Finansų valdymo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali pirmiausia todėl, kad ilgalaikio turto efektyvumo valdymo klausimas nėra plačiai išnagrinėtas literatūroje, sunku surasti priemonių ir metodų, kurie leistų ne tik nusistatyti esamą efektyvumo lygį, bet ir priimti naudingus sprendimus įmonėje. Negalima teigti, kad ilgalaikio turto efektyvumas yra visiškai nauja tema, tačiau tiek teorijoje, tiek praktikoje ji nebuvo nagrinėjama kaip atskira įmonės veiklos procesų dalis, kuriai gali būti taikomos efektyvumo valdymo priemonės.
Pagrindinė tyrimo problema - kaip valdyti ilgalaikio turto efektyvumą įmonėse (ypač mažose), kad šio proceso generuojami kaštai nebūtų didesni nei surastų sprendimų įgyvendinimo atveju atnešama nauda. Tyrimo tikslas- ilgalaikio turto naudojimo efektyvumas.
Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti literatūroje pateikiamą ilgalaikio turto efektyvumo sampratą, skirtingų autorių interpretacijas.
- Išanalizuoti ilgalaikio turto sudėtį, išskiriant svarbiausias dalis, kurių valdymas turi didžiausią įtaką efektyvumą apibūdinančių rodiklių skaičiavimui.
- Sudaryti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo universalų modelį, kuriuo remiantis būtų galima išanalizuoti, įvertinti ir valdyti turto efektyvumo lygį įmonėse.
- Išanalizuoti įvairius ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą apibūdinančius rodiklius, pateikti jų skaičiavimo formules, bei paaiškinti apskaičiuotų verčių reikšmę, vertinant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą.
- Suformuluoti rekomendacijas ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimui verslo įmonėse ir siūlymus į kokius ne finansinius aspektus reiktų atsižvelgti, renkantis ilgalaikio turto valdymo sprendimus, ir nustatyti, kas gali kliudyti efektyviai valdyti turtą .
- Sudaryto modelio pavyzdžiu, atlikti TEO LT, AB ilgalaikio turto analizę ir nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo lygį įmonėje bei pateikti rekomendacijas, kuriomis remiantis būtų galima eliminuoti efektyvumo augimą stabdančius veiksnius.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas. Tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo apskaitos standartai, kiti teisės aktai, užsienio ir lietuvių autorių mokslinės publikacijos, vidiniai nagrinėjamos įmonės dokumentai ir viešai publikuojamos konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenys.
Darbo hipotezė - besikeičiantys įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumą apibūdinantys rodikliai ne visada yra susiję su realių pokyčių efektu ilgalaikio turto efektyvumui. Šiame darbe daugiausia dėmesio skiriama praktiniam ilgalaikio turto efektyvumo didinimui, todėl remiantis efektyvumo sampratos esme ir nustačius svarbiausias ilgalaikio turto dalis įmonėje, sudarytas universalus ilgalaikio turto valdymo modelis, kuris gali būti naudojamas daugelyje įmonių.
Pateiktame modelyje daug dėmesio skiriama analizės etapui, nes priklausomai nuo teisingo neefektyvumą lemiančių veiksnių identifikavimo, galima pritaikyti realius sprendimus arba pašalinti kliūtis efektyvumo didinimui. Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo modelio pavyzdžiu išanalizuota viena didžiausių šalies įmonių ir pateikti pasiūlymai, kokiomis priemonėmis būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.
Efektyvumo Samprata
Atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, kiekvienas subjektas, siekdamas pirmauti rinkoje, privalo ne tik kurti naujus produktus/ paslaugas, įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus, lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir remiantis jais organizuoti veiklos plėtrą, naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą. Šis identifikavimas - tai pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų.
Ilgalaikio turto efektyvumo problema atskirai nuo visos įmonės efektyvumo valdymo nėra literatūroje išsamiai nagrinėta. Didžiausius darbus, kuriant ilgalaikio turto analizės metodus, yra atlikęs habil.dr. J. Mackevičius. Šios analizės apimdavo daugiau trumpalaikio turto dalies efektyvinimą, o ne ilgalaikį turtą.
Pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimo kryptis, bei remiantis moksline literatūra, straipsniais parengti ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo įvertinimo metodiką, kurią taikant praktikoje, įmonių atstovai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio, galėtų įvertinti ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir priimti teisingus sprendimus dėl turto sudėties, struktūros, kaitos, techninės būklės valdymo. Taip pat sukurti konceptualias gaires, kuriomis vadovaujantis, būtų galima didinti efektyvumą, identifikuoti problemines sritis, kai atlikta analizė neatskleidžia efektyvumo didinimo rezervo įmonėje.
