Turto Prievartavimas ir Savavaldžiavimas: Skirtumai ir Atribojimas Lietuvos Teisėje

Ne už kiekvieną asmens veiksmą, kuris tariamai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų veikų požymius, galima taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę. Juolab - ne kiekvieną veikimą galima laikyti nusikaltimu, jei jį vykdantis subjektas buvo vaikas iki šešiolikos metų - nors formaliai tokia veika ir atitinka įtvirtintus nusikaltimo požymius.

Lietuvos regionai Žmogiškasis faktorius - kaip ir kitose srityse, taip ir teisėje, jo išvengti dažnai nepavyksta. Prokurorai ne visada teisingai inkriminuoja veikas - t.y. nustato konkrečių veiksmų saveiką su įstatymo normomis. Taip pat ir teismai, ne visuomet priima teisėtus ir teisingus sprendimus - tam ir sukurta teismų sprendimų tikrinimo aukštesnėje instancijoje sistema.

Svarbiausia, jog pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y.

Savavaldžiavimo Bendroji Charakteristika ir Aktualumas

Savavaldžiavimo norma nėra baudžiamosios teisės naujovė: ji buvo numatyta ir tarpukario Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, ir 1961 m. Baudžiamajame kodekse, ją numato ir naujasis 2000 m. Nepaisant to, kad savavaldžiavimo sudėtis ne kartą buvo papildyta, jos sudėtingos konstrukcijos nepavyko sukonkretinti taip, kad kvalifikuojant savavaldžiavimą nebūtų nuolat susiduriama su normų konkurencija bei prieštaringomis teisės aišakomis. Atskleisti ir tiksliai nustatyti jos pobūdį ir įveikimo taisykles yra aktuali teorinė ir praktinė kasdienos problema. Šio nusikaltimo vienodos ir išsamios praktikos nėra suformuotos, todėl praktikai tirdami baudžiamąsias bylas dažnai nevienodai supranta savavaldžiavimo sudėtį bei skirtingai vertina bylos aplinkybes. Savavaldžiavimo atvejų kiekvienais metais ne mažėja, o auga.

Tyrimas atliktas taikant istorinį, lyginamąjį- teisinį, loginį- analitinį, sisteminės analizės ir kt. metodus. Istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti savavaldžiavimo ištakas ir reikšmę. Lyginamasis- teisinis metodas. Juo lyginami ir vertinami Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamieji įstatymai, jų taikymo tendencijos, savavaldžiavimą ir turto prievartavimą bei kitus teisės pažeidimus siejantys panašumai ir skirtumai. Tokio lyginimo pagrindu daromos išvados apie savavaldžiavimo normos taikymo problemas. Loginis- analitinis metodas taikomas aiškinantis teisės normų turinį, darant apibendrinimus ir rašant išvadas.

Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados ir rekomendacijos. Pirmame darbo skyriuje analizuojamos savavaldžiavimo kaip teisinės kategorijos ištakos, tolesnė jos raida ir reglamentacija šiuolaikiniuose užsienio valstybių įstatymuose. Šiame BK. Analizuojami objektyvieji savavaldžiavimo požymiai. Detaliai nagrinėjamos savavaliai įgyvendinamos teisės kategorijos, teisės vykdymo savavaliaškumas. Atskirai nagrinėjamas didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams požymis. Šiame skyriuje nagrinėjamos savavaldžiavimo atribojimo problemos. Savavaldžiavimo atribojimas nuo turto prievartavimo, kitų teisės pažeidimų administracinės teisės bei civilinio delikto.

