Nekilnojamojo turto vertinimas yra privalomas įvairiais atvejais, įskaitant nekilnojamojo turto apmokestinimą ir deklaravimą. Lietuvoje nekilnojamasis turtas yra apmokestinamas, taikant dviejų rūšių mokesčius: žemės mokestį ir nekilnojamojo turto mokestį.
Žemės mokestis - 1,5 %, jį moka žemės sklypų savininkai. Jis apskaičiuojamas nustatant žemės nominalią indeksuotą kainą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. nutarimą Nr. 205. Ši žemės vertė pagrįsta jos kokybinėmis savybėmis ir turi mažai sąsajų su rinkos verte.
Nekilnojamojo turto mokestis - nuo 0,3 iki 1 %, jį moka patalpų, statinių ir inžinerinių įrenginių savininkai - juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, jei jie naudoja nekilnojamąjį turtą komerciniais tikslais. Mokestis yra mokamas nuo vidutinės rinkos vertės nustatytos pagal verčių žemėlapius arba nuo atkuriamosios vertės.
Taip pat nekilnojamojo turto vertinimas yra privalomas šiais atvejais:
- Kai nekilnojamasis turtas paimamas įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams.
- Taikant bankrotų procedūrą įmonėms.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, paimant žemę visuomenės poreikiams, turi būti teisingai atlyginta. Vertinamas visas įmonės turtas, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Turi būti nustatyta įmonės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertė.
Vertinant nekilnojamąjį turtą, dažniausiai taikomi šie metodai: lyginamosios vertės, naudojimo pajamų vertės, atkuriamosios vertės ir liekamosios vertės metodai, kuriuos aprobavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jie pripažinti tarptautinėje praktikoje. Taip pat gali būti taikomi šių metodų deriniai.
Ūkininkų Apmokestinimo Ypatumai
Šios diskusijos paprastai paaštrėja prieš rinkimus ar ūkininkų protestus, kai pradedamos analizuoti kandidatų turto deklaracijos ir paaiškėja, kad iš ūkio šimtus tūkstančių eurų pajamų gaunantys asmenys Gyventojų pajamų mokesčio sumoka kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Kita tema, apie kurią vengiama kalbėti - Lietuvoje tiesioginės išmokos ir kitos išmokos bei subsidijos, kurios sudaro gana ženklią ūkininkų pajamų dalį, skirtingai nuo daugumos ES šalių, išvis neapmokestinamos.
„Ūkininkų protesto metu viena žinoma Lietuvos žurnalistė paėmė vieno iš ūkininkų pajamų deklaraciją ir įžvelgė pajamų slėpimą. Net paaiškinti kodėl tai nėra mokesčių slėpimas sudėtinga, nes ūkininkas kaip fizinis asmuo ir jo ūkis kaip verslas suplakti į vieną mišinį. Tai neprotinga. Mes, verslas, jau seniai keliame klausimą, kad tai ydinga, nes negali fizinis asmuo su visa atsakomybe ir ūkis kaip verslas, būti suplakta į vieną. Reikia tiesiog pakeisti ūkininkų ūkio juridinį statusą, kad jis būtų kaip mažoji akcinė bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė“, - kalba Gediminas Kvietkauskas, „East West Agro“ vadovas.
Šiemet deklaruota 2 914 264,21 hektarai žemės, už kurią ūkininkams sumokėtos tiesioginės išmokos. G. Kvietkauskas sako, kad buvimas juridiniu asmeniu turi pakankamai daug privalumų. Bendrovės gali būti lengvai paveldimos.
„Nežinau daugiau ES šalių, kur stambių ūkių ir bendrovių mokesčiai skirtųsi. Mokestinė sistema turėtų būti vieninga. Turime skaičius, kad bendrovės, kaip juridiniai asmenys, iš kiekvieno hektaro vidutiniškai sumoka 326 eurus, o ūkininkai, kaip fiziniai asmenys, tik šiek tiek virš 100. skirtumas milžiniškas“, - sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas ir sako, kad dauguma stambių modernių ūkių neprieštarauja, kad mokestinė sistema būtų vieninga.
„Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas sako, kad nors ūkininkai dėl amortizacijos moka mažesnį GPM arba jo išvis nemoka, tačiau tai gali atsisukti ir kitu galu. Pardavus nudėvėtą turtą teks sumokėti GPM, o nekilnojamasis turtas brangsta ir gali nutikti, kad parduodant fermą, kuri „nudėvėta iki nulio“, GPM teks sumokėti nuo visos sumos.
Jaunojo ūkininko istorija: NMA patikrų inkvizicija
Ūkininkų mokami mokesčiai
VMI Mokestinių prievolių departamento vyr. patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė: „Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju. Jei gyventojas yra PVM mokėtojas ar turi juo registruotis, jis turi iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas ir apskaičiuoti bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir neturi registruotis PVM mokėtoju, tai gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos yra nedeklaruojamos ir neapmokestinamos.
Individualios veiklos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Konkretus mokėtinas pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas iš sumos, gautos apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus pajamų mokesčio kredito sumą. Jei iš individualios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos (iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus) neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuotas GPM sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Nuo individualios veiklos pajamų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos Sodrai. Kai žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas veiklai vykdyti nekilnojamąjį turtą (NT) nuomojasi iš kito gyventojo, kuris tokiai nuomos veiklai neįsigijo arba negalėjo įsigyti (kai nuomojamos ne gyvenamosios paskirties patalpos) verslo liudijimo, nuo nuomotojui išmokamų nekilnojamojo turto nuomos pajamų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį privalo individualią žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas.
