Mėlynakiai šunys visada traukia dėmesį savo išskirtine išvaizda. Nors ne visos veislės gali pasigirti tokia akių spalva, kai kurios iš jų yra ypač žinomos dėl šios savybės. Šiame straipsnyje aptarsime veisles, kurioms dažnai būdingos mėlynos akys, ir atkreipsime dėmesį į Sibiro haskius, kurių akių spalva ir sveikata kelia daug diskusijų.
Veislės, Garsėjančios Mėlynomis Akimis
Mėlynos akys šunims suteikia ypatingo žavesio. Nors ši savybė nėra būdinga visoms veislėms, kai kurios iš jų išsiskiria būtent dėl šios spalvos. Štai keletas veislių, kurioms dažnai būdingos mėlynos akys:
- Sibiro haskis
- Australų aviganis
- Šetlando aviganis
- Veimaraneris
- Dalmatinas
Sibiro Haskiai: Mėlynų Akių Populiarumas ir Sveikatos Aspektai
Sibiro haskių veislė galutinai įsitvirtino, taigi, ir netipiška akių spalva liovėsi kėlusi žmonėms didžiules emocijas. Tačiau ir dabar daugelis mano, kad vertingiausi haskiai yra mėlynom akim. Mūsų šalyje tai sukėlė situaciją, kur šunų augintojai lyg pašėlę daugina gyvūnus, kurie, nepaisant parodomosios vertės ir atitikimo pagal standartą, privalo turėti mėlynas akis.
Pagal standartą haskių akys turi būti migdolo formos, išsidėsčiusios šiek tiek įkypai, rudos arba mėlynos spalvos. Visuotinai manoma, kad individai, turintys vieną dvispalvę akį, yra visaverčiai veislės atstovai. Be to, haskių akių spalva gali būti susijusi su šuns kailio spalva.
Iki šiol neatlikti tyrimai, kurie išaiškintų, kaip haskiai paveldi akių spalvą, bet nustatyta, jog rainelės spalva yra kelių genų sąveikos rezultatas. Manoma, kad rudos spalvos akys dominuoja tiek mėlynų, tiek dvispalvių akių atžvilgiu.
Akių Spalvos Formavimasis Šuniukams
Vos tik haskių šuniukai atmerkia akis, daugelis augintojų yra įsitikinę, kad visa vada bus mėlynakiai. Iš tikrųjų, iš pradžių akių spalva yra tamsiai mėlyna, todėl tai gali suklaidinti. Sunkiausia įvertinti rudai baltos spalvos šuniukų akių spalvą.
Kaip jau minėjau, tokios spalvos suaugusių individų akys dažnai yra šviesesnės. O šuniukų akys iš pradžių yra tamsiai mėlynos, laikui bėgant jos pakeičia spalvą į pilką. O iš pilkos arba prašviesėja iki mėlynų, arba ant jų atsiranda rudų dėmelių, kurios vėliau užpildo visą rainelę.
Daugelis šios temos žinovų pastebi, kad akių spalva turi esminės įtakos viso snukio išraiškai. Tamsios akys sudaro ramaus charakterio ir švelnumo įspūdį. Tačiau tiek akių forma, tiek jų spalva yra Sibiro haskių vertingumo požymiai.
Viena iš pagrindinių teisėjų ir haskių augintojų Jungtinėse Amerikos Valstijose Alice Watt mano, kad nepaisant visuotinės nuomonės, Šiaurės šunų akių forma - tai ne tik augintojų prasimanymai ir užgaidos, bet ir siekis geriausiai prisitaikyti prie sudėtingų oro sąlygų. Nedidelės migdolo formos akies paskirtis - apsaugoti gyvūną nuo vėjo ir šalčio.
Akių Jautrumas Šviesai
Šviesios rainelės akys yra jautresnės šviesos spinduliams - tai ypač gerai matyti saulėtomis dienomis. Mėlynakis šuo merkia akis žymiai dažniau negu šuo su tamsia rainele. Ypač įdomiai šioje situacijoje elgiasi skirtingas akis turintys gyvūnai. Juokingai atrodo vaizdas, kai žiūrint į šunį susidaro įspūdis, kad jis mums mirksi.
