tik su antstoliais, bendrove „Creditinfo Lietuva“, bet ir įvairiomis valstybės įstaigomis - Valstybine mokesčių inspekcija, Darbo inspekcija, ikiteisminio tyrimo įstaigomis bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Skambūs žodžiai įtikindavo šimtus „Turtuvos grupės“ klientų - ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus policijos ir prokuratūros pareigūnai nustatė, kad Kaune, Laisvės alėjoje įsikūrusios bendrovės vadovai gaudavo skolų išieškojimo bendrovės klientų duomenis, jų skolų išieškojimo procesus ir, disponuodami šia informacija bei panaudodami įvairias sukčiavimų schemas, dažniausiai iš vyresnio amžiaus asmenų apgaule išviliodavo ir užvaldydavo jų didelės vertės pinigines lėšas bei nekilnojamąjį turtą.
Be to, su skolų išieškotojais susidūrę žmonės sulaukdavo bauginančių grasinimų. Viena nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusi moteris buvo rasta negyva - pareigūnai įtaria, kad ji buvo nužudyta.
Byloje yra ir garsių pavardžių - liudytojais buvo apklaustas buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas, buvęs Kauno meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas, kuriam A. Raziūnas prisipažino talkinęs įkalinimo įstaigoje renkant parašus, kurių reikėjo kuriamai „ubagų karaliaus“ partijai. V. Šustauskas net keletą kartų buvo aplankęs A. Raziūną, kai šis kalėjo Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Šioje byloje - daugybė itin jautrių garbaus amžiaus žmonių pasakojimų apie prarastus pinigus ir itin cinišką advokato Eimanto elgesį, netikėtai užmegztą ir dar netikėčiau pasibaigusį romaną su turtinga Kauno verslininke, įtartinus sandorius, apie kuriuos žmonės sužinodavo tik tuomet, kai netekdavo pinigų.
Moterys, susipažinusios su A. Raziūnu, dėl jo pamesdavo galvą - negailėdavo ne tik savo ilgai kauptų santaupų, bet net jam patikėdavo ir savo brangenybes. O kiti, praradę savo pinigus ir tikėjęsi juos susigrąžinti, kreipęsį į garsiai reklamuojamą bendrovę buvo apgauti dar kartą.
Delfi atvertė šią išskirtinę sukčiavimo bylą - iš jos aiškėja, kad su A. Raziūnu bendravę ne tik „Turtuvos grupės“ klientai, bet ir darbuotojai net neįtarė, jog jiems advokatu Eimantu Stoniu prisistatinėjęs vyras yra visai kitas asmuo, taip pat niekam nė nekilo mintis, kad „advokatas“ yra bendrovei vadovaujančios generalinės direktorės A. Raziūnės oficialus sutuoktinis, tuo metu už įvairius nusikaltimus atliekantis bausmę Pravieniškėse, iškur tik retkarčiais savaitgaliais išleidžiamas į namus Kaune.
Teisėsaugos pareigūnai „Turtuvos grupe“ susidomėjo dar 2016 m. viduryje, kai į policiją dėl galimo sukčiavimo kreipėsi keli nukentėjusieji. Tyrimą dėl įtartinos bendrovės paprašė pradėti ir tuometis Seimo narys Remigijus Ačas.
„Tai, ką išgirdau iš šono, kad kai kurie žmonės gąsdinami, „Turtuvos grupė“ naudoja psichologinį spaudimą, žmogų varo į neviltį, sako, niekur nesikreipkite, mes dirbame kartu su antstoliais, teisėjais, teisėsauga, - man labai nesinorėtų patikėti, ką jie sako, bet kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti, kad tai glaudžiai susieta grandinė“, - politikas kreipėsi net į generalinį prokurorą, nes policija į nukentėjusiųjų skundus esą nereagavo.
Į šiuos parlamentaro priekaištus pareigūnai negalėjo nerereaguoti - 2017 m. vasario pradžioje Kaune ir Vilniuje buvo sulaikyti sutuoktiniai Raziūnai bei kartu su jais į įtartinus sandorius įsivėlusi kaunietė pensininkė A. Stafeckienė.
