Esminis pastato pagerinimas: kas tai ir kaip apmokestinama Lietuvoje

Straipsnyje aptarsime, kas laikoma esminiu pastato pagerinimu, kada jis apmokestinamas PVM, ir kokie aspektai svarbūs nuomininkams bei savininkams. Taip pat panagrinėsime teisinius niuansus, susijusius su turto dalybomis skyrybų ar sugyvenimo atveju.

Esminio pagerinimo samprata ir PVM

PVM įstatymo sąvokose apibrėžta, kas yra pastato (statinio) esminis pagerinimas - tai statybos darbai, kurie pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes. Užbaigus tokius turto pagerinimo darbus, jie tampa PVM objektu ir nuo jų vertės turi būti apskaičiuojamas 21 proc. pardavimo PVM.

Pardavimo PVM nuo turto esminio pagerinimo darbų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į tai, ar PVM mokėtojas esminį pagerinimą atliko jam nuosavybės teise priklausančio ar nepriklausančio pastato. Atliktas pastato (statinio) esminis pagerinimas įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje privalo būti nurodyta:

  • PVM sąskaitos faktūros išrašymo data;
  • PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą;
  • Prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas;
  • Prekių pavadinimas;
  • Tiekiamos prekės vieneto kaina (be PVM);
  • Prekių apmokestinamoji vertė;
  • PVM tarifas (tarifai) ir PVM suma eurais.

PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nuoroda į PVM įstatymo 6 straipsnį arba nurodyta ,,ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas“.

Apskaičiuota pardavimo PVM suma tą patį mokestinį laikotarpį deklaruojama kaip pirkimo PVM ir įtraukiama į PVM atskaitą, jeigu pasigamintas turtas skirtas naudoti veikloje, suteikiančioje teisę į PVM atskaitą. Pastato (statinio) esminio pagerinimo darbų apmokestinimo momentu bus laikoma darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo data.

Atlikti remonto darbai nuomojamame pastate tampa PVM objektu - esminiu pagerinimu, jei kiekvieno nuomininko atskirai atlikto remonto darbai prailgina pastato naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.

Pavyzdys:

Esminis pagerinimas - PVM apmokestinamas prekių tiekimas, todėl nežiūrint, kuriai ekonominei veiklai bus naudojamas, iš esmės pagerintas turtas (PVM apmokestinamai, PVM neapmokestinamai ar mišriai), visas prekių (paslaugų) pirkimo PVM, skirtas esminiam pagerinimui, įtraukiamas į PVM atskaitą.

Kai PVM mokėtojas iš esmės pagerintą pastatą naudoja vien PVM apmokestinamai veiklai, atskaitoma visa apskaičiuota PVM suma. Šiuo atveju realiai į biudžetą nieko mokėti nereikia.

PVM deklaracijos (FR0600) užpildymas po esminio ilgalaikio turto pagerinimo:

  • Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruojama esminio pagerinimo apmokestinamoji vertė (FR0600 formos 15 laukelyje).
  • Deklaruojama apskaičiuota PVM suma (29 laukelyje) ir ta pati PVM suma, kaip atskaitoma pirkimo PVM suma (25 ir 35 laukeliuose).
  • Mokėtina į biudžetą suma (29 laukelio suma - 35 laukelio suma) lygi 0.

Nuomininkas turi teise pasirinkti, kada savininkui perduoti esminio pagerinimo darbus. Esminio pagerinimo darbai pastato savininkui gali būti perduodami iš karto arba vėliau.

Jei darbai perduodami iš karto, tai nuomininkui netaikomos PVM įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl ilgalaikio turto pasigaminimo (esminio pagerinimo), t. y. jis neturi apskaičiuoti nuo esminio pagerinimo darbų vertės pardavimo PVM (kaip nuo ilgalaikio turto pasigaminimo vertės). Nuomininkas išrašo pastato savininkui PVM sąskaitą faktūrą ir nuo joje nurodytos perduodamo (parduodamo) esminio pagerinimo vertės (be PVM) apskaičiuoja 21 proc. dydžio pardavimo PVM sumą (prievolė sumokėti PVM pagal PVM įstatymo 96 straipsnį tenka savininkui, jei savininkas yra PVM mokėtojas).

