Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje: kas, kaip ir kodėl

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra svarbi finansinė priemonė, kuri turi didelę įtaką tiek savininkams, tiek valstybei. Atnaujinta 2024-10-13. Šis mokestis taikomas įvairiems nekilnojamojo turto objektams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. NTM ne tik prisideda prie valstybės biudžeto, bet ir skatina efektyvų žemės naudojimą bei plėtros planavimą.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistema, kuri palies kiekvieną gyventoją, turintį nekilnojamojo turto, - nuo turinčių tik vieną būstą iki valdančių kelis objektus. Finansų ministerija siekia, kad nuo 2026 m. jį mokėtų daugiau gyventojų - apie 500 tūkst., o ne apie 30 tūkst., kaip yra dabar.

Verta atkreipti dėmesį, kad NT mokestis yra nuolat kintantis įstatymų klausimas, ir reikėtų reguliariai tikrinti galiojančius teisės aktus. Nepakankama informacija arba neteisingas mokesčių įsipareigojimų vykdymas gali lemti baudas ar kitas teisines pasekmes.

Nekilnojamojo turto mokesčio pagrindai

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio.

Mokesčio tipai: proporcinis ir diferencijuotas

Nekilnojamojo turto mokestis gali būti proporcinis arba diferencijuotas. Proporcinis mokestis taikomas vienodu procentu visiems nekilnojamojo turto objektams nepriklausomai nuo jų kategorijos. Tuo tarpu diferencijuotas mokestis leidžia taikyti skirtingus procentus priklausomai nuo turto paskirties - gyvenamojo, komercinio ar pramoninio. Šis metodas leidžia atsižvelgti į skirtingus nekilnojamojo turto rinkos aspektus ir padeda užtikrinti, kad mokesčių našta būtų teisingai paskirstyta.

NT mokestį moka gyventojai už gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinių statinius, kai jų bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų sumą.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą.

NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.

Finansų ministerija trečiadienį įregistruotuose projektuose pasiūlė įvesti kelis NT apmokestinimo rėžius:

• 0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.
• 0,2 proc. - iki 400 tūkst. eurų.
• 0,5 proc. tarifas - iki 600 tūkst. eurų.
• 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.

Mokestinė 50 proc. nuolaida būtų taikoma iki 450 tūkst. eurų siekiančiai vertei.

NTM tarifai

Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis:

Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas. Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Taigi, nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.

• nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 500 tūkst. eurų taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų ir auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį) su specialiu nuolatinės slaugos poreikiu taikoma NT mokesčio lengvata - mokestis mokamas už dalį, kuri viršija 200 tūkst. eurų ribą:

• nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Pavyzdžiai

Žemiau rasite Finansų ministerijos pateiktus apmokestinimo pavyzdžius (imama, kad būstas priklauso vienam savininkui).

• Už senos statybos daugiabutyje esantį keturių kambarių butą Vilniaus Antakalnio mikrorajone, kurio plotas - 72 kv., o rinkos vertė - 147 tūkst. eurų, tektų mokėti 107 eurus per metus, o jei būstas pagrindinis, jam įsijungtų 50 proc. nuolaida, taigi mokestis mažėtų iki 53,50 euro.
• Už nerenovuotame name esantį 2 kambarių butą Šeškinės mikrorajone (52 kvadratinių metrų), kai jo rinkos vertė siekia 92,6 tūkst. eurų, mokėtumėte 52,60 euro be nuolaidos, 26,30 euro - su mokestine nuolaida.
• Už naują kotedžą Vilniaus Antakalnyje (6 kambarių ir 190 kvadratinių metrų ploto), kurio vertė - 494 tūkst. eurų, mokestis be nuolaidos siektų 1030 eurų, su nuolaida (ji būtų taikoma 450 tūkst. eurų vertei) - 625 eurus.
• Už senos statybos daugiabutyje esantį butą Kauno Žaliakalnio mikrorajone (2 kambarių, 45 kvadratinių metrų ploto), kai jo mokestinė vertė 78 tūkst. eurų, NT mokestis siektų 78 eurus be nuolaidos, 19 eurų, jei tai pagrindinis būstas.
• Turint naujos statybos name įsikūrusį butą Kauno Šančių mikrorajone, kai jo rinkos vertė 102 tūkst. eurų, (2 kambariai, 57 kvadratiniai metrai ploto), NT mokestis pagal naują tvarką siektų 62 eurus, o su nuolaida 31 eurą.
• Butas Juodkrantėje, jei daugiabutis renovuotas, o jo plotas 100 kvadratinių metrų, rinkos vertė siekia 476 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 940 eurų. Pritaikius mokestinę nuolaidą tektų mokėti 535 eurus.
• O štai už Druskininkų pakraštyje įsikūrusį butą, jei namas - naujos statybos, o jo vertė 56 tūkst. eurų, plotas siekia 40 kv. metrų, mokėtumėte 16 eurų per metus (8 eurus, jei tai pagrindinis būstas).
• Už butą Alytaus centre, jei namas senos statybos, o plotas siekia 60 kvadratinių metrų (rinkos vertė 56,5 tūkst. eurų), atseikėtumėte 16,5 euro per metus (8,25 euro su mokestine lengvata).
• Naujos statybos namas Kretingos pakraštyje, kurio plotas 200 kvadratinių metrų (6 kambariai), kai jo vertė 147 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 107 eurais, jei su nuolaida - 53,5 euro.

Už butą Mažeikių pakraštyje, jei jo vertė 34,9 tūkst. eurų (2 kambariai, 50 kvadratų), kaip matyti, mokėti nereikėtų, nes jo vertė nesiekia 40 tūkst. eurų. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, už namą ant ežero kranto Alytaus rajone, jei jo plotas 90 kvadratinių metrų, o rinkos vertė 25,8 tūkst. eurų, mokėti NT mokesčio taip pat nereikėtų.

