Pasitraukus iš vadovo posto (atšaukimo iš pareigų atveju), kiekvienam bendrovės vadovui patartina naujajam vadovui tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Tinkamas perdavimas turėtų būti įforminamas raštu inventorizuojant tiek įmonės turtą, tiek dokumentus, t. y. iš perdavimo akto turinio turi būti įmanoma identifikuoti bendrovės turtą ir perduodamus dokumentus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujam vadovui, kad būtų išvengta galimų teisinių ginčų. Taip pat pateiksime patarimų, kaip parengti turto perdavimo aktą ir kokius dokumentus būtina perduoti.
Kodėl svarbu tinkamai perduoti turtą ir dokumentus?
Tinkamas įmonės turto ir dokumentų perdavimas naujam vadovui yra labai svarbus dėl kelių priežasčių:
- Atsakomybės už turtą perkėlimas: Perdavus turtą ir dokumentus, buvęs vadovas nebeatsako už jų saugumą ir tinkamą naudojimą.
- Teisinių ginčų prevencija: Tinkamai įformintas perdavimo aktas padeda išvengti ginčų dėl trūkstamo turto ar dokumentų.
- Įmonės veiklos tęstinumas: Naujasis vadovas, gavęs visą reikiamą informaciją ir turtą, gali sklandžiai tęsti įmonės veiklą.
Kaip tinkamai perduoti turtą ir dokumentus?
Norint tinkamai perduoti įmonės turtą ir dokumentus, būtina atlikti šiuos veiksmus:
- Inventorizacija: Atlikite viso įmonės turto inventorizaciją, kad nustatytumėte jo kiekį ir būklę.
- Dokumentų paruošimas: Paruoškite visus reikiamus dokumentus, įskaitant finansines ataskaitas, sutartis, leidimus ir kitus svarbius dokumentus.
- Perdavimo akto sudarymas: Sudarykite turto perdavimo aktą, kuriame detaliai aprašykite perduodamą turtą ir dokumentus.
- Perdavimo procedūra: Perduokite turtą ir dokumentus naujam vadovui, dalyvaujant abiem šalims ir liudytojams.
- Dokumentų pasirašymas: Pasirašykite perdavimo aktą ir kitus reikiamus dokumentus.
Turto perdavimo akto pavyzdys
Turto perdavimo akte turėtų būti nurodyta ši informacija:
- Akto sudarymo data ir vieta
- Buvusio ir naujojo vadovo duomenys
- Įmonės pavadinimas ir rekvizitai
- Perduodamo turto sąrašas (su kiekiu, verte ir būkle)
- Perduodamų dokumentų sąrašas
- Šalių parašai
Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais žala gali būti lygi prarasto (neperduoto) turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr.).
Teismų praktika
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog direktoriai, t. y. Todėl už netinkamą bendrovės dokumentų ir turto perdavimą gali tekti atlyginti žalą. Įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės.
Pavyzdžiui, vienoje byloje atstovautam klientui, buvusiam bendrovės vadovui, bankroto administratorius Kauno apygardos teisme pareiškė reikalavimą dėl beveik 78 000 eurų žalos atlyginimo dėl neperduotų įmonės dokumentų ir turto. Ieškovas nustatydamas trūkstamo turto vertę rėmėsi paskutinės bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis. Atsikertant į pareikštus reikalavimus buvo įrodinėjamas tinkamas dokumentų perdavimas naujajam vadovui ir turto vertės pokytis po paskutiniųjų finansinės atskaitomybės duomenų. Aptariamoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu beveik 99 proc. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr.
Civilinė byla Nr. 2A-227-302/2016 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00254-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-569/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninės konstrukcijos“ ieškinį atsakovui V. N., tretiesiems asmenims A. B., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Prioritetas“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų priteisimo, ir n u s t a t ė :I.
Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo. Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. N. 372 688,91 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad administratorius, perėmęs įmonės turtą pagal perduotus buhalterinius dokumentus nustatė, jog buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs direktoriui A. B. įmonės trumpalaikio turto (medžiagų, įrankių, ūkinių medžiagų, priešgaisrinių saugos priemonių), kurių vertė 372 688,91 Lt.
Buvusio įmonės direktoriaus A. B. paaiškinimu, jis perėmė įmonės turtą sudaręs komisiją. Komisija, atlikusi turto inventorizaciją, nustatė trumpalaikio turto trūkumus, kurie aprašyti inventorizacijos aprašuose, sutikrinimo žiniaraščiuose ir patvirtinti komisijos narių parašais. Atsakovas V. N. įmonės direktoriumi dirbo nuo 2003-02-19 iki 2009-10-29. Buvusiam įmonės vadovui negrąžinus įmonės turto, įmonei buvo padaryta žala, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovei priteista 372 688,91 Lt, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos. Atsakovas V. N. pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja sąlygos jo civilinei atsakomybei atsirasti.
Pažymėjo, kad 2009 m. spalio 14 d. jis informavo ieškovės valdybos pirmininką apie savo apsisprendimą nutraukti darbo sutartį, tačiau iki pat atleidimo (2009-10-29) jis nebuvo informuotas, kam turi perduoti turtą. Taip pat nurodė, kad iki jo atleidimo nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų atlikta įmonės turto inventorizacija bei atliktas turto perdavimas - priėmimas.