Per kratas buvo surastas didžiulis kiekis įvairiausių nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutarčių, pasirašytų vekselių, kitų dokumentų, elektroninių laikmenų ir mobiliojo ryšio telefonų, kurie buvo skirti konspiraciniam bendravimui užtikrinti. „Jau pirminė surastų dokumentų analizė leidžia teigti, kad galbūt buvo padarytas ne vienas sukčiavimas, o kai kurie galimi senyvo amžiaus nukentėjusieji jau mirę“, - po įtariamųjų sulaikymo policija kreipėsi į visuomenę, prašydama atsiliepti nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusius asmenis.
Vos tik į areštinę uždaryti sutuoktiniai ir jų bendrininkė palūžo ir atskleidė schemą, kaip veikė garsioji bendrovė. Tiesa, nuo 2013 m. lapkričio „Turtuvos grupei“ vadovavusi A. Raziūnė į tyrėjų klausimus atsakinėjo tik per pirmąją apklausą, tačiau, kaip ir jos sutuoktinis, kaltės nepripažino. Nesijaučia kalta ir turtingą verslininkę vaidinusi A. Stafeckienė.
„Sėdėdamas kalėjime Andrius man padėdavo atlikti „Turtuvos grupės“ darbus, tačiau oficialiai į bendrovę įdarbintas jis niekada nebuvo, - sakė moteris. - Kadangi jis pats savo vardu nieko tvarkyti negalėjo, todėl man ir kitoms bendrovės darbuotojoms nurodinėdavo, ką reikia dirbti.
Kai klientas paskambindavo į „Turtuvos grupę“, į skambutį atsiliepusi administratorė išsiaiškindavo problemą ir užsirašydavo kontaktus, kuriuos perduodavo A. Raziūnui, nes jis turėdavo sukoordinuoti visus darbus. Andrius nenorėjo, kad bendrovės darbuotojos sužinotų, kad jis yra teistas, todėl joms prisistatė esantis Eimantas Stonys. Tikrojo jo vardo ir pavardės bendradarbės nežinojo. Jos taip pat nežinojo, kad Andrius yra mano vyras, aš į jį taip pat kreipdavausi kaip į Eimantą.“
Moters teigimu, jos sutuoktinį kas tris keturis mėnesius išleisdavo iš įkalinimo įstaigos atostogų trims paroms: „Tuo metu jis atvažiuodavo į bendrovę dirbti kaip Eimantas. Jis visą laiką dirbdavo tiesiogiai su klientais, net kalėjime, nes ten turėjo telefoną, į kurį ir skambindavome. Be jo žinios mano vadovaujamoje bendrovėje jokie dokumentai nebuvo tvarkomi.“
A. Raziūnė prisipažino, kad nors jos sutuoktinis stengdavosi sudaryti ne tik patikimo, bet ir draugiško žmogaus įspūdį, tačiau realybėje jis yra visai kitoks. „Andrius ilgą laiką prieš mane naudojo psichologinį smurtą - visa tai prasidėjo, kai jis įsigijo „Turtuvos grupės“ akcijų, - tyrėjams sakė A. Raziūnė.
- Dar tuomet, kai jis kalėjo Pravieniškėse, iš jo girdėjau daugybę įžeidinėjimų - esu „žiurkiasnukė, padla, žertva“, dėl įvairių nesutarimų jis grasindavo atvažiuoti ir padegti mano namus, ne kartą sakė, kad pabėgs iš kalėjimo ir man kojas sulaužys.“
Moters teigimu, situacija dar labiau pasikeitė, kai A. Raziūną teismas 2016 m. birželį lygtinai paleido į laisvę. „Tada jis vis dažniau pradėjo negrįžti namo, kur nakvodavo, nežinojau, o rudenį prasidėjo fizinis smurtas nuo pasistumdymo, namuose buvo televizorius sudaužytas, dukros telefonai sudaužyti, - visa tai matė vaikai, todėl juos buvau išvežusi pas savo tėvus, - sakė A. Raziūnė.
- Iš pradžių buvo tik pasistumdymai, bet po to jis perėjo iki sudavimo kumščiais, ne kartą mane smaugė, daužė, spardė. Ir tam nereikėdavo priežasčių - dažniausiai jam sukeldavo pyktį tai, kad aš jį ryte žadindavau, o šis nesikeldavo, todėl vėliau, kai pavėlavęs atsibusdavo, pradėdavo smurtauti.“
Moteris sakė, kad dėl smurto buvo priversta kreiptis į medikus, tačiau šiems taip ir neišdrįso prisipažinti, kad ją sumušė sutuoktinis. „Gydytojams pasakiau, kad paslydau ar nukritau - aš bijojau Andriaus, todėl jam neprieštaraudavau, jam net negalima paprieštarauti, nes tada prasideda isterijos“, - prisipažino A. Raziūnė.