Nekilnojamojo turto mokesčio įtaka

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra esminė finansinė priemonė turinti didelę reikšmę tiek valstybei, tiek savininkams. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja mokesčių skaičiavimo tvarka, kuri keičia tradicinius metodus leidžiančius geriau atspindėti nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir rinkos realijas.

Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis. Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms.

Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Ši suma yra ženkliai mažesnė nei anksčiau skaičiuojami mokesčiai, nes skirtingos savivaldybės nustato ir diferencijuoja tarifus pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas, todėl didžiajai daliai gyventojų turėtų būti mažesnė finansinė našta.

Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus 0 pirmosios mokesčio deklaracijos pagal naująją tvarką gyventojus pasieks 2026 metais. Tai suteikia galimybę visiems savininkams laiku pasiruošti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.

Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo. Tai ypač naudinga senjorams ir tiems, kurie sunkiai verčiasi, nes suteikia papildomą finansinį lankstumą atsižvelgiant į mokesčio tarifus, nustatytus vietos savivaldybių tarybų. Asmenys norintys pasinaudoti šia galimybe - turės pateikti prašymą savivaldybėje.

Kaip sužinoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.

Nekilnojamojo turto mokestį galima sumokėti pavedimu į VMI surenkamąją sąskaitą arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiuose padaliniuose (AB Lietuvos paštas, Perlo terminalai, Paysera ir kt.).

Jei norite efektyviai administruoti savo turtą ir mokesčius - Rivile ERP padeda stebėti NT objektus, jų vertes, taikomus tarifus ir deklaracijas.

DUK

1. Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

   Nekilnojamojo turto mokestis yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams.

2. Kaip nustatomas nekilnojamojo turto mokestis?

   NTM gali būti proporcinis arba diferencijuotas priklausomai nuo turto paskirties. Mokesčio tarifas (mokesčio tarifas) nustatomas kaip procentas nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri periodiškai peržiūrima.

3. Ar visi nekilnojamojo turto savininkai moka NTM?

   Ne, NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija įstatymų nustatytas ribas. Tarifus nustato vietos savivaldybės tarybos atsižvelgdamos į turto tipą ir vietą, todėl socialiai pažeidžiami asmenys turintys mažai turto - šio mokesčio nemoka.

4. Kiek vidutiniškai reikia mokėti NTM?

   Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudaro apie 16 eurų per metus, tačiau suma gali skirtis priklausomai nuo turto vertės ir paskirties. Mokestis apskaičiuojamas progresyviai taikant skirtingus proc tarifus, pavyzdžiui, 0,06 % ir 0,1 %, priklausomai nuo vidutinės turto vertės.

5. Kurioms savivaldybėms taikomas NTM?

   NTM renkamas į savivaldybių biudžetus, todėl jis taikomas visose savivaldybėse, kuriose yra nekilnojamojo turto savininkai. Skirtingos savivaldybės nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, kurie gali būti proporciniai arba diferencijuoti pagal turto naudojimą ir savininkų kategorijas.

6. Kaip NTM naudojamas?

   NTM pajamos paprastai skiriamos vietos infrastruktūros plėtrai, švietimui, sveikatos priežiūrai ir kitiems viešiesiems projektams.

7. Kada bus taikoma nauja NTM skaičiavimo tvarka?

   Nuo 2021 m. sausio 1 d.

Nekilnojamojo turto mokestis istorijoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis miestuose ir miesteliuose pradėtas rinkti 18 a. pabaigoje Lietuvą (išskyrus Užnemunę) prijungus prie Rusijos imperijos. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918-40 nekilnojamojo turto mokestis imtas nuo bruto pelno, gauto iš nekilnojamojo turto miestuose ir miesteliuose (iki 1935 - 10 %, vėliau - 11-13 %), ir nuo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo arba pripažinimo (4 % pirkimo ir pardavimo kainos). SSRS okupacijos metais gyventojai, kooperatinės įmonės ir organizacijos mokėjo vietinį pastatų (iki 1981 trobesių) mokestį už ekonominei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ir gyvenamuosius namus miesto vietovėse.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1995 įvestas įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. Pagal naująjį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (2005, įsigaliojo 2006), be juridinių asmenų, nekilnojamojo turto mokestį moka ir fiziniai asmenys už ekonominei ar individualiai veiklai vykdyti skirtus pastatus, patalpas ir statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (0,3-3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės per metus) nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, taryba. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis diferencijuotus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus atsižvelgdama į nekilnojamojo turto paskirtį, techninės priežiūros būklę, buvimo vietą, t. p. mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį). Surinktos lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą. 2000 iš nekilnojamojo turto mokesčio gauta 260,8, 2004 - 214,9, 2008 - 253,6, 2014 -290,9 mln. litų, 2018 - 98,3 mln.

Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?

Keičiasi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo taisyklės, parduodant nekilnojamąjį turtą.

• GPM pardavimo atvejais: neapmokestinama, jei turtas išlaikytas ≥ 5 m. Nuo 2026 m. pagrindinis būstas į šią sistemą įtraukiamas tik tada, kai jo vertė viršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės.

Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. 10 metų laikymo reikalavimas trumpinamas iki 5 metų.

• Vienerių metų panaudojimo lengvata - jei deklaracija truko < 2 m., bet gautas pelnas per 12 mėn.
• Svarbus aspektas - deklaracija turi atitikti realybę.

GPM yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.

Kur:

• pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą.
• įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles.
• privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Svarbu įsivertinti konkrečios savivaldybės taikomus tarifus ir pasirūpinti apleisto turto sutvarkymu, kad nebūtų permokama.

tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #uzdaviniai