Savivalė Lietuvoje nuo senų laikų yra draudžiama. Šio sprendimas. Šiui, o 21 straipsnyje detalizuota: jeigu kas imts savavaliai kirsti (mišką) arba daryti užpuolimus ir tuo būtų padaryta kam skriauda, tai tas turi mums skųstis <...> ir mūs ponai vaivados turi liepti pašaukti kaltinamąjį ir prievarta atvesti pas save, ir iškvosti, o kaltei paaiškėjus įkalinti. Apie tokius veiksmus draudžiamumą kalba ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Baudžiamasis Statutas (toliau BS). Nepriklausomos tarpukario Lietuvos laikotarpiu ši veika apibrėžta BS 507 straipsnyje. Šiamojo žmogaus teisę arba pareigą, arba atsisakyti nuo teisės vykdymo arba pareigos atlikimo <...>, jei privertęs žmogus turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad versdamas jis vykdęs savo teisę, tai jis yra baudžiamas.

Nuo 1940 metų Lietuvoje įvestas 1926 metų Rusijos Federacijos baudžiamasis kodeksas, kuris buvo pakeistas tik 1961 metais, įsigaliojus LTSR baudžiamajam kodeksui. 1961 metų LTSR Baudžiamasis kodeksas savavaldžiavimą priskyrė prie nusikaltimų valdymo tvarkai (214str.). Šis, valstybės ir visuomeninis įstaigos, įmonės ir organizacijos tesės bei interesai. Šiuo sovietiniais laikais ši norma buvo faktiškai nereikalinga, nes sutinkama savavaldžiavimo forma praktikoj buvo neteisėtas savo vaiko pagrobimas, savavaliaškas buto užėmimas. Situacija pasikeitė pasikeitus ekonominei bei politinei sistemai.

Lietuvos Respublikos 1994 liepos mėn. 19 d. įstatymu savavaldžiavimo sudėtis buvo papildyta ir atsirado nauji nusikaltimo požymiai: kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, grasinimas sunaikinti ar sugadinti turtą, o taip pat kvalifikuojantys požymiai- buvęs teistumas, grupės iš anksto susitarusių asmenų padaryta veika. Tai buvo laikmetis, kuomet asmenys, tapę ūkio subjektais, skolino pinigus, sudarinėjo civilinius sandorius, o vienai šaliai nesilaikant susitarimo sąlygų, padažnėjo savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės realizavimas savo nuožiūra, prasidėjo savavaliaškas skolų išmušinėjimas: atsiėmimas per jėgą, neteisėtai.

Suprantama, kad tokių nusikalstamų veikų draudžia ir daugelio kitų šalių baudžiamieji įstatymai. Vienos šalys savavaldžiavimo normą konstruoja detaliau, kitos - lakoniškiau, kur visi klausimai, susiję su normos taikymu, paliekami teismų praktikai ir mokslui. Savavaldžiavimas reglamentuotas Rusijos Federacijos BK 330 str. Šijamas organizacijos arba asmens, jei tokiais veiksmais padaryta didelė žala. Šius požymius  smurto panaudojimą ar grasinimą jį panaudoti. Akivaizdu, jog savavaldžiavimu kėsinamasi į įstatyms nustatytas subjektinis teisis įgyvendinimo tvarką. Šijamas. Panaši savavaldžiavimo konstrukcija įtvirtinta ir Latvijos Respublikos BK. Minėto kodeso 279 str. Šijamas valstybinis ar savivaldybės institucijos arba kito asmens, jei tokie veiksmai susiję su didelės žalos padarymu. Taip pat išskiriami kvalifikuojantys požymiai - iš anksto susitarusių asmenų grupės nusikaltimas, pakartotinumas, prievarta ir grasinimas, šaunamojo ginklo ar sprogstamsjs medžiags panaudojimas.