Tuo metu A. Raziūnas sakė, kad „Turtuvos grupė“ nuo pat veiklos pradžios klientams kėlė patikimo verslo partnerio įvaizdį, todėl jis tenorėjo šia situacija pasinaudoti - darbas sutuoktinės vadovaujamoje bendrovėje jam atvėrė dar nematytas galimybes.
„Teoriškai buvau įgijęs žinių civilinėje teisėje, todėl galėjau padėti žmonai jos vadovaujamos bendrovės veikloje, bet buvo sudėtinga, nes tuo metu kalėjau Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, - sakė A. Raziūnas. - Buvau teistas ir viešojoje erdvėje apie mane buvo daugybė neigiamos informacijos, todėl nenorėdamas pakenkti žmonos reputacijai ir įmonės interesams, Agnei pasiūliau niekam nesakyti, kad esu jos vyras.
Jai nebuvo jokio skirtumo, todėl nutarėme, kad darbo aplinkoje ji mane vadins Eimantu. Taip tapau Eimantu - ne tik žmonai, jos bendradarbiams, bet ir klientams. Šį vardą sugalvojau spontaniškai.“
Bet Eimantas nebuvo tik Eimantas - visi žinojo, kad jis yra advokatas. Bent taip jis pats prisistatydavo. Ir niekas tuo net nesuabejodavo.
A. Raziūnas pasakojo, kad „Turtuvos grupė“ esą visada vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis: „Bendrovė nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. vasario, kai buvau sulaikytas, vykdė visas sutartis ir prisiimtus įsipareigojimus, buvo sudaromos įsiskolinimų administravimo, teisinių paslaugų, reikalavimo perleidimo sutartys, net keli šimtai sutarčių, pagal jas bendrovė išieškodavo skolas, teikė teisines paslaugas, pirko skolas.
Tai patvirtinti gali šimtai įvykdytų sutarčių, banko įvykdymų nurodymai, išrašai, dešimtys teismų procesų, šimtai paruoštų dokumentų fiziniams bei juridiniams asmenims. Bendrovė dirbo šioje srityje labai intensyviai ir pasiekė gerų rezultatų, įmonėje visada dirbo kvalifikuotas teisininkas, o jeigu reikėdavo praktikuojančio advokato paslaugų, tai bendrovė pasirašydavo sutartį su advokatais, kurie teikdavo paslaugas pagal savo kompetenciją.“
Jis teigė norėjęs žmonai pagelbėti sudėtingame darbe, todėl esą ir pasiūlė, kad skambinančiuosius klientus nukreiptų būtent jam į įkalinimo įstaigą. „Kad galėčiau išsiaiškinti, ko jie nori ir kokių paslaugų tikisi, - pažymėjo A. Raziūnas.
- Biuro administratorė skambinančiuosius klientus registruodavo klientų registracijos knygoje ir jų kontaktus man atsiųsdavo SMS žinute, o aš sėdėdamas zonoje skambindavau žmonėms ir prisistatydavau esantis iš „Turtuvos grupės“. Per tuos trejus metus esu bendravęs su maždaug 400-600 žmonių.“ A. Raziūnas prisipažino, kad neturi teisinio išsilavinimo, tačiau tikino, jog esą „yra gerai susipažinęs su Civiliniu kodeksu bei turi patirties civilinėse bylose“.
Andrius Raziūnas, anksčiau turėjęs Šiktorovo pavardę, gimęs 1985 metais, pirmą kartą buvo nuteistas vos 15 metų, tačiau tai tikrai nebuvo pirmasis jo įvykdytas nusikaltimas - dėl anksčiau įvykdytų kitų nusikaltimų pareigūnai jo tiesiog negalėjo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šis dar nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti už savo veiksmus.
Teistas dėl vagysčių, plėšimų, dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir kitų nusikaltimų, o jį pažinoję pareigūnai užsimena, kad „talentą“ sukčiauti vyras galėjo paveldėti iš savo motinos, kuri skelbdavosi esanti ekstrasensė, turinti išskirtinių galių ir burtais galinti išspręsti bet kokias, net pačias sudėtingiausia problemas.
