Gyvenamųjų patalpų triukšmo lygio standartai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje

Aplinkos problemomis, susijusiomis su transporto, pramonės įmonių, statybos įrenginių ar įvairios pramoginės veiklos keliamu triukšmu, susidomėta gana neseniai. Reikėtų pastebėti, kad jau nemažai šių problemų yra sprendžiama tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų valstybių narių mastu, vykdant triukšmo mažinimo politiką. Vis tik daugelis gamtosaugininkų sutiks, kad triukšmo keliamoms problemoms nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kadangi naujos aplinkos apsaugos programos dažnai yra pirmiausia orientuotos į oro, dirvožemio ar vandens taršą bei galimus būdus šioms problemoms spręsti.

Triukšmas, jo fizikinės charakteristikos, sklidimas aplinkoje - visa tai sudaro tam tikrus sunkumus teisingai vertinant triukšmo šaltinius, jų parametrus, matavimo vienetus ir metodikas. Tikslu suvienodinti triukšmo tyrėjų gautus rezultatus atitikimą faktiniams dydžiams, pasaulyje, žemynų regionuose bei valstybėse yra sudaromi įvairūs standartai, metodikos, direktyvos ir kiti triukšmo reglamentavimo aktai. Rodyklės į minėtus dokumentus sudarymas ir jų panaudojimo pavyzdžiai, dokumentų paieška, jų klasifikavimas ir apibūdinimas, rekomendacijos jų pritaikymui.

Triukšmo žala ir mažinimo politika

Apie triukšmo daromą žalą rimtai pradėta kalbėti tik apie 1970-uosius metus, kuomet buvo imtasi pirmųjų prevencinių priemonių jo mažinimui miestuose. Tad kyla klausimas, ar tikrai triukšmas yra toks žalingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Jis gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą triukšmas yra priskiriamas prie fizikinių teršalų, taip pat kaip ir radiacija, virpesiai, elektromagnetiniai laukai ir šiluminė tarša.

Pagrindiniais triukšmo šaltiniais miestuose yra laikoma transportas (t.y. automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir pan.), pramonės įmonės ir statybos įrengimai. Kaimuose taipogi žmonių sveikata ir aplinka yra dažnai žalojama žemės ūkyje naudojamos technikos keliamo triukšmo. Šios bangos sukeltos oro ir grunto vibracijos, šiurenimas.

Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje yra neigiamai veikiama žmogaus nervų sistema, dirginama pasąmonė, pablogėja miegas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta dėmesys, o tai dažnai įtakoja stresinę žmogaus būklę ir mažina jo darbo našumą. Visa tai yra pirminiai intensyvaus triukšmo daromos žalos požymiai, o ilgainiui gali būti neatitaisomai paveikiama ir žmogaus klausa. Kaip matome, sprogimo sukeltas garsas gali padaryti žalą sveikatai, nes dėl per didelio slėgio bangos yra tikimybė, kad trūks vidinės ausies būgnelis ir žmogus apkurs. Panašus poveikis yra ir gyvūnijai.

Jis tekstilės pramonėje su staklėmis ir pan., kuomet blogėja jų klausa, bet ir negatyviai įtakoja kraujo apytaką, širdies darbą, virškinimą, netgi regėjimą. Dėl to yra taikomi dideli apribojimai aplinkoje keliamam triukšmui tose vietose, kur žmogaus organizmas yra jautrus per dideliam garsui, pavyzdžiui, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose ir pan. Ligos, kurioms turi įtakos didelis triukšmas, turėtų įrodyti, kad Europinio lygio kalbos dėl triukšmo prevencijos yra pagrįstos. Dėl to būtina trumpai apžvelgti triukšmo mažinimo politiką, vykdomą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygis ir didžiausias leidžiamas tam tikrose situacijose triukšmo lygis. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmis įvertinimus.

1993 m. akcentuoti triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas. Buvo teigiama, jog triukšmo mažinimui bus skirtas ypatingas dėmesys, visuomenė bus visapusiškai informuojama apie bendrus triukšmo lygio rodiklius, gaminių kokybės ir jų spinduliuojamo triukšmo lygius. Užtikrinti, kad ramiose teritorijose triukšmo lygis nepasiektų 55 dB (A).