Kažkada turėjau galimybę dalyvauti šunų kinkinių varžybose, kurios vyko Tatrų kalnapievėse, padengtose baltutėlio sniego sluoksniu. Galėtų atrodyti, kad oras tuomet buvo tiesiog išsvajotas - visą laiką švietė saulė. Tačiau tas bėgimas man buvo tikra kančia, nes atrodė, jog saulės spinduliai yra visur - danguje, ant žemės, šonuose - visur. Šunys tokios galimybės neturėjo. Galiu tik įsivaizduoti, kokios sunkios buvo jiems šios lenktynės, ypač tiems, kurių, atsižvelgiant į madą, akys kaip tik buvo mėlynos.
Tačiau tos varžybos tebuvo sprinterių bėgimas - viso labo 6 km. Kinkiniuose dirbantys šunys ir taip užsidirbantys savo išlaikymui, kartais įveikia po 50 km per dieną, o neretai ir daugiau. Kiekvienas šuo turi būti atsparus ne tik nuovargiui, bet ir nepalankioms oro sąlygoms, taip pat ir saulės spinduliams.
Ne paslaptis, kad kai kuriose, ypač šiltose šalyse (pvz. Ispanijoje, Meksikoje) iš tik parodoms auginamų haskių labiau vertinami rudas akis turintys šunys. Augintojai grindžia tai geresniu prisitaikymu prie oro sąlygų, o tai reiškia, kad auginant šunis iškyla mažiau problemų.
Akių Ligos
Asmeniškai žinau mėlynakę patelę, kuri, būdama 6 metų, turėjo patirti akies pašalinimo operaciją, kadangi trūko lęšiuko raištis. Po dvejų metų dėl kataraktos apako patelės antroji akis. Tačiau tai nereiškia, kad tik mėlynakiams haskiams gresia akių ligos.
Daugelyje šalių šunų augintojai skambina varpais. Tokios paveldimos ligos kaip katarakta, akies ragenos distrofija, progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) tapo haskiams rimta problema.
1999 metais „American College of Veterinary Ophthalmologists“ atlikti tyrimai parodė, kad katarakta serga net 8% ištirtų Sibiro haskių. Tačiau „Cacine Eye Registry Foundation“ manymu, rezultatai gali sudaryti net 15-18% (!). Šios ligos gali pasireikšti abiejų lyčių individams, neatsižvelgiant į akių rainelės spalvą.
Paveldima katarakta, skirtingai negu senatvinė katarakta, gali pasireikšti jau net trijų mėnesių šuniukui. Akies lęšiukas netenka skaidrumo, todėl į akį patenkančių šviesos spindulių kiekis sumažėja. Paveldima haskių katarakta dažniausiai susidaro užpakalinėje lęšiuko dalyje ir pasitaiko, kad iš pradžių ji matoma tik vienoje akyje.
Atlikti kataraktos paveldimumo tyrimai kol kas nedavė jokių aiškių rezultatų, tik prielaidas, kad tai recesyvinė savybė.
Akies Ragenos Distrofija
Tai liga, kurią sukelia netaisyklingas lipidų kaupimasis akies ragenoje, dėl to vienas arba keli jo sluoksniai pasidaro matiniai. Ši liga pasireiškia labai skirtingais gyvenimo laikotarpiais.
Progresuojanti Tinklainės Atrofija (PRA)
Progresuojančios tinklainės atrofijos atveju pirmoje ligos, kuria gali susirgti net šešių mėnesių šuniukas, stadijoje pažeidžiamos šviesai jautrios ląstelės, lemiančios geresnį matymą tamsoje. Dėl to regėjimas pablogėja tik naktį. Toliau besivystant ligai regėjimas silpsta ir dienos šviesoje, dažnai iki visiško apakimo.
Centrine tinklainės atrofija sergantis šuo tik iš dalies praranda regėjimą, todėl gali reaguoti į judančius daiktus. Šiuo atveju šuo geriau mato nakties, o ne dienos šviesoje. Centrinė tinklainės atrofija gali išaiškėti per laikotarpį nuo pirmųjų iki penktųjų gyvenimo metų. Taigi, dažnai praėjus daug laiko po to, kai jis buvo panaudotas veisimui.
Sibiro haskiai serga labai netipine PRA forma, būdinga tik šiai šunų veislei ir žmogui. Ši ypatinga ligos rūšis vadinama XLPRA (iš anglų „X Linked PRA“), kadangi tai savybė, persiduodanti su X chromosoma. Taigi, patinai, turintys XY lyties chromosomas, yra arba visiškai sveiki, arba sergantys. Kita vertus, patelės gali būti PRA nešiotojos net jeigu joms pačioms ši liga pasireiškė tik neženkliai.