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, indukcija ir dedukcija, loginė analizė ir sintezė, palyginamoji analizė, loginio ir grafinio modeliavimo metodai, dokumentų analizė, įmonės veiklos procesų stebėjimas, pokalbiai su vadovais, profesinės patirties apibendrinimas.
Daugelis mokslo ir verslo atstovų puikiai suvokia efektyvumo prasmę, bet negali nurodyti vieningos formulės, efektyvumui įvertinti. Šio efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo.
Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. Tai pat, sudarant modelį, prioritetas bus teikimas efektyvumo suvokimui, kuris teigia, kad ilgalaikio turto efektyvumas išreiškia rezultatą, tenkantį kiekvienoje veikloje naudojamų ir tam rezultatui gauti reikalingų išteklių sąnaudų vienetui (ekonominis efektyvumas). Kokie galimi būdai nustatyti esamą efektyvumą ir pasiekti norimą (planuojamą) lygį- nagrinėjama kitose šio darbo dalyse.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui. Šios ilgalaikio turto dalies, surasti efektyvumo valdymo sprendimai gali būti labai skirtingi, nes efektyvumas suvokiamas skirtingai. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu. Šios įmonės atstovams nustatyti naudojamo ilgalaikio turto efektyvumo lygį ir atsižvelgiant į keliamus tikslus, jį koreguoti. Tokia situacija yra dėkinga konsultacinės įmonės veiklai plėtoti, nes sukūrus bet kokią efektyvumo valdymo schemą, galima įsiklijuoti išskirtines paslaugas rinkoje.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi. Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.
Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.
Šios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius metus ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Organizacijos ilgalaikį nematerialųjį turtą reiktų vertinti atsargiau, kadangi įmonei bankrutavus nei programinės įrangos, nei licenzijų, nei prestižo negalima nei parduoti, nei paskirstyti akcininkams (pvz. prekių ženklai, patentai ir licencijos, autoriaus ir gretutinės teisės, teisė demonstruoti kino filmus, plėtros darbai, kompiuteris programos).
Atsižvelgiant į tai, siekiant išnagrinėti jo naudojimo efektyvumo didinimo perspektyvas, šį specifinę viso turto dalis neturėtų būti analizuojama bendrai su ilgalaikio turto naudojimo efektyvumu. Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerius metus laikotarpiu.
Apibendrinant įvairių autorių nuomones, galima daryti išvadą, kad ilgalaikio turto efektyvumas gali būti apibrėžiamas įvairiai, tačiau visais atvejais yra būtinas iš vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Didžiausia ir svarbiausia įmonės ilgalaikio turto dalis yra ilgalaikis materialus turtas- jam turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys, siekiant didinti jo naudojimo efektyvumą.
Sudarytas efektyvumo valdymo modelis negali nurodyti griežtų efektyvinimo sričių, nes ši įmonės turto dalis yra daugialypė ir susijusi su įmonės specifika, tačiau siekiant maksimaliai gerų rezultatų reikia efektyvimo procesą vykdyti nuosekliai, pradedant nuo išsamios analizės, baigiant sprendimų diegimu ir pasiektų rezultatų išlaikymu. TEO LT, AB ilgalaikis turtas yra naudojamas pakankamai efektyviai, daugelis pritaikytų sprendimų gali būti naudojami kaip pavyzdžiai kitų įmonių veikloje, tačiau joje būtina diegti sprendimus susijusius su pasiekto efektyvumo lygio palaikymu, tobulinti kontrolės funkciją bei daugiau dėmesio skirti tinkamam ilgalaikio turto apskaitymui ir inventorizacijai.
Remiantis praktiniais pavyzdžiais ir rodiklių analizės metu pateiktais vertinimais, galima daryti išvadą, kad hipotezė iš esmės pasitvirtino, nes daugeliu atveju rodikliai yra tinkama priemonė manipuliacijoms ir jais gali būti siekiama parodyti realybės neatitinkantį ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumą.
Visos darbo metu padarytos išvados ir pastebėjimai, tarp jų ir tie, kurie dėl informacijos konfidencialumo nebuvo pateikti darbe, buvo pristatyti įmonės vadovams susijusiems su efektyvumo valdymo procesu.
