Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje dalijamas turtas santuokos metu ir po jos nutraukimo, kokie teisiniai principai taikomi ir kokie yra galimi scenarijai.
Kaip pinigai dalijami skyrybų metu
Bendro Turto Samprata ir Asmeninė Nuosavybė
Turtas, kurį asmenys įgyja po santuokos sudarymo, laikomas bendru turtu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Tai bendra taisyklė, kuri sako, kad abiejų sutuoktinių dalys bendrai įgytame turte yra lygios. Santuokos metu įgytas turtas gali būti įgytas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.
Nesvarbu, kurio vardu (ar abiejų) turtas bus įgytas/įregistruotas, jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, apie tai pažymint sandoryje bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose. Tačiau tai nereiškia, kad santuokos metu negalima įgyti turto asmeninės nuosavybės teisėmis.
Be abejo galima, tačiau aiški valia įsigyti daiktą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sandoryje, kuriuo turtas įgyjamas bei tai atsispindi nekilnojamojo turto registro įrašuose. Visas turtas įgytas asmens iki santuokos sudarymo yra asmeninė nuosavybė ir be asmens sutikimo negali būti keičiamas šio turto teisinis režimas.
Taip pat asmenine asmens nuosavybe yra laikomas turtas įgytas paveldėjimo ar dovanojimo būdu net jei asmuo gyvena santuokoje.
Turto Padalijimas Santuokos Metu
Santuokos metu įgytą turtą galima pasidalinti bet kada, kai asmenys pageidauja. Tokiu atveju turto padalijimo sutartį tvirtina notaras. Jei santuokos metu vienas sutuoktinis pageidauja pasidalinti turtą, o kitas nesutinka, pirmasis turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Teisę reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą turi ir kreditoriai bei asmenys, pradėję gyventi skyrium.
Turto Padalijimas Nutraukiant Santuoką
Privalomai santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas nutarus nutraukti santuoką. Nutraukiant santuoką bendru sutarimu, turto pasidalijimas aptariamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią sudaro besiskiriantys asmenys ir kurios nuostatas teismas perkelia į teismo sprendimą nutraukti santuoką.
Jei nesusitariama geruoju dėl turto padalijimo skyrybų metu, turtą padalija teismas, nagrinėdamas ištuokos bylą ieškinio teisenos tvarka.
Dalintinas Turtas
Dalintinu turtu gali būti:
- Nekilnojamas turtas
- Transporto priemonės
- Namų apyvokos daiktai
- Lėšos bankuose
- Pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto
- Pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos
- Pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai
- Įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos
- Dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Lygių Dalių Principas ir Nukrypimai
Laikoma, kad turtas yra bendras ir dalijamas lygiomis dalimis, jei nėra įrodyta, kad turtas ar jo dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jei vienas sutuoktinis laiko, kad santuokoje įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė (įgytas už jo asmeninius pinigus), turi tai įrodyti bei prašyti teismo pripažinti tą turtą asmenine nuosavybe.
Gali būti ir atvirkščiai - turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio reikalavimu gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Dalijant santuokos metu įgytą turtą galima nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Besiskiriantys asmenys gali susitarti. Jeigu yra ginčas teisme, reikalaujantis sau didesnės turto dalies sutuoktinis turi įrodyti, kad tokiam padalijimui yra teisinis pagrindas bei įrodymai.
Teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, gali nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau tik esant tam tikroms aplinkybėms (atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kt.). Savaime tokių aplinkybių egzistavimas nėra pagrindas vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
Didesnė turto dalis priteisiama tuomet, kad tai būtina apsaugant nepilnamečio ar kito sutuoktinio interesus.
Turto Padalijimo Būdai
Kokie yra turto padalijimo būdai? Geriausias ir prioritetiniu laikomas būdas pasidalinti turtą yra pasidalijimas natūra. Turto pasidalijimas natūra reiškia, kad pasidalinus turtą buvę sutuoktiniai nesaistomi nuosavybės ryšiais, išvengiama galimų ginčų ateityje dėl bendros nuosavybės valdymo.
Dažnai padalijimas natūra reiškia, kad vienam priteisiamas turtas, o kitam priteisiama piniginė kompensacija.