Atsižvelgiant į XLPRA paveldėjimo būdą, šiuo metu atliekami tyrimai - kuriamas atitinkamas testas, kurio tikslas - atskleisti kenksmingą geną, kurį turi patelės nešiotojos.
Prevencinės Priemonės
Šie bandymai gali atrodyti kaip kova su vėjo malūnais, nes akių patikrinimas kiekvienais metais neužtikrina, kad vienerių metų šuo, kuris buvo sveikas, bus sveikas ir po dvejų metų. Be to, kadangi dauguma šių ligų paveldimos dėl recesyvinio geno, gali būti taip, kad sveiki šunys yra nepageidaujamų genų nešiotojai.
Turbūt žinomiausia kovos su paveldimomis haskių akių ligomis iniciatyva yra „Siberian Husky Club of America“ (Amerikos Sibiro haskių klubo) 1979 metais įkurtas SHOR („Siberian Husky Ophthalmologic Register“ - Sibiro haskių oftalmologinis registras). Šis registras yra prieinamas visiems haskių turėtojams.
Kad vienerių metų šuo atsidurtų tame registre, turi būti sėkmingai ištirtos akys. Tyrimą turi atlikti diplomuotas „American College of Veterinary Ophthalmologists“ (Amerikos veterinarijos oftalmologų koledžo) specialistas. Įrašas registre padaromas vieneriems metams.
Atrodo, kad ypač dabar, kai tiek daug kalbama apie veislių „pagerinimo“ įtaką jų sveikatai, tokios iniciatyvos kaip SHOR yra labai reikalingos. Daugeliui pasaulyje žinomų Sibiro haskių augintojų net gražiausias šuo nėra visavertis, jeigu jam neatlikti tyrimai, užtikrinantys, kad šuo neserga akių ligomis.
Pastaraisiais metais tapo madinga naudoti šiuos tyrimus nuosavo šunų auginimo reklamai. Šiandien tai yra tiesiog šunų auginimo prestižo reikalas. Taip yra pvz. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje ar Prancūzijoje - šalyse, kurios per pastarąjį dešimtmetį daugiausiai pasiekė augindami Sibiro haskius.
Šunų Kinkinių Sportas ir Haskiai
Šunys - ne koks keturratis, kurį pasibaigus sezonui gali pastatyti į garažą. Ėsti ir treniruotis jie nori visus metus.
Šiemet sugalvojome ekstremalesnę pramogą - pasivažinėjimą tamsoje, pasišviečiant prožektoriais. Moteris tvirtino, kad norinčių pramogauti su šunimis netrūksta: kreipiasi ir jaunuoliai, ir šeimos su vaikais, ir vyresni žmonės.
Pasak merginos, įspūdžiai pranoko lūkesčius: „Norėjosi visko: nuo pasivažinėjimo ir griuvinėjimo su haskių rogėmis iki noro „įsivaikinti“ kažkurį iš haskių - jie labai draugiški, todėl vien pabuvimas su jais gerai nuteikia.“ Pasak merginos, smagiausia, kad ši pramoga tinka įvairaus amžiaus žmonėms.
Lengvai treniruojami. Pasak haskius auginančios I.Daujotienės, haskiai itin gero charakterio. Jie nebijo svetimų ir nuolat besikeičiančių žmonių: „Sibiro haskiai yra labai draugiški, meilūs, jiems nesvarbu, su kuo draugauti.“
Vis dėlto šunų kinkinius visada vairuoja haskių šeimininkai. Paklausta, ar daug pastangų reikia įdėti norint išmokyti šunis, kad šie temptų kinkinį, I.Daujotienė sakė, kad tam reikia skirti laiko. „Šunis reikia nuolat treniruoti. Pavyzdžiui, žiemos sezonui ruošti haskius pradedame jau rugsėjį“, - sakė pašnekovė.
Ypač sunku į kinkinį įkinkyti nuo vaikystės prie to nepratintą šunį. „Mūsų pirmasis haskis yra netinkamas kinkiniams, jis nenori tempti rogių, nes nėra sportiškas. Džekei geriau gulėti prie radiatoriaus“, - juokaudama vieną augintinį apibūdino moteris.
