Šiame straipsnyje aptariamas turto pasisavinimas, kai nusikalstamą veiką padaro teisėjas. Analizuojami baudžiamosios atsakomybės aspektai, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarais.
Siekiant užtikrinti teisingumą ir visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius teisės pažeidimus, ypač kai juos padaro asmenys, turintys aukštą statusą ir atsakomybę.
Turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį
LR baudžiamojo kodekso 183 straipsnis numato atsakomybę už turto pasisavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą aiškino, kada vienasmenis įmonės vadovas gali būti šios nusikalstamos veikos subjektu, net jei įmonės valdyba priėmė konkretų sprendimą.
Įgyvendinant korupcijos prevencijos programą, siekiama mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, gerinti korupcijos prevencijos priemonių programą, teikti viešą, aktualią, išsamią informaciją apie įmonės veiklą, darbuotojų darbo užmokestį, laisvas darbo vietas ir kt.
Kitos susijusios nusikalstamos veikos
Be turto pasisavinimo, teisėjai gali būti atsakingi ir už kitas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui:
- Kyšininkavimas (BK 225 str.)
- Prekyba poveikiu (BK 226 str.)
- Piktnaudžiavimas tarnyba arba įgaliojimų viršijimas (BK 228 str.)
- Neteisėtas teisių į daiktą registravimas (BK 2281 str.)
Bendrininkavimas ir turto sugadinimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino, kad jei asmuo, kartu su kitais bendrais veiksmais vykdydamas vagystę, supranta, kad šią nusikalstamą veiką daro ne vienas, jis yra atsakingas ir už vykdant vagystę padarytą turto sugadinimą (BK 187 str. 1 d.), net jei su kitais asmenimis iš anksto nesitarė sugadinti turto ar jo asmeniškai negadino.
Advokato dr. R. Merkevičiaus komentaras: Byloje nustačius, jog bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda, nepriklausomai nuo to, ar vieni bendrininkai svetimą turtą gadino, o kiti - ne, visų bendrininkų veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas ir pagal tą patį BK 187 straipsnį.
Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti
Apskaičiuojant išteisintajam priteistinų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str. 3 d.), Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos.
Įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai.
Netinkamas kaltinamojo akto bei nuosprendžio surašymas
Kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai.
Teismų praktika, kai kelios nusikalstamos veikos nuosprendyje yra aprašytos vienu tekstu, atskirai nėra pateiktas kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymas, yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje yra detaliai ir išsamiai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados, taip pat išdėstyti įrodymai, kuriais remiamasi asmenį pripažįstant kaltu arba išteisinant, tai gali ir nebūti esminiu BPK pažeidimu.
Intensyvi priežiūra taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atidėdamas arešto bausmės vykdymą, neprivalo per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskirti ir intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti.
Jei manote turįs žinių arba pagrįstų įtarimų apie asmens, darbuotojo padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Jūs galite kreiptis el. paštu. Visa pateikta informacija viešai nebus skelbiama, užtikriname pateiktos informacijos ir asmens duomenų konfidencialumą.
Baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su korupcija
Štai keletas LR baudžiamojo kodekso straipsnių, susijusių su korupcija:
| Straipsnio numeris | Nusikalstama veika |
|---|---|
| BK 225 str. | Kyšininkavimas |
| BK 226 str. | Prekyba poveikiu |
| BK 228 str. | Piktnaudžiavimas tarnyba arba įgaliojimų viršijimas |
| BK 123 str. | Tarptautinių sankcijų pažeidimas |
| BK 182 str. | Sukčiavimas |
| BK 183 str. | Turto pasisavinimas |
| BK 184 str. | Turto iššvaistymas |
| BK 189 str. | Neteisėtas praturtėjimas |
Svarbu paminėti ir kitas nusikalstamas veikas, kurios gali būti susijusios su turto pasisavinimu, pavyzdžiui:
- Didelės vertės turto vagystės BK 178 str.
- Sukčiavimas įgyjant didelės vertės turtą BK 182 str.
- Turtinės žalos padarymas apgaule BK 186 str.
- Turto sunaikinimas ar sugadinimas BK 187 str.
- Neteisėtas praturtėjimas BK 189 str.
Straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su turto pasisavinimu, kurį padarė teisėjas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis ir advokato dr. Remigijaus Merkevičiaus komentarais. Ši analizė padeda geriau suprasti teismų praktiką ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Štai 10 būdų kovoti su korupcija
tags: #turto #pasisavinimas #kuri #padare #teisejas