Šiau ne mažiau svarbi ekonominė kategorija, tad pastaruoju metu jai skiriamas vis didesnis dėmesys. Bendriausia prasme „efektyvumas“ suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Šiau Lietuvos ir užsienio autorių (S. Šiau ekonominis procesų prigimtį bei tarpusavio ryšius formuoja nevienodą požiūrį į rodiklius, kuriais norima pabrėžti vieną ar kitą įmonės ar visos šakos veiklos ypatybę. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Šiai negali suteikti papildomos grynos naudos.
Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką ,,efektyvumas“ aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resurssų, energijos) palyginimo laipsnis [48]. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai „sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų“ [38]. Kitas vadybos srities mokslininkas P.F. Drucker [7] efektyvumo sampratą formuoja kiek kitaip ir apibūdina kaip „sugebėjimą daryti dalykus teisingai“ . Šis autorius taip pat kaip ir J.A.
Tuo tarpu viešajame administravime efektyvumas yra suprantamas kaip racionalus išteklių panaudojimas, pozityvus organizacijos filosofijos ir organizacinės kultūros įtvirtinimas [32]. S. Puškorius analizuodamas šio sektoriaus efektyvumą, skirtingai nei V. Šiau jis nekalba apie galutinį rezultatą. Šiame sektoriuje, rezultatas gali būti iš karto ne toks akivaizdus dėl būtinų investicijų, pertvarkymų ir pan. Kita mokslininkas, pasitelkiantis kitokį požiūrį į efektyvumą yra L. Gulick. Jis efektyvumą aiškina, pasitelkdamas vertybės sąvoką. Savo moksliniuose darbuose argumentuoja, kad efektyvumas yra tokia vertybė, kuri gali konfliktuoti su kitomis vertybėmis, todėl jai turi būti teikiama pirmenybė [6]. Tokiame efektyvumo sąvokos aiškinime lieka daug vietos pamąstymams bei įvairioms interpretacijoms, kadangi vertybė gali būti suvokiama įvairiai. Tuo tarpu D. Waldo laikosi priešingos nuomonės. Jis mano, kad efektyvumas savaime negali būti vertybė, kad visuomet jį būtina apibrėžti, atsižvelgiant į tikslus. Kaip matyti, D. Waldo efektyvumą siūlo vertinti per tikslų pasiekimą ar nepasiekimą. Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Remiantis kitu lietuviu mokslininku A. Neoklasikinėje ekonomikos teorijoje ekonomikos efektyvumo aiškinimas grindžiamas Pareto optimumo samprata.
Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį. Šiau efektyvumas nėra susijęs vien tik su šiais parametrais. Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Šiau dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodo skirtingus kelius ir būdus užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos. Šiojo sektoriaus veiklos efektyvumas yra daugiau nagrinėjamas literatūroje nei viešajojo sektoriaus. Šiuopiami.
| Autorius | Efektyvumo apibrėžimas |
|---|---|
| C.S.Certo, S.T. Husted [3] | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo [4] | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker [7] | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A.Jakutis [15] | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V.Snieška [36] | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J.Greenwood [10] | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott [52] | Efektyvumas - produktyvis jų pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą |
| D.N. Hyman [13] | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V. Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavos, medžiagos), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką [22]. |

Pareto diagrama
Šiau, kokybiškiau ir su mažesnėmis sąnaudomis pagaminama produkcija. K. Šiau, B.Martinkus, R. Šiau išteklius didinama gaminamos produkcijos apimtis). Ekonominis efektyvumas - tai geresnių rezultatų pasiekimas mažesnėmis sąnaudomis. Šius ekonominius išteklius. Šis efektyvumas taip pat reiškia, kad naudojamas geriausias turimų išteklių derinys. Ekologinis- geresnių rezultatų pasiekimas, darant mažesnę žalą gamtai. Šis efektyvumo tipas yra pats naujausias ir jo svarba dabartiniu laikotarpiu auga, nes įmonės yra priverstos laikytis šio principo efektyvindamos išteklių panaudojimą. Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę- toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visos dalims skiriama pakankamai dėmesio. Šius sprendimus. Šiuojant ir įvertinant atskirus kiekybinius finansinius rodiklius. Remiantis V. Šiau visais atvejais yra būtinas iš vykdomos veiklos gaunamo ar gautino rezultato (efekto) palyginimas su tam rezultatui gauti reikalingomis sąnaudomis. Šiuotas efektyvumo koeficientas, negali visapusiškai įvertinti tolimesnių priemonių. Pateikta apibrėžimų interpretacija nusako efektyvumo didinimo galimybis prasmę. Šis naudojamų išteklių sąnaudų vienetui, augimą.
tags: #turto #panaudojimo #efektyvumasssgg #analize