Norėdami savo sklype pasistatyti garažą automobiliams, sodo įrankiams ar kitiems daiktams laikyti, pirmiausia reikia įvertinti keletą teisinių aspektų. Garažo statyba savo sklype gali būti puikus būdas padidinti komfortą ir patogumą, tačiau yra keli svarbūs aspektai, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant statybas. Tai apima planavimą, teisės aktus, statybos leidimus ir pačią statybos eigą.
Žemės Sklypo Naudojimo Paskirtis
Pagrindinis kriterijus yra žemės sklypo naudojimo paskirtis. Žemės paskirtis turi atitikti garažo statybos tikslą. Gyvenamosios paskirties sklypuose leidžiama statyti pagalbinius pastatus, tokius kaip garažai, tačiau reikia pasitikrinti savo sklypo detaliojo plano reikalavimus. Žemės ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“, galima statyti garažą tik tuo atveju, jei jis bus naudojamas ūkininko veiklai vykdyti. Jei sklypas yra kitos paskirties (pvz., žemės ūkio paskirties), gali reikėti keisti jo paskirtį, kas reikalauja papildomų leidimų.
Statybos Leidimas ir Nesudėtingieji Statiniai
Ar jums reikės leidimo garažui statyti, priklauso nuo kelių veiksnių. Svarbiausia - nuo jo ploto, aukščio ir žemės sklypo, kuriame statinys bus statomas, vietos. Daugeliu atvejų, norint statyti garažą, reikės gauti statybos leidimą. Ypač jei garažas yra didesnis nei 50 kv. metrų arba planuojamas prijungti prie inžinerinių tinklų (pvz., elektros ar vandens).
Garažas priskiriamas nesudėtingiesiems statiniams, jeigu jo aukštis neviršija 8,5 metrų, o bendras plotas - 80 kvadratinių metrų. Tokiems statiniams taikomi supaprastinti statybos reikalavimai. Leidimo statybai nereikia nesudėtingiems statiniams iki 80 m2 ploto, 8,5 m aukščio, kurie bus statomi sklypuose už miesto ribų, ir nėra saugomose teritorijose, pavyzdžiui, regioniniuose parkuose ar rezervatuose, kultūros paveldo zonose. Mažesni statiniai (iki 50 kv. metrų ploto) gali būti statomi be leidimo, jei jie neprijungiami prie viešųjų tinklų, tačiau tai priklauso nuo konkretaus savivaldybės reglamento. Visus reikalavimus detaliai aprašyti atitinkamuose teisės aktuose.
Nesudėtingojo statinio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) ne visais atvejais. Būtina patikrinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir STR 1.05.01:2017 3 priedą, kur nurodoma, kada SLD yra privalomas, atsižvelgiant į statinio kategoriją ir teritoriją.
Pagalbinio ūkio pastatams, kurie neviršija 80m² bendrojo ploto, 8,5m aukščio, kurio didžiausias tarpatramis nedidesnis kaip 6 metrai, kuris yra pastatytas iš nesudėtingų konstrukcijų, projektas ir statybos leidimas nereikalingas, jei sklypas nepatenka į saugomas teritorijas (draustiniai, regioniniai ir kiti parkai, kultūros paveldo vietoves, kultūros paveldo apsaugos zonos ir t.t.), nėra mieste, kurorte.
Jeigu konkretus žemės sklypas, kuriame ketinama statyti I grupės nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą (garažą ar kt.), patenka į aukščiau nurodytas teritorijas, tai tokio statinio statybai privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Jei sklypas yra miesto teritorijoje, reikalingas leidimas garažo statybai. Reikia pirma parengti supaprastintą garažo statybos projektą. Jei sklypas patenka į kokią saugomą teritoriją gali būti papildomų sąlygų.