Turto Padalijimo Principai
Sutuoktinių turto dalybos principai:
| Principas | Aprašymas |
|---|---|
| Lygių dalių | Bendras turtas dalijamas į lygias dalis, neatsižvelgiant į indėlį. |
| Padalijimas natūra | Prioritetinis būdas, kai turtas padalijamas fiziškai. |
| Nukrypimas nuo lygių dalių | Galimas, atsižvelgiant į vaikų interesus, sveikatos būklę ar kitas aplinkybes. |
Skolos ir Prievolės
Nereikia pamiršti, kad dalijantis turtą, dalijamos ir prievolės kreditoriams. Be kreditoriaus sutikimo prievolių pakeitimas negalimas - jei prievolė kreditoriui solidari, tai tokia išliks ir po turto padalijimo (nutraukus santuoką ar ne).
Pasitaiko atvejų, kai santuokos metu vienas vartojimo kreditą gauna vienas sutuoktinis. Įrodžius, kad toks kreditas gautas ne šeimos interesais, prievolė kreditoriui pripažintina asmenine jį gavusio sutuoktinio prievole.
Turto Padalijimas Po Santuokos Nutraukimo
Nutraukiant santuoką, privalu nurodyti visą turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Jeigu taip atsitinka, kad po santuokos nutraukimo paaiškėja, kad yra nepadalinto turto, turi būti atnaujinama ištuokos byla dalyje dėl turto pasidalijimo ir teismas priima naują sprendimą.
Nutraukiant santuoką iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), nebuvo reikalaujama pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Pasitaiko atveju, kai asmenys yra seniai nutraukę santuoką, tačiau turtas iki šiol nepadalintas. Tokį turtą galima pasidalinti notarine sutartimi. Jeigu nesutariama, yra galimybė kreiptis į teismą.
Tačiau yra tam tikri apribojimai - tai ieškinio senatis. Pagal LTSR SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti.
Taigi, jeigu nesuėjusi ieškinio padavimo senatis, galima pasidalinti turtą, nepasidalintą santuokos nutraukimo metu.
Turto Padalijimas Nesusituokusioms Poroms
„Kartu gyvenančių ir bendrą turtą įsigijusių, tačiau nesusituokusių porų turtinių santykių teisinis reglamentavimas, atvirkščiai nei civilinę santuoką sudariusių asmenų, Lietuvoje beveik neegzistuoja. Pirmoji situacija - partneriai yra turto bendrasavininkai, t.y. kiekvienas iš jų aiškiai žino savo turto dalį ir nuo pat turto įsigijimo momento šias dalis apsibrėžia.
Antroji situacija - turtas perkamas tik vieno iš partnerių vardu, tačiau įsigijimo tikslas yra bendras. „Jei vis dėlto pora siekia turtą pasidalinti kitokiomis dalimis ar gauti kompensaciją iš partnerio už didesnę investuotų pinigų dalį, galima sudaryti taikos sutartį, ją pateikiant patvirtinti teismui.
Tokia sutartis patvirtinama gana greitai ir nereikia dalyvauti teisme. Nenorint šių klausimų tvarkyti teismine tvarka, juos tinkamai įforminti gali padėti ir notaras. Abiem atvejais svarbiausia yra abipusis sutarimas dėl visų sąlygų.“ - pažymi M. Anot ekspertės, jei pora buvo nesusituokusi, tačiau turtas įsigytas bendru tikslu, vertinama, kad jie vis tiek yra susieti turtiniais santykiais, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį.
„Teismas ginčą sprendžia atsižvelgdamas į šiuos aspektus - nustatoma, ar porą sieja jungtinė veikla, ar buvo sudarytas susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo dalis tenka kiekvienam iš bendraturčių.
Gyvenimas kartu ir bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis teismui dažniausiai būna pakankamas pagrindas pripažinti partnerių jungtinę veiklą ir susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės“, - komentuoja M.
Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. „Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą.
M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma. „Dažniausiai skyrybų metu ginčai kyla todėl, kad bendrai gyvenantys asmenys nesudaro rašytinių sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto.
Tuomet sunkiau įrodyti poros susitarimą įsigyti turtą bendros nuosavybės teise ir kiek konkrečiai prisidėjo kiekvienas iš partnerių“, - pasakoja M. Norint, kad turto dalybų procesas būtų sklandesnis, siūlytina raštu įforminti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurios tikslas - apibrėžti nesusituokusių asmenų teises ir pareigas dėl įgyjamo turto.
Pagrindinė sklandžių turto dalybų sąlyga yra ne santuokos faktas, o tai, ar partneriai buvo aiškiai nusistatę turto dalis ir (ar) dėl jų sudarę rašytinius sutarimus, atitinkančius teisės aktuose keliamus reikalavimus dėl turto nuosavybės. „Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų.
tags: #turto #padalijimo #budas