Jeigu gyventojas nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą NT arba jo dalį naudoja ne tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti arba uždirbti, NT mokesčiu neapmokestinama tik ta NT dalis, kuri yra susijusi su pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimu arba uždirbimu. Tais atvejais, kai žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, yra privačios žemės savininkai, reikia mokėti žemės mokestį.
Teisininkų Apmokestinimo Ypatumai
Panašių mokestinių lengvatų turi ir teisininkai. „Kalbant apie mokesčių lengvatas įvairioms grupėms, jau seniai tarptautinėje literatūroje pastebėta, kad tokios grupės kaip ūkininkai, teisininkai, ekonomistai turi neproporcingai didelę įtaką visuomenėje. Teisininkai kaip luomas sugeba neviešai išsikovoti sau palankias mokestines sąlygas. Tai advokatai, notarai“, - aiškina ekonomistas Romas Lazutka ir sako, kad užtenka pažiūrėti į tai, kur dirba teisininkai, kaip jie politikams rengia projektus. Pasak ekonomisto, net kai į Teisingumo ministeriją ateina ministrai „iš šalies“, jie nesugeba ar nenori pakeisti egzistuojančios sistemos.
R. Lazutka nesupranta kodėl ribojamas notarų skaičius. „Didelis verslas turėtų būti apmokestinamas kaip įmonė. Nors, jei kalbėsime apie ūkininkus, gražios mašinos ir traktoriai priklauso ne jiems, o bankui. Dar reikia išsimokėti. Sąnaudos milžiniškos ir pelno nėra. Audituojame žemdirbius. Negalėdavau pasirašinėti ataskaitų, nes jie realiai neturėjo iš ko sumokėti, tačiau nori gražių ataskaitų, nes kitaip negaus ES paramos“, - aiškina Danguolė Pranckėnienė, „Moore Mackonis“ vadovaujanti partnerė.
Ekonomistas siūlo notarams progresinius mokesčius: „Jei nėra laisvos rinkos, valstybė turėtų reguliuoti paslaugų kainą ir taip, kad nebūtų viršpelnio. Kitas kelias neriboti paslaugų kainų, tačiau įvesti progresinį grynųjų pajamų mokestį. Tai, kas lieka atmetus sąnaudas, nuo tam tikros sumos įvesti progresinius mokesčius iki 80 proc. Tai buvo padaryta Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur notarams įvesti mokesčiai iki 85 proc. Jei neriboji paslaugų kainų ir leidi monopolizuoti rinką, ją tenka reguliuoti per mokesčius“.
Patys notarai nemato problemos, kad mokėtų per mažai mokesčių. „Notarai yra valstybės įgalioti asmenys, atliekantys Notariato įstatymo numatytas funkcijas ir užtikrinantys teisės viršenybę civiliniuose santykiuose, todėl preciziškai tiksliai moka mokesčius ir vykdo kitas finansines prievoles. Vykdydami savo profesinę veiklą, notarai privalo užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre kaip individualios veiklos pagal pažymą vykdytojai. Atitinkamai notarai moka teisės aktuose nustatytus mokesčius, kuriuos privalo mokėti individualią veiklą vykdantys subjektai“, - sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Notarų mokami mokesčiai
M. Stračkaitis pateikia, kokius notarai moka mokesčius:
- Gyventojų pajamų mokestį (15 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų).
- Privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6,98 proc. nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas valstybinio socialinio draudimo įmokos).
- Valstybinio socialinio draudimo įmokas (Socialinio draudimo įmokos tarifas - 12,52 proc., kuris nustatytas Valstybės socialinių draudimo fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje).
- Pridėtinės vertės mokestį (21 proc.).
Taip pat notarai, kaip numatyta Notariato įstatyme, kas mėnesį moka nario mokestį Notarų rūmams. Šiuo metu nario mokestis Notarų rūmams sudaro 4 proc. pajamų.
Pagal Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalį notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal savo tvirtinimą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodiką. Šiuo metu Lietuvoje veikia 200 notarų biurų, kuriuose dirba 226 notarai.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Fiziniai asmenys, kurių turtas viršija 150 000 eurų (arba 200 000 eurų tam tikrais atvejais), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės. Savivaldybės atsižvelgia į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), taikomi šie mokesčio tarifai:
- Nuo 0,5 procento, kai vertė viršija 150 000 eurų, bet neviršija 300 000 eurų.
- Nuo 1 procento, kai vertė viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų.
- Nuo 2 procentų, kai vertė viršija 500 000 eurų.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taikomi didesni neapmokestinamieji dydžiai ir atitinkamai mažesni tarifai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pažymi, kad gyventojams priklausantys ar jų įsigyjami kitos (komercinės) paskirties NT objektai, pavyzdžiui, viešbučių, administracinės ir kt. Kitos paskirties NT apmokestinamas nuo 0,5 proc. iki 3 proc.
„Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos, kurių teritorijoje yra apmokestinamas NT objektas. Dėl šios priežasties gyventojai, prieš teikdami NT mokesčio deklaracijos formą, turėtų pasidomėti, kokiu konkrečiu NT mokesčio tarifu apmokestinamas jų įsigyjamas NT objektas“, - pažymi R. Virvilienė.
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita NT mokesčio mokėtojams sumažinti šio mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra svarbus finansinis įsipareigojimas, kurį būtina tinkamai suprasti ir vykdyti. Žinant mokesčio tarifus, lengvatas ir išimtis, galima efektyviau planuoti savo finansus ir išvengti nemalonių staigmenų. Taip pat svarbu atsižvelgti į ūkininkų ir teisininkų apmokestinimo ypatumus, kurie gali turėti įtakos bendrai mokestinei naštai.
tags: #turto #mokestis #laisvalaikio