Ribinės kelių eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelių tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi.

Geležinkelio triukšmui taikomos ribos panašios į taikomas kelių triukšmui, nes paprastai jomis siekiama apsaugoti žmones. Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą.

Skirtingai nuo kelių ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių. Jis tam tikrus lėktuvo veiksmus bei kiekvieno veiksmo akimirksnį triukšmo lygį, įvertinant skirtingus dienos periodus. Dėl tokių rodiklių skirtumų yra sunku palyginti leidžiamo triukšmo lygio ribas.

Triukšmo normavimas Lietuvoje

Šiuosius ir kitus gyventojus įvairiose vietose nuo kenksmingo triukšmo poveikio. Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES, kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Leistinus triukšmo lygius gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. LST ISO 1996-1. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. LST ISO 1996-2 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. LST ISO 1996-3 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. Triukšmo lygio dydis vertinamas, lyginant su didžiausiais leistinais garso lygiais (1.3 lentelė).

2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymui [3] turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus dienos laikotarpiui. Arba Ldienos - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus dienos laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987. Ldienos rodo bendrą nepatogumą. Diena trunka 12 valands, vakaras - 4 valandas, o naktis - 8 valandas. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas visiems šaltinis skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val.

Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus vakaro laikotarpiui.

Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus nakties laikotarpiui. Arba Lnakties - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus nakties laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987; Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu.

Jis (žmonių) žmones, pastatuose, kuriuose jie veikiami kiekviename iš šių triukšmo Lnakties diapazonų: 9, 60-64, 65-69, > 70 dB, atskirai grupuojant kelių, geležinkelio bei oro transporto keliamą triukšmą bei pramonės šaltinis keliamą triukšmą. Naktis trunka 8 valandas. Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas. Atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą įvertinimo taškas yra tas pats, kaip ir vertinant Ldienos.

Šiais negalima prognozuoti triukšmo lygio dar projektavimo stadijoje, negalima įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių atskirai. Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Šios modeliavimo, modeliuoja triukšmo plitimą teritorijoje bei triukšmo lygį analizuojamuose taškuose, tarptautinius standartus.

Patariama, kad Lietuvoje būtų vartojami Nordtest triukšmo matavimo standartai. Nordtest standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Šiuo apibūdinantis labai sudėtingą fizikinį reiškinį - garsą. Stovint šalia kelio, galima pastebėti, kad garso slėgio lygis pastoviai kinta. Šis automobilis garso slėgio lygis yra mažesnis (1.1 pav.).

Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5 - 3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo).

Šio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB su kiekvienu atstumo padvigubėjimu. Šios šalia kelio, turi įtakos triukšmo lygiui. Transporto priemonės eismo sudėtis, intensyvumas, greitis taip pat sąlygoja triukšmo lygį (1.2 pav.). Šios kliūtys ir ekranavimas.

Garso galios lygis išreiškiamas decibelais, tai yra pagrindinė triukšmo šaltinio charakteristika. Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės faktorių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra autotransporto srautai gatvėse, kurie tam tikrais atvejais duoda iki 80-82 % bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.

Pramonės, orlaivis, kelis ir geležinkelis transporto priemonės keliamas triukšmas miestų gyvenamuosiuose rajonuose yra vienas pagrindinis aplinkos veiksnys, nepalankiai veikiantis gyventojų sveikatą. Užstatomoms arba rekonstruojamoms teritorijoms šalia gyvenamsjų namų akustinį įvertinimą, efektyviausias ir ekonomiausias architektūrinis planavimo, statybinis akustinis ir organizacinis administracinis priemonis, skirtas mažinti pramonės, orlaivis, kelis ir geležinkelis transporto keliamą triukšmą, parinkimą reikia atlikti vadovaujantis triukšmo žemėlapiais, kurie turi įeiti į projektinės dokumentacijos sudėtį rengiant techninius ir ekonominius miestų plėtros pagrindus, detaliuosius jų rajonų planus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2002 m. birželio 25 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau - Direktyva 2002/49/EB), kurios tikslas - apibrėžti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmis, įskaitant ir dirginimą.