Jūsų numatomas statyti pagalbinio ūkio paskirties garažas priskiriamas II grupės nesudėtingo statinio kategorijai, todėl statant kaime nereikalingas nei leidimas, nei projektas. Supaprastintas statybos projektas ir leidimas statyti naują II grupės nesudėtingą statinį pagalbinio ūkio paskirties reikalingas, kai namų valdos žemės sklypas randasi: konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje (apsaugos zonoje, vietovėje), upėje ar jos dalyje, kuri įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), "Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kaip gauti 30 000 EUR. PINIGAI verslo pradžiai
Atstumai Nuo Sklypo Ribos ir Sutikimai
Statant garažą, būtina laikytis atstumų iki sklypo ribos, numatytų STR 1.05.01:2017 7 priede. Statant garažą, būtina laikytis atstumų nuo kaimyninių sklypų ribų. Paprastai atstumas turi būti bent 3 metrai nuo kaimynų sklypo ribos, nebent būtų gautas kaimynų sutikimas. Jei garažas yra be langų ir jo aukštis neviršija tam tikros ribos, atstumas gali būti sumažintas iki 1 metro, bet tai priklauso nuo vietinių taisyklių.
Privaloma išlaikyti minimalius reikalaujamus atstumus nuo sklypo ribos (3 metrai, matuojama nuo labiausiai atsikišančios garažo konstrukcijos, dažniausiai tai stogo karnizas). Būtina išlaikyti minimalius priešgaisrinius atstumus.
Turite atkreipti dėmesį į tai, kokioje sklypo vietoje numatote statyti II grupės nesudėtingą statinį. Jūsų atveju leidžiama statyti 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos (atstumas skaičiuojamas nuo sklypo ribos iki tolimiausio pastato konstruktyvo krašto pvz. stogo krašto). Jeigu neišlaikomas atstumas , tada reikalingas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas (rašytinė forma - nenotarinė, nebent norite patys, kad notaras patvirtintu parašo tikrumą), kuris surašomas ir pasirašomas iki statybos pradžios.
Jei statinys yra arčiau nei įstatymų nustatytas minimalus atstumas nuo kaimynų sklypo ribų arba jeigu garažo statyba gali kelti nepatogumų kaimynams (pvz., dėl triukšmo ar vaizdo), verta iš anksto gauti rašytinį kaimynų sutikimą, kad išvengtumėte ginčų ateityje.
Architektūriniai Reikalavimai
Kai kurios savivaldybės ar gyvenviečių bendrijos gali turėti reikalavimus dėl pastato išvaizdos - spalvos, stiliaus ar aukščio. Tai gali būti ypač aktualu, jei gyvenate reglamentuojamoje zonoje (pvz., kultūros paveldo teritorijoje ar specifinės architektūros rajone).
Garažo Vieta Sklype
Rekomenduojama garažą statyti kuo arčiau įvažiavimo į sklypą, kad būtų lengviau patekti į gatvę. Jei įmanoma, vengti garažo statymo prie pagrindinės gyvenamojo namo fasado dalies, nes tai gali daryti įtaką estetinei sklypo išvaizdai.
Garažo Dydis ir Paskirtis
Reikėtų apgalvoti, kokio dydžio garažo jums reikia. Standartinis vienvietis garažas dažniausiai būna apie 3x6 metrų, o dvivietis gali būti apie 6x6 metrų. Apsvarstykite, ar garažas bus naudojamas tik automobiliams, ar ten laikysite ir kitą įrangą.
Statybos Procesas
Pasirinkite, ar garažas bus statomas iš plytų, blokelių ar kitų medžiagų. Kiekviena medžiaga turi savo privalumų ir trūkumų - plytos ir blokeliai užtikrins ilgaamžiškumą, bet mediniai garažai gali būti pastatomi greičiau ir pigiau.
Garažui reikia tvirtų pamatų, kad pastatas būtų stabilus. Priklausomai nuo grunto sąlygų ir garažo dydžio, gali būti pasirinkti seklūs arba giluminiai pamatai.
Stogo forma ir danga turi būti derinama su pagrindiniu pastatu ir atitikti vietinius architektūrinius reikalavimus.