Didžioji dalis haskius auginančių lietuvių juos treniruoja ne pramogoms, bet sporto varžyboms. Haskiai - idealūs šunys, tinkantys šunų kinkinių sportui.
2004 metais Lietuvoje buvo įkurtas pirmasis šunų kinkinių sporto klubas „Aliaska“, po penkerių metų Kaune - klubas „Fuidus“, kuriame šiuo metu yra daugiau kaip 40 narių, auginančių ir treniruojančių haskius bei kitų veislių, tinkančių kinkiniams, šunis.
Pasak klubo „Fluidus“ prezidento Arnoldo Akelaičio, tarp klubo narių - skirtingi žmonės: nuo 14-metės moksleivės iki 65-erių garsaus neurologo. „Vieniems svarbiausi sportiniai tikslai, kitiems - galimybė būti gamtoje. Treniravimasis ir dalyvavimas varžybose puikiai išvalo iš galvos nereikalingas mintis“, - sakė A.Akelaitis.
Nors šunų kinkinių sportas - nepigus malonumas, nes, be apie 2,5 tūkst. Lt kainuojančių specialių rogių, reikia turėti ir kitokios įrangos, šia sporto šaka besidominčių lietuvių daugėja. Haskių augintojai nemano, jog tai mada, nes šie šunys iš šeimininkų reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų.
Todėl tie, kurie paklusę madai įsigyja gražuolį mėlynakį šunelį, netrukus jau ieško kam juos parduoti. „Šie šunys - ne koks keturratis, kurį pasibaigus sezonui gali pastatyti į garažą. Ėsti ir treniruotis jie nori visus metus“, - sakė I.Daujotienė.
Siekiama, kad šunų kinkinių sportas Lietuvoje taptų oficialia sporto šaka. Netrukus ketinama įkurti Lietuvos šunų kinkinių sporto federaciją - tam jau surinkti visi reikalingi dokumentai.
Pirmieji šunų kinkiniai atsirado Aliaskoje XIX a., kai šią vietą užplūdo aukso ieškotojai. Šunų kinkiniai šiame sniegynų krašte buvo patogiausia transporto priemonė. 1907 m. įkurtas pirmasis šunų kinkinių sporto klubas, parengtos varžybų taisyklės, įrengta trasa. Po metų surengtos pirmosios varžybos.
Lietuvoje šunų kinkinių sporto pradininkais laikomi Jolanta ir Hubertas Bliujai, 2004 m. įkūrę pirmąją klubą „Aliaska“. Tais pačiais metais surengtos ir pirmosios šunų kinkinių varžybos ant Elektrėnų ledo.
Šunų Veislės, Kurios Gali Būti Problemiškos
Didelių veislių šunys iš principo yra gana problematiški, ypač jei juos laikote bute. Tačiau tarp didelių veislių atstovų yra tokių, su kuriais susitarti neįmanoma - tai haskiai. Daugelis tokių šunų savininkų teigia, kad haskiai ignoruoja komandas, nuolat pabėga pasivaikščiojimų metu, gali priekabiauti prie žmonių ir kitų gyvūnų.
Tai vidutinio dydžio šuo, kuris, kaip ir haskis, negali pasigirti idealiomis manieromis. Jie bėga nuo savininkų, neklauso, jų gyvenimas primena amžiną karnavalą. Bigliai linksminasi ir džiaugiasi, nuolat ką nors kramto ar vagia, pramogauja, kaip tik gali.
Žmonės, kuriems svarbu, kad šuo visai nelotų arba lotų retai, turėtų atsisakyti pirkti bišonus. Ši veislė nuolat triukšmauja, trikdo tylą, trukdo šeimininkui ir kaimynams.
Dar viena šunų veislė, kurią labai dažnai galima sutikti tarp žmonių, gyvenančių butuose. Iš tiesų, ji nėra tokia nekenksminga, kaip jums atrodo. Be to, būtent šios veislės šunys dažniau nei kiti „siurbia“ gatvę, t. y.
Mažos šunų veislės taip pat pateko į nepageidaujamų sąrašą, ryškus pavyzdys - kavalierius karališkasis spanielis. Jie nuolat loja, labai dažnai ir garsiai inkščia.
tags: #kokie #sunys #gali #buti #melynakiai