Nuomininkas, atlikęs išsinuomoto pastato (statinio) esminį pagerinimą, kuriam įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, šio esminio pagerinimo darbų iš karto neperduoda turto savininkui, tada nuo esminio pagerinimo darbų vertės (kaip nuo ilgalaikio turto pasigaminimo vertės) jis turi apskaičiuoti 21 proc. PVM, kurį, jeigu vykdo PVM apmokestinamą veiklą, turi teisę į PVM atskaitą.

Pasibaigus nuomos laikotarpiui, esminio pagerinimo dalis (tenkanti likusiam iki 10 metų laikotarpiui nuo esminio pagerinimo atlikimo) perduodama savininkui ir nuo jos apskaičiuojamas PVM.

Jeigu nuomininkas grąžina turto savininkui pastatą dar nepasibaigus PVM įstatyme nustatytam atskaitos tikslinimo laikotarpiui (nepraėjus 10 metų nuo esminio pagerinimo atlikimo), tai jis turto savininkui išrašytame apskaitos dokumente turi nuo perduodamos esminio pagerinimo vertės dalies, atitinkančios metų skaičių, likusį iki PVM įstatyme nustatyto PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos, apskaičiuoti 21 proc. PVM. Jeigu esminis pagerinimas perduodamas pasibaigus atskaitos tikslinimo terminui, PVM neskaičiuojamas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu pastatas (statinys) nepraėjus 24 mėnesiams po jo pasistatymo ar esminio pagerinimo parduodamas, tai pagal PVM įstatymo 32 straipsnio nuostatas, laikoma, kad buvo parduotas naujas pastatas (statinys).

Todėl nuo parduoto tokio pastato (statinio) apmokestinamosios vertės, t. y. nuo jo pardavimo kainos, išskyrus patį PVM, turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM, taikant standartinį PVM tarifą, nesvarbu, ar jo statybai ir atliktam esminiam pagerinimui atlikti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą ar ne.

Svarbu žinoti, jeigu savininkas - ne PVM mokėtojas, tai pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas apskaičiuotą PVM turi sumokėti į biudžetą, t. y. praradus turtą, likusi PVM dalis (iki 10 m.) grąžinama į biudžetą.

Turto pagerinimas skyrybų ar sugyvenimo atveju

Teisinėje praktikoje dažna situacija, kuomet santuokos nutraukimo procese tenka spręsti sutuoktinių ginčą šiems nesutariant ne tik dėl kurio kaltės santuoka iširo, bet ir dėl turto padalijimo. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu.

Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.

Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.

“Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija.

Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą. Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.

Negalimumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti. skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas.

Įrodymai

Remiantis teismų praktika ir įstatymų nuostatomis, norint sėkmingai įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą ir pretenduoti į kompensaciją ar turto dalį, būtina surinkti svarius įrodymus, patvirtinančius susitarimą, įnašą ir esminį pagerinimą.

Turto Pagerinimo Įrodymų Apibendrinimas:

  • Šalių susitarimą dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  • Kiekvieno iš narių įnašo dydį įsigyjant ar pagerinant turtą.
  • Kad pagerinimas buvo esminis ir atliktas santuokos ar sugyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu.

Svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

  • Susitarimas: Būtina įrodyti, kad buvo susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
  • Įnašas: Reikia įrodyti kiekvieno iš narių įnašo dydį įsigyjant ar pagerinant turtą.
  • Esminis pagerinimas: Jei turtas buvo pagerintas, būtina įrodyti, kad pagerinimas buvo esminis ir atliktas santuokos ar sugyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu.
  • Leidimas: Jei turtas buvo nuomojamas ar naudojamas pagal panaudos sutartį, reikia įrodyti, kad buvo gautas savininko leidimas atlikti pagerinimus.