Įrengimai ir Komunikacijos
Garažui gali prireikti elektros instaliacijos (pvz., apšvietimui ar automatinėms durims), vandens (jei planuojate įrengti plovyklą) arba net šildymo, jei jis bus naudojamas ne tik automobiliui laikyti.
Sodo Sklypo Apribojimai
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos įstatymą, sodo sklype leidžiama statyti ne daugiau kaip 3 pastatus, o bendras jų plotas neturi viršyti 160 kv. metrų. Taigi, jei jūsų sklype jau yra sodo namas, kurio plotas yra 87 kv. metrai, galite statyti garažą, jei bendras plotas neviršys nustatytų 160 kv. Taip pat verta pasitikrinti ar jūsų sodo bendrijos vidaus taisyklėse nėra numatyti papildomi apribojimai.
Prie Namo Prijungtas ar Atskiras Garažas
Abu sprendimai turi privalumų ir trūkumų. Dėl šios priežasties verta gerai apsvarstyti, kokie yra gyventojų poreikiai. Prie namo prijungtus garažus dažnai renkasi žmonės, norintys iš šios patalpos lengvai patekti į pagrindinį namą. Tai ypač patogu esant blogam orui. Atsižvelgus į šį sprendimą jau projektavimo etape, taip pat galima optimizuoti su garažo statyba susijusias išlaidas, ypač jei garažas yra pirmojo aukšto lygyje. Be to, į taip įrengtą garažą daug lengviau atvesti visas komunikacijas. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad labai svarbu tinkamai vėdinti patalpą, kad nemalonūs kvapai ir išmetamosios dujos nepatektų į namų vidų. Taip pat svarbu numatyti tinkamą šilumos izoliaciją mažinant šilumos nuostolius per atitvaras, kuri kartu gali užtikrinti ir garso izoliaciją.
Pasirinkusieji atskirto garažo projektą, dažnai stato didesnius statinius nei tie, kurie būtų šalia namo. Taip atsiranda papildomos vietos įvairiai įrangai, pavyzdžiui, dviračiams, laikyti arba dirbtuvėms įrengti. Tačiau čia svarbu prisiminti, kad tokio tipo statiniai labiau tinka didesniems sklypams bei juose esantiems nekilnojamojo turto objektams. Be to, reikia išlaikyti norminius atstumus nuo sklypo ribos ir tarp kitų sklype esančių statinių.
Garažo sienų ir stogo izoliacija ypač rekomenduojama prie pastato prijungtoms patalpoms. Ji papildo namo šilumos izoliaciją. Sumažėja šilumos nuostoliai visame pastate. Tačiau taip pat svarbu, kad visi garažo konstrukciniai elementai būtų geros būklės. Taip yra todėl, kad taip sumažinamas jo pažeidžiamumas dėl kintančių oro sąlygų. Pasirūpinus tinkama izoliacija, garažą taip pat galima naudoti kaip sporto įrangos, elektrinių įrankių ir sodo baldų laikymo vietą.
Garažo statyba nuo pamato iki stogo
Inspekcija ir Registracija
Pasibaigus statybos darbams, reikia pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri atliks apžiūrą ir išduos statybos užbaigimo aktą. Po to garažas bus įtrauktas į nekilnojamojo turto registrą.
Apibendrinimas
Prieš pradedant garažo statybą savo sklype, svarbu išsiaiškinti, ar jums reikia leidimo, laikytis visų teisės aktų reikalavimų dėl atstumų nuo sklypo ribų, pasirinkti tinkamą vietą bei medžiagas.
| Statinio tipas | Miesto teritorija | Už miesto ribų | Saugoma teritorija | Leidimas reikalingas |
|---|---|---|---|---|
| Nesudėtingas (iki 80 m²) | Taip | Ne | Taip | Priklauso nuo teritorijos |
| Didesnis nei 80 m² | Taip | Taip | Taip | Visada |
Konkretų Jūsų atvejį galima konsultuoti tiksliau žinant sklypo adresą ir kitus sklypo duomenis. Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas, darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas. Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai. Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.