Gan laisvos konstrukcijos savavaldžiavimo sudėtis pateikiama Ispanijos Karalystės BK 455 straipsnyje Savavaliaškas savo teisės realizavimas: kaltinamas tas, kas siekdamas realizuoti savo teisę, panaudojo smurtą ar jėgą daikts atžvilgiu. Straipsnio antroje dalyje skiriama aukštesnio laipsnio bausmė, jei smurtas ar grasinimai buvo vykdomi panaudojant ginklą ar kitą pavojingą objektą. Norma sudaryta bendrais požymiais kaip siekimas veikti panaudojant smurtą, grasinimus. Be abejo, norma apima visus nusikalstamo poveikio būdus, tarp jų ir fizinį smurtą. Akivaizdu tai, jog asmuo atsako tik už savavaliašką savo teisės realizavimą. Šijamą arba svetimo asmens turimą arba numanomą teisę. Pastebėtina tai, kad įstatymo pimoje dalyje nėra įvardinti padariniai, todėl darytina išvada, kad pagal pirmąją dalį, asmuo baudžiamas net ir nepadaręs esminės žalos asmens teisėms.

Šijamą ar svetimo asmens turimą arba numanomą teisę bandoma įgyvendinti nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos. Straipsnio penktoje dalyje išskiriami kvalifikuojantys požymiai  prievarta ir grasinimas. Manytina, kad panaudojus prievartą ar grasinimus žalos požymio nustatymas nėra būtinas. Pagal straipsnio antrąją dalį, atsako tas, kas savavaliai pasisavins jam nepriklausantį nekilnojamą turtą. Lenkijos Respublikos BK 191 str. 2 d. pateikia tokią konstrukciją - savavaldžiavimą padaro tas, kas naudoja smurtą arba neteisėtais grasinimais siekia priversti grąžinti įsiskolinimus. Įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad veika pripažįstama savavaldžiavimu tik panaudojus smurtą arba grasinimus. Taip pat matome, jog įstatymas yra labai susiaurintas ir apima tik piniginę prievolę.

Štai Norvegijos Karalystės BK pateikiamas laisvos formos savavaldžiavimo apibrėžimas. Remiantis šio kodekso 392 str. 2 d., dėl savavaldžiavimo kaltas tas, kuris veikė su tikslu apginti tikras arba tariamas savo teises. Suprantama, kad asmuo atsako tik už savavaliašką savo teisės realizavimą. Nenumatyti jokie kvalifikuojantys požymiai. Taip pat laisvos formos savavaldžiavimo apibrėžimas pateikiamas ir Švedijos Karalystės BK 8 sk. 9 str. , kur savavaldžiavimu kaltinamas tas, kas, siekdamas atkurti savo teises, neteisėtai įsikiša į kito asmens nuosavybę. Suomijos Respublikos BK 17 sk. 9 str. pateikia tokį apibrėžimą  šį nusikaltimą padaro tas, kas, siekdamas apsaugoti arba įgyvendinti savo teises, imasi neteisėts priemonių nesikreipdamas į kompetetingas valdžios institucijas, turi būti nuteistas, nebent griežtesnė sankcija už šį poelgį yra įtvirtinta kituose teisės aktuose.

Iš šio straipsnio dispozicijos matome, kad neteisėtas savo teisės įgyvendinimas galimai reglamentuotas ir kituose Suomijos įstatymuose. Taigi manytina, kad šis Suomijos BK straipsnis taikomas nesant didelės žalos požymio bei smurto ar grasinims. Panaudojus smurtą ar grasinimus bus taikomas kitas įstatymas. Šia kitą asmenį taip veikti arba neveikti, arba tai išgyventi. Šis straipsnis netaikomas, jeigu smurtavimas ar grasinimas yra sankcionuota priemonė reikalavimui ar vykdymui užtikrinti. Iš šio straipsnio dispozicijos matome, kad prievarta pareikštas reikalavimas nukreiptas į konkretų turtą - pinigus. Straipsnis taikomas tik panaudojus smurtą ar grasinimus, kurie, žinoma, apima įvairaus pobūdžio prievartinę veiką. Dabar galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas savavaldžiavimo sudėtį taip pat priskiria prie nusikaltimų valdymo tvarkai ir yra reglamentuotas LR BK 294 straipsnyje. Šiame naujame LR BK savavaldžiavimo sudėtis pateikta panašios konstrukcijos į prieš tai galiojusio LR BK, tik iš pagrindinės nusikaltimo sudėties buvo pašalintas grasinimo požymis.