Atsakovo teigimu, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo kaltės jo atleidimo iš darbo dieną buvo padaryta žala įmonei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 332 353,92 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2011 m. gegužės 12 d. preliminarų teismo sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovo 96 256,45 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Civilinės bylos dalį dėl 11 681,82 Eur žalos atlyginimo priteisimo teismas nutraukė.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas, kuris iki 2009 m. spalio 29 d. ėjo direktoriaus pareigas, išeidamas iš darbo, įmonės turto neperdavė. Teismas nurodė, kad pareiga tinkamai pasirengti tiek dokumentų, tiek turto perdavimui, atlikti perdavimą tenka tam asmeniui, kuris tuo metu vykdo administracijos vadovo pareigas. Byloje nustatyta, kad po įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės dokumentų perdavimo administratoriui, dokumento, kuriuo būtų įformintas turto perdavimas iš administracijos vadovo (atsakovo) naujam direktoriui nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, visas turtas turi būti inventorizuojamas keičiantis materialiai atsakingiems asmenims. Pagal minėtas taisykles, turto inventorizaciją, keičiantis įmonės vadovui, turėjo organizuoti tuo metu įmonės vadovo pareigas einantis asmuo - atsakovas. Dėl to atsakovo argumentus, kad bendrovės valdyba jam išeinant iš darbo nenurodė, kam ir kada perduoti turtą, teismas laikė teisiškai nereikšmingais.
Be to, teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nes išeidamas iš darbo, turto neapskaitė, o pradėjęs eiti direktoriaus pareigas A. B. turto negalėjo perduoti įmonės administratoriui. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Inventorizacijos taisyklių, pažeidė CK 2.87 straipsnio numatytas bendro pobūdžio vadovo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, taip pat lojalumo juridiniam asmeniui pareigą.
Neperdavus viso turto bankrutuojančiai įmonei, didėja įmonės kreditorinių įsipareigojimų apimtis kreditoriams. Todėl teismas sprendė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog visą balanse apskaitytą turtą, lėšas bei dokumentus apie gautiną turtą (lėšas) perdavė naujai paskirtam įmonės vadovui, tenka turėjusiam organizuoti perdavimą atsakovui. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė neįrodė, kad jis padarė žalą ieškovei.
Atsakovas kitų įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijos akte nustatytą trūkumą, nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti inventorizacijos rezultatais.
Atsakovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:1.
Dėl neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neperdavė turto bendrovei. Aplinkybė, jog nebuvo sudarytas formalus turto perdavimą patvirtinantis dokumentas yra nepakankama priežastis bendrovės žalą nulėmusiems neteisėtiems veiksmams konstatuoti.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad turtas buvo realiai perduotas, vadinasi nebuvo žalą sukėlusių atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad bendrovės teritorijoje buvo rastas turtas, kuris ieškovės buvo nurodytas kaip neperduotas, taip pat užfiksuoti įrengimai, kurie sumontuoti panaudojant bendrovei priklausančias medžiagas ir kitus patalpų/statinių pagerinimus, atliktus panaudojant neva dingusias ieškovės medžiagas ir kitas atsargas.
Be to, aplinkybę, kad nutraukiant darbo santykius turtas buvo perduotas, patvirtino visi byloje apklausti liudytojai (buvę bendrovės darbuotojai). Turto perdavimą patvirtina ir naujojo vadovo vadovavimo metu (2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais) parduoto turto vertę patvirtinantys dokumentai.
Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad šiuo laikotarpiu bendrovė pardavė medžiagų ir atsargų už daugiau nei 270 000 Lt, tuo tarpu ieškovė teigė, kad administratoriui perduotų atsargų vertė tesudarė 36 777,09 Lt. Tai reiškia, kad keičiantis vadovui atsakovas realiai perdavė bendrovei medžiagas ir atsargas, kurių vertė ne mažesnė nei 306 777,09 Lt. Be to, teismas nepagrįstai medžiagų, sunaudotų 2009 m. spalio mėnesį nenurašymą pripažino atsakovo neteisėtais veiksmais - pareigą nurašyti šias medžiagas turėjo naujasis vadovas.2.
Dėl kaltės. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo kaltės formos, nesprendė, ar atsakovas tyčia, siekdamas nuostolių bendrovei, vengė sudaryti turto perdavimo dokumentus. Atsakovui įrodžius, kad jis dėjo maksimalias pastangas siekdamas tinkamo turto perdavimo, tačiau ne dėl savo kaltės to padaryti negalėjo, teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovas paneigė kaltės prezumpciją.
Atsakovo teigimu, bendrovės valdyba vilkino bendrovės turto perėmimą, o atsakovas neturėjo informacijos, kam konkrečiai perduoti turtą ir negalėjo jo perduoti naujajam vadovui sudarant atitinkamus turto perdavimo dokumentus. Po atsakovo vadovavimo bendrovei pabaigos buvo atliekama inventorizacija, tačiau atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos joje dalyvauti, atsakovas neturėjo galimybių užtikrinti, kad turtas būtų inventorizuotas tinkamai.3.
