Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu, arba išeikvojimas.
Ši veika gali reikštis tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, ir gali būti atvira arba slapta.
- Atviras pasisavinimas - asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį.
- Slaptas pasisavinimas - asmuo stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką.
Svarbu atskirti, koks turtas laikomas patikėtu ir koks - esančiu žinioje:
- Asmeniui patikėtas turtas - tai turtas (ir turtinė teisė), kuris dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus.
- Asmens žinioje esantis turtas - tai turtas (ir turtinė teisė), dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Pinigų maišas - turtas, kurį galima pasisavinti
Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).
Šiuo metu atsakomybė už turto pasisavinimą reglamentuojama Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) ir Baudžiamajame kodekse (BK).
- Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
- Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL) ir nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL, didelė - daugiau kaip 250 MGL). Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Ką keičia Butkevičiaus netektis, NBA šou ir keisti ženklai Vilniuje | O, Sportas!
Turto pasisavinimo ir sukčiavimo palyginimas
Svarbu atskirti turto pasisavinimą nuo sukčiavimo. Sukčiavimas - tai svetimo turto užvaldymas ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas apgaule.
Esminis skirtumas tas, kad suklaidintas turto savininkas ar turėtojas pats perduoda turtą ar teisę į turtą sukčiautojui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti.
Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai: falsifikuotų daiktų pardavimas, atiduodama ne visa grąža, keičiant valiutą, rankpinigių pasisavinimas, fiktyvių loterijų organizavimas, sukčiautojui nepriklausančio turto pardavimas, prekių ar pinigų sukeitimas pakišant vadinamąją lėlę ir kita.
Dažniausi sukčiavimo būdai
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) už sukčiavimą atsako fiziniai ir juridiniai (išskyrus atvejus, kai apgaule įsigytas svetimas turtas ar turtinė teisė yra nedidelės vertės) asmenys.
Teisiniai santykiai ir žalos padarymas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais.
D. Bukelienė, A. Drakšienė, D. Pranka ir kiti Lietuvos autoriai teigia, jog tam, kad asmuo atsakytų pagal šį straipsnį, turi atsirasti padariniai, t.y. nuketėjusiajam turi būti padaryta žala, todėl šios veikos sudėtis pagal šiuos teiginius yra laikoma materialiąja.
Tačiau gana ilgą laiką Lietuvos teismai pagal šį straipsnį nuteisdavo asmenis kai nukentėjusysis nepatirdavo realios žalos. Pagal teismų praktiką, turto pasisavinimo veika buvo laikoma baigta nustačius turto paėmimo faktą, o žala nebūdavo nustatinėjama, nes buvo manoma, jog žala kyla kartu su neteisėtais kaltininko veiksmais.
Taigi, laikantis tokio teismų praktikos nustatyto veikos baigtumo momento galima teigti, jog teismai šios veikos sudėtį laikė formalia, bet praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai bendrovės vadovas neteisėtai disponuoja jam patikėtu turtu ir taip atsiranda vienas iš nusikalstamos veikos požymių, tačiau visas lėšas panaudojus bendrovės naudai žala jai nepadaroma, todėl, remiantis jau minėtais Lietuvos autoriais, kaltininko nebūtų galima bausti už turto pasisavinimą todėl tokiais atvejais būtina nustatyti kokį tikslą turėjo kaltininkas, pasisavindamas svetimą turtą.
tags: #turto #pasisavinimas #ank