Šiam nuspręsti, ar dėl tos veikos turi vykti baudžiamasis persekiojimas. Padarius savavaldžiavimą, t.y. įsijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė ir padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, procesas prasideda, jei nuo tokios veikos nukentėjęs asmuo teismui paduoda skundą ar jo teisėtas atstovas  pareiškimą. Prokuroras taip pat gali pareikšti reikalavimą, t.y. gali pats inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą, jei mato, kad dėl padarytos veikos visuomeninio pavojingumo ar kitų aplinkybių būtina vykdyti procesą.

Būtina pažymėti, kad savavaldžiavimas kaip administracinės teisės pažeidimas reglamentuojamas ir Lietuvos Respublikos Administracinis teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188 straipsnyje. Šijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. 2. Šius kriminalinius reikalavimus, ir nustatyti, su kuriais teisės normos numatytais požymiais jie sutampa. Svarbiausių juridinis pavojingos veikos požymių visuma yra nusikaltimo sudėtis. Ši nusikalstamą veiką jungia su įstatymo reikalavimais. Taigi sudėtis  betarpiaškas kvalifikavimo pagrindas. Todėl tinkamas sudėties supratimas turi lemiamą reikšmę visiems kvalifikavimo klausimams išspręsti.

Nusikaltimo sudėtis  tai vienybė visų objektyvisjs ir subjektyvisjs veikos požymių, kurie pagal įstatymą šią veiką apsprendžia kaip nusikaltimą. Sudėtis apima požymius, būdingus visiems tos rūšies nusikaltimams. Šie požymiai apibūdina nusikaltimo esmę, pobūdį, pavojingumą visuomenei, skirtumą nuo kitų nusikaltimų. Savavaldžiavimo sudėtis reglamentuota XLII skyriuje, kuriame pateikiami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Šis apimanti teisinę kategoriją, todėl bet kuris apibrėžimas negali būti tikslus. Savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis yra viena aktualiausių valdymo tvarkai.

Esant sudėtingai savavaldžiavimo konstrukcijai, pasitaiko atvejų, kuomet teismai, interpretuodami šio straipsnio nusikaltimo sudėtį, dažnai netinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą. Savavaldžiavimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas nesunkiems (BK 294 str. 1d.) ir apysunkiems (BK294 str. LR BK 294 str. 1 d. Šijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisis ir pareigs įgyvendinimo tvarka.

Teisis ir pareigs atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Šis valia, preambulėje yra išreikšta esminė žmonis gyvensenos vertybė  įkknyti prigimtinę žmogaus ir tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvs ir protėvis žemėje. Konstitucijos 18 straipsnyje skelbiama: }mogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatyms, nevaržyti kitų žmonis teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisis ir pareigs atsiradimo pagrindu gali būti sutartys ir kiti sandoriai (tiek numatyti įstatyms, tiek ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys), teismų sprendimai, administraciniai aktai, turintys civilinis teisinis padarinis, intelektinės veiklos rezultatai, žalos padarymas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas, taip pat įvykiai ir veiksmai (veikimas ir neveikimas), su kuriais įstatymas sieja civilinius teisinius padarinius (CK 1.136 straipsnis).

Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatyms, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo princips. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. įiai (CK 1.137 straipsnis). Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai  žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai. Minėti teisiniai gėriai yra saugomi ir Visuotinės žmogaus teisis deklaracijos: štai pavyzdžiui 17 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais ir iš nieko negali būti ji savavaliai atimta. Šia vertybe. Šiausiojo teismo nagrinėtą bylą, kurioje asmenys nepranešę policijos darbuotojams apie pavogtus piniginę, bando atsiimti savais būdais, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju matyti, kad buvo pasikėsinta į dvi įstatymo saugomas vertybes: pagrindinę - įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisis ir pareigs įgyvendinimo tvarką, ir papildomą  žmogaus sveikatą.

Savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Šijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymas. Taigi kaltininkas arba asmuo, kurio interesais kaltininkas veikia, visada yra tikro ar tar... Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas. Turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu savavaldžiavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta bausmė - areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Jūsų atveju yra svarbu atriboti šias dvi nusikalstamas veikas. Šių nusikalstamų veikų atskyrimas ypač aktualus Jūsų klausimui dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju galimybės. Jeigu Jūsų veiksmai būtų vertinami kaip turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, negalėtų būti taikomas. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, bei savavaldžiavimas, panaudojant fizinę prievartą, yra giminingos nusikalstamos veikos. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės teorijoje nustatyta, jog abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai.

Tačiau nors turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, visgi, tarp šių nusikaltimų yra esminis skirtumas - turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusių ir realiai egzistuojančių teisinių santykių. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas laikomas savavaldžiavimu. Taigi, sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, visuomet būtina nustatyti - ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą?

Iš Jūsų pateiktos situacijos galima daryti išvadą, kad tarp Jūsų ir draugo buvo susiklostę turtiniai santykiai, taigi Jūs turėjote teisę į turtą bei teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo perduoti turtą - Jums negrąžintą skolą. Vis dėlto, kaip matyti, Jūs, turėdamas teisėtą pagrindą reikalauti skolos grąžinimo, tai padarėte prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinį smurtą. Kitaip tariant, ėmėtės veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia naudoti, ir tokiu būdu nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekėte įgyvendinti savo turimą ir pripažįstamą (Jūsų draugas pripažino skolą, kadangi ją vėliau grąžino), tačiau nerealizuotą (tuo metu Jums skola dar nebuvo grąžinta) tikrą teisę į skolos grąžinimą.

Taigi, šiuo atveju Jūsų veiksmai visgi atitiktų ne turto prievartavimo, bet savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą požymius. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokių padarinių sukėlė Jūsų panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi Jūsų veika, sukėlusi tam tikrų sunkių padarinių (pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas), gali būti kvalifikuojama papildomai - atskirai nuo savavaldžiavimo.

Lietuvos regionai

Svarbu ir tai, kad nusikaltimą vertinant kaip savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą, nepakanka tik nustatyti, kad nukentėjusysis patyrė fizinę prievartą. Taip pat turi būti nustatyta, kad naudojant tokią prievartą buvo padaryta didelė žala (gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė) nukentėjusiojo ar jo artimo žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams. Būtent didelė žala yra būtinas savavaldžiavimo požymis, kadangi savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos gali būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas.

Visgi, įstatyme nėra numatyti kriterijai didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Kalbant apie susitaikymą su nukentėjusiuoju, kaip minėta anksčiau, ypač aktualu kaip yra vertinamas nusikaltimas. Būtina, jog asmuo prisipažintų padaręs nusikalstamą veiką, susitaikytų su nukentėjusiuoju bei savo noru atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kadangi Jūsų atveju nukentėjusysis gali pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindinė susitaikymo sąlyga gali tapti civilinio ieškinio atlyginimas arba susitarimas dėl jo atlyginimo.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog galimybę susitaikyti apsprendžia ir kitos reikšmingos aplinkybės: asmens teistumas, t. y. ar asmuo yra teistas, ar teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs; ar asmeniui nėra pareikšti įtarimai dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, kiek kartų jis buvo baustas administracine tvarka bei kiti asmenybę apibūdinantys duomenys.

Taigi, Jūsų veika atitiktų savavaldžiavimo panaudojant fizinį smurtą požymius ir galėtų būti vertinama kaip tyčinis apysunkis nusikaltimas. Jeigu Jūs anksčiau nebuvote teistas ir jei savanoriškai atlygintumėte nukentėjusiajam pareikštą civilinį ieškinį ir su juo susitaikytumėte, tai nebūtų kliūčių Jums taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.

„Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. Rodyti diskusiją (131) Nr.

tags: #turto #prievartavimas #ir #savavaldziavimas