2014 m. A. Raziūnas įkūrė teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“ - tą, kuri mulkino žmones visoje Lietuvoje. Jos generaline direktore buvo paskirta A. Raziūno sutuoktinė Agnė Raziūnė (gim. 1981 m.), prie sutuoktinių poros prisijungė ir kaunietė Antanina Stafeckienė (gim. 1932 m.), kuriai buvo patikėtas turtingos ir perpektyvios verslininkės vaidmuo.
Tokių kaip A. Stafeckienė buvo ir daugiau, tik jie - nukentėjusieji: itin dideles sumas valdę žmonės norėdavo savo santaupas dar labiau padidinti, todėl patikėdavo bet kokiomis kalbomis, kuriais jiems buvo žadami dideli pinigai.
Bent taip teigia pats A. Raziūnas - Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas suimtas garsus nusikaltėlis Delfi žurnalistui atsiųstuose laiškuose atskleidė, kad ilgą laiką vengė prisipažinti, jog nuskriaudė daugybę žmonių, tačiau esą dabar atėjo tiesos metas.
„Ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui yra žinoma tik maža dalis realiai įvykdytų nusikalstamų veikų, - rašė A. Raziūnas. - Aš, atlikdamas bausmę Pravieniškėse, įkūriau bendrovę „Turtuvos grupė“, organizavau jos veiklą. Tik dėl didžiulės korupcijos buvo suburta nusikalstama, organizuota grupė, kiekvienais metais iš patiklių skolininkų yra išieškomos šimtatūkstantinės sumos, nors realiai tie žmonės nėra skolingi.
Man su sutuoktine vadovaujant „Turtuvos grupei“ buvo suklastota tūkstančiai dokumentų, šimtai žmonių tapo skolininkais - daugelis jų net nežino, kad yra skolingi, nes gyvena ir dirba užsienyje, o Lietuvoje teismai, vadovaudamiesi suklastotais dokumentais, priteisdavo tariamas skolas.“ A. Raziūnas teigė, kad apie savo sukurtus „tikrai didžiulio masto sukčiavimo mechanizmus“ nutarė prabilti pirmą kartą.
Šiaulių teisėsauga vieną po kito narplioja turto prievartavimo atvejus. Tyrimo metu konstatuota, kad nusikaltimui, kuris buvo vykdomas nuo 2010 metų liepos mėnesio iki 2011 metų sausio pradžios, A. Savitskij ir I. Šaltinių teigimu, A. Savitskij ir I. Byloje užfiksuota, kad reketuojamas šiaulietis kantriai mokėjo pinigus.
Bijodamas reketuotojų keršto, verslininkas į policiją nesikreipė, tik paliko Šiaulius ir apsigyveno Klaipėdos rajone. Grasindami peiliu, įsibrovėliai reikalavo pinigų. Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai kitą dieną M. Žilinską, D. Valiūną sulaikė viename Radviliškio viešbutyje, kuriame jie buvo apsigyvenę.
A. R. Lileikis sulaikytas po mėnesio. R. 1994 metais grupuotės nariai buvo nuteisti. „Pastaraisiais metais fiksuojami turto prievartavimo atvejai yra pavieniai, be to, išprovokuoti tam tikrų abiejų pusių - nukentėjusiųjų ir įtariamųjų - turtinių nesutarimų, skolų, - sakė Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro vadovas.
R. Vis dėlto oficiali policijos statistika visiško nusiraminimo nekelia - Šiaulių apskrityje šiais metais užfiksuota vienuolika turto prievartavimo atvejų (pernai - penki). PRIEVARTA: Pareigūnai tvirtina, kad pastaraisiais metais vykdyti turto prievartavimo atvejai tėra tik pavieniai, dažniausiai turtinių nesutarimų išprovokuoti.
ĮTARIAMIEJI: Pagal byloje surinktą informaciją turima duomenų, jog nuo šiauliečių Raimondo Lileikio, Manto Žilinsko, Donato Valiūno ir Arnoldo Šlivinsko nusikalstamos veiklos galėjo nukentėti daugiau Šiaulių apskrityje gyvenančių žmonių.
tags: #turto #prievartavimas #paskolos #telefonai