Šiuo ji turi būti suderinta su Direktyvos 2002/49/EB I priede nurodyts rodiklis apibrėžimais. Tuo tikslu į daugelį nacionalinių metodikų reikia įtraukti vakaro laikotarpį kaip atskirą paros laikotarpį ir metinį vidurkį. Be to, kai kurias esamas metodikas reikia pakoreguoti taip, kad nebūtų vertinamas triukšmo atspindys nuo fasads, kad būtų įtrauktas nakties laikotarpis ir (arba) pakoreguotos įvertinimo vietos koordinatės.

ORLAIVIŲ TRIUKŠMAS: ECAC Dok. 29. Įvertinimo metodo ataskaita (toliau - ECAC.CEAC Dok. PRAMONINIS TRIUKŠMAS: ISO 9613-2: Akustika. Šio garso silpninimas. 2 dalis. Visos šios metodikos turi būti adaptuotos pagal Ldienos ir Lnakties apibrėžimus. Įvertinimai gali būti atliekami vadovaujantis ir Šiaurės šalis kelių transporto skleidžiamo triukšmo prognozavimo modeliu (angl. Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, 1996, TemaNord 1996:525) .

Įvertinimo metodikomis ir pateikia orlaivis triukšmo, kelis transporto triukšmo ir geležinkelis transporto triukšmo emisijos duomenis, remiantis turimais duomenimis.

Įvertinimo metodikomis, peržiūra. Į kelis ir geležinkelis transporte, papildomi duomenys turi būti gaunami matavimais.

Triukšmo kontrolė Europos Sąjungoje

Europos Sąjungos lygmeniu yra reguliuojama tik triukšmas, keliamas viešose vietose (pavyzdžiui, parkuose, atvirose teritorijose prie mokyklų ar ligoninių), mažos, žemės ūkio technikos, statybos įrenginių, buitinės technikos skleidžiamas garsas ir pan. šio atliekant vidaus darbus. Šios valstybės narės valstybiniu ar vietiniu mastu. Taip pat nėra reguliuojamas triukšmo lygis karinėse teritorijose.

Žemiau pateikta lentelė atspindi Europos Sąjungos triukšmo kontrolę, kuri skirstoma į keturis pagrindinius sektorius, t.y. autotransporto, mechanizmų, lėktuvų ir statybos įrangos keliamą triukšmą.

70/157/EEC direktyva nustato triukšmo lygio limitą automobiliams. Ji po kurio laiko buvo papildyta, o naujausioji direktyva 96/20/EC dar labiau sumažina leistiną triukšmo lygį automobiliams, taipogi įtvirtina ribinius dydžius 8 tips keleiviniams ir krovininiams automobiliams, t.y. 78/1015/EEC direktyva įveda ribinį triukšmo lygį, t.y. 75-80 dBA, trims motociklų kategorijoms. Ši direktyva neįpareigoja valstybes nares griežtai taikyti Europos Sąjungos nustatytų standartų savo šalies motociklų gamintojams ir sudaro sąlygas šiek tiek koreguoti leistiną triukšmo lygį šalyje.

Šiuo jei gaminys yra parduodamas kitai šaliai narei, svarbu, kad motociklo keliamas triukšmo lygis atitiktų tos šalies nustatytas normas. 88/594/EEC yra bendroji buitinis prietaiss ir vartotojs informavimo apie jų keliamo triukšmo lygį direktyva. 3-iasis sektorius, t.y. lėktuvų skleidžiamo triukšmo lygio mažinimas Europos Sąjungoje, yra reguliuojamas keturių direktyvs. Šioja direktyva uždraudžiama įtraukti senesnės laidos ir dažnai didesnio triukšmingumo lėktuvus į valstybis naris naudojams lėktuvs sąrašus; galiausiai paskutinioji direktyva numato, ...

tags: #is #gyvenamosio #patalpos #sklido #triuksmas