Šie įrodymai padės užtikrinti, kad teismas priims teisingą sprendimą dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir kompensacijos už pagerinimus priteisimo.

Teismų Praktikos Pavyzdžiai:

Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas atmetė ieškinį dėl kompensacijos už namo rekonstrukciją, nes ieškovė (buvusi sugyventinė) neįrodė, kad turėjo susitarimą su klientu (sugyventiniu) įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, nebuvo įrodyta, kad ji realiai sumokėjo lėšas už rekonstrukciją.

Kitoje byloje, kurioje atstovavau klientą ir jo tėvus, teismas atmetė ieškinį dėl kompensacijos už namo rekonstrukciją, nes ieškovė neįrodė, kad turėjo susitarimą su klientu (sugyventiniu) įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apibendrinant, norint įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą skyrybų ar sugyvenimo atveju, būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius: Šalių susitarimą dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvieno iš narių įnašo dydį įsigyjant ar pagerinant turtą bei kad pagerinimas buvo esminis ir atliktas santuokos ar sugyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu.

Kadangi įstatymu detaliai nereglamentuojama, kas laikytina esminiu pagerinimu ir tai yra vertinamasis kriterijus, neabejotina, kad toks teisės reguliavimas suteikia galimybę priešingus interesus turinčioms šalims teikti įvairiais interpretacijas.

Galimos situacijos, kuomet sutuoktinių tam tikra bendrų pinigų suma ar darbas, ar vieno sutuoktinio lėšos bei darbas bus panaudoti sutuoktinio asmeninio turto pagerinimui ar remontui.

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.

Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija.

Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi.

Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Šiame straipsnyje aptarėme, kokie įrodymai yra laikomi pakankamais, siekiant įrodyti nekilnojamojo turto pagerinimą skyrybų ar sugyvenimo atveju.

Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys nesusituokę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo -kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas turtas, gautas dovanojimo ar paveldėjimo būdu (jeigu sutartyje ar testamente nenurodyta kitaip), o taip pat turtas, įgytas už asmenines lėšas.

Toks teisinis reguliavimas siekia užtikrinti sutuoktinių interesų pusiausvyrą ir užkirsti kelią nepagrįstam vieno sutuoktinio praturtėjimui kito sąskaita.

Kartu teisėjų kolegija sutiko su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nemotyvavo ir neargumentavo savo išvados dėl žemės sklypo, ant kurio yra minėtas turtas (sodo namas ir ūkinis pastatas), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien sodo namo ir ūkinio pastato esminis pagerinimas savaime nereiškia, jog taip pat iš esmės buvo pagerintas ir žemės sklypas.

Nors nurodyti darbai, atlikti gerinant namų valdą, didina žemės sklypo vertę, tačiau byloje apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė.

Byloje nenustatyta, kiek pakito sklypo vertė, ar dėl atliktų darbų galėjo padidėti jo paklausa rinkoje.

Labai smulkių ūkių plėtra. Ar įsigytas turtas privalo būti naudojamas ir pareiškėjo, ir partnerio?

Reikšdama reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, ieškovė turėjo įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais.

Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neatlygintino naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis, 6.629 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita.

Daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai: realumas; būtinumas; protingumas.

Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas.

Kita iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, - tokių pagerinimų atlikimas turint panaudos davėjo leidimą.

Įstatymas šiam leidimui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo -kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Žinote, kas įdomiausia? Kai teismas paskelbė sprendimą, į kontorą atėjo kitas klientas su panašia situacija, tik priešingoje įrodinėjimo pusėje, tad vėl jausmas lyg dirbčiau toje pačioje byloje, tik proceso dalyviai ir aplinkybės pasikeitė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Civilinė byla Nr. 3K-3-259-378/2015 (S) Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00019-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11.

Santuokinių ginčai ir turto dalybos

Skyrybos ir sutuoktinių turto dalybos internetu - pradėkite skyrybų procesą dabar užpildydami skyrybų anketą. Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių.

Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja. Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.

Turite klausimų? Susiekite su mumis.

tags: #turto #pagerinimas #is #esmes