Dėl priežastinio ryšio. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo nurodomos patirtos žalos. Pirma, atsakovas turtą perdavė, tik nebuvo sudarytas tai patvirtinantis dokumentas. Antra, nelogiška teismo išvada, kad turto neperdavimas didina kreditorinius įsipareigojimus. Trečia, teismo išvada, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys yra deklaratyvi, nemotyvuota.
Teismo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmai niekaip negalėjo įtakoti ieškovės nurodomos žalos. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. 4. Dėl žalos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepagrįstai bendrovės patirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Be to, ieškovė neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei jos dydžio.
Teismas pripažino teismo eksperto patvirtintas išvadas, kad inventorizacijos duomenys yra netikslūs, tačiau vis tiek vadovavosi inventorizacijos duomenimis ir nepateikė jokių motyvų, kodėl nutarė remtis inventorizacijos duomenimis. Byloje pateikti įrodymai, jog visos neva neperduotos medžiagos buvo panaudotos darbams vykdyti ir (arba) parduotos dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl ieškovė jokios žalos nepatyrė.
Ieškovė BUAB „Pramoninės konstrukcijos“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti pridedamus rašytinius įrodymus. Pateikia šiuos nesutikimo su atsakovo apeliaciniu skundu argumentus: Nors atsakovas teigia, kad visas ieškovės nurodomas turtas realiai buvo perduotas naujajam direktoriui, tačiau nepateikė tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Be to, tokie atsakovo teiginiai yra paneigti liudytojų parodymais.
Aplinkybė, kad inventorizacijos metu buvo surasta dalis bendrovės turto, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigas, išsaugojo bendrovės turtą ir jį tinkamai perdavė naujajam vadovui. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pasikeitus vadovams, buvo parduota dalis bendrovės turto, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pardavus tam tikras medžiagas, sąskaitos faktūros būdavo pateikiamos į buhalteriją, kur atitinkamai būdavo mažinami medžiagų likučiai.
Dėl to atmestini atsakovo teiginiai, jog keičiantis bendrovės vadovui, atsakovas realiai perdavė bendrovei medžiagas ir atsargas, kurių vertė sudarė ne mažiau nei 306 777,09 Lt. Atsakovo teiginiai, kad panaudotos medžiagos buvo nurašomos mėnesiui pasibaigus, yra deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas pateikia naujus skaičiavimus, kuriais nebuvo remtasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsakovo teiginiai yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovas teigia, jog neturėjo duomenų, kam konkrečiai perduoti turtą, dėl to negalėjo jo ir perduoti naujajam vadovui sudarant atitinkamus turto perdavimo dokumentus. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog visas ieškovės nurodomas turtas realiai buvo perduotas naujajam direktoriui.
Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog likus dviem savaitėms iki išėjimo iš darbo žinojo, kad naujuoju vadovu bus paskirtas A. B., tačiau per šį laikotarpį neinicijavo inventorizacijos, nepradėjo turto perdavimo darbų. Be to, atsakovo teiginiai, jog jis turtą perdavė naujajam vadovui, yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas patirtos žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė jam.
Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė, remdamasi byloje esančiai įrodymais, atliktos ekspertizės išvadomis, pagrindė bendrovei padarytos žalos dydį. Atsakovas, prašydamas panaikinti galutinį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, netinkamai suformulavo savo apeliacinio skundo reikalavimą, nes atsakovas turėtų skųsti pradinį procesinį sprendimą, kuris jam sukelia teisines pasekmes, t. y., preliminarų sprendimą.
Neteisėti atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra ne tik turto perdavimo-priėmimo akto nesudarymas, tačiau pirmiausia turto neišsaugojimas ir atitinkamai faktinis turto neperdavimas naujai paskirtam vadovui. Atsakovas neįrodė, kad jis išsaugojo visą bendrovės turtą ir jį tinkamai perdavė naujai paskirtam vadovui.
Dėl to atsakovo teiginiai, jog vien turto perdavimą patvirtinančių dokumentų nesudarymas, pats savaime negalėjo lemti bendrovės atsargų ir medžiagų praradimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas neorganizavo inventorizacijos, atsisakė perduoti bendrovės turtą naujajam vadovui, dėl to egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir bendrovės patirtos žalos.
Svarbiausia turite žinoti visus įmonės sąskaitų likučius. Konkrečiai.
Jeigu keičiasi direktoriai, tai ar privalomas tas raštiškas visų dok. Kai dirbau rimtoje įmonėje, prieš išeinant direktoriui darydavo inventorizaciją.
Neturime tokio. O tą aktą galima gal prie ko nors pridėti, na pvz. prie kokios sutarties jis sudaromas.
Svarbu! Turto perdavimo aktas yra svarbus dokumentas, kuris padeda apsaugoti tiek buvusio, tiek naujojo vadovo interesus. Todėl būtina skirti pakankamai dėmesio jo parengimui ir pasirašymui.
Pavadinimas ir nuosavybės teisės aktas: nepainiokite šių teisinių sąvokų!