Senjorams brangsta gyvenimas socialinės globos įstaigose. Nors didėjo ir pensijos, ir išmokos, didžiąją jų dalį senyviems žmonėms teks atiduoti valdiškiems namams. Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra aktualus klausimas, ypač sprendžiant dėl apgyvendinimo globos namuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, lengvatos ir mokėjimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kaip šis mokestis gali paveikti senjorus ir jų šeimas, svarstančias gyvenimą globos namuose.
Pagrindiniai teisės aktai ir mokesčio mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Mokesčio mokėtojais laikomi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, su tam tikromis išimtimis. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat neapmokestinamas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Tai gali būti nekilnojamojo turto paskirtis, naudojimas, teisinis statusas, jo techninės savybės, priežiūros būklė, apleistumas, mokesčio mokėtojų kategorijos (dydis ar teisinė forma, ar socialinė padėtis) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vieta (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Išimtiniais atvejais, kai mokestis skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per nustatytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Lengvatos
Taip pat neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
Kitos lengvatos taikomos juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas.
Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas, naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį). Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
Nekilnojamojo turto mokestis ir gyvenimas globos namuose
Sprendimas apgyvendinti senjorą globos namuose dažnai susijęs su finansiniais klausimais. Lietuvoje veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Į Zarasų rajono Salako globos namus Eleonora Nečiuškienė gyventi atvyko prieš dvejus metus. „Gyvenimas labai geras, užimtumas būna, visko išmokina: paišyti, dainuoti. Eleonorai gyvenimas šiuose globos namuose kainuoja daugiau nei 1 200 eurų. Į šią sumą įsiskaičiuoja 80 procentų moters gaunamos pensijos, 100 procentų slaugos ir kitų išmokų.
Be to, kai kuriems brangaus nekilnojamojo turto turintiems senjorams reikia mokėti ir dar vieną mokestį globos namams - kas mėnesį po procentą nuo jų turimo nekilnojamojo turto vertės. Išvengti tokio mokesčio gali ir tie, kurių būstuose įregistruotas bent vienas kitas asmuo.
Senjorui, patekusiam į globos namus, vieną procentą nekilnojamojo turto vertės mokesčio tenka mokėti iš pensijos. O jam jos lieka tik 20 procentų, nes likusią dalį pasiima prižiūrinti įstaiga.
Anksčiau nekilnojamojo turto mokestis buvo taikomas nuo 12 kvadratinių metrų. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį.
Asmens ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir Globos namų sutartimi.
Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m.
Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Socialinė parama. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas?
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis.
Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Kai asmuo pasinaudoja valstybės socialine parama asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialines globos kainą.
Jeigu asmens turto, turėto, turėto per 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju asmuo moka 80 procentų gaunamų pajamų ir 1 proc.
Asmuo, jo globėjas, rūpintojas ar kitas suinteresuotas asmuo turi pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens (globėjo, rūpintojo ar kito suinteresuoto asmens) raštišką prašymą, kuriame, nurodo tuos socialinės globos namus, kuriuose nori apsigyventi ar apgyvendinti jam artimą asmenį;
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę);
- Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
- Medicininių dokumentų išrašą (F 027/a), kurį išduoda šeimos gydytojas (išraše šeimos gydytojas nurodo pagrindines asmens ligas ir pateikia išvadą dėl socialinės globos namų profilio (išvados pvz.
Kai asmuo gali apmokėti visą kainą iš savo lėšų, jis ar juo besirūpinantis asmuo, pateikia prašymą bei reikiamus dokumentus VšĮ „Senjorų Vila“ direktorei ir, esant laisvų vietų socialinės globos namuose, sutartis su gyventoju ar juo besirūpinančiu asmeniu, gali būti sudaroma dar tą pačią dieną.
Kai asmuo neturi galimybių savo lėšomis apmokėti visą kainą už socialinės globos paslaugas, jo turimas finansines galimybes įvertina asmens gyvenamosios vietos savivaldybė ir priima sprendimą dėl valstybės paramos skyrimo. Tuomet mokėjimo dydis kiekvienam nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Jeigu jums nepakanka gaunamų ir turimų pajamų apmokėjimui už „Senjorų Vila“ teikiamas paslaugas, galite kreiptis į seniūnijos socialinį darbuotoją pagal asmens gyvenamąją vietą, dėl valstybės paramos gavimo.
Už trumpalakę socialinę globą asmuo moka 80 procentų senatvės arba neįgalumo pensijos ir 100 procentų slaugos ar priežiūros tikslinės kompensacijos lėšų.
SVARBU. ASMENS TURIMAS TURTAS NEVERTINAMAS.
Mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą asmenims, kuriems dalį kainos dengia valstybė
Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas vertinant asmens pajamas ir turtą.
Jei asmens turto, turėto per 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra mažesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju, asmuo už paslaugas moka 80 procentų senatvės arba neįgalumo pensijos ir 100 procentų slaugos arba priežiūros tikslinės kompensacijos lėšų, o likusi kainos dalis gali būti kompensuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.
Jei asmens turto, turėto per 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra didesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, tokiu atveju, asmuo už paslaugas moka 80 procentų senatvės arba neįgalumo pensijos, 100 procentų slaugos arba priežiūros tikslinės kompensacijos lėšų ir 1 procentą nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą.
Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai. Gali būti teikiamos trumpalaikės (iki 6 mėn.) ir ilgalaikės (kol paslaugos reikalingos) socialinės globos paslaugos.
Kaip patekti į Senelių namus?
Asmuo norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių.
Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Jei gauti rezultatai atitinka numatytus kriterijus, ruošia kitus, apgyvendinimui reikiamus dokumentus.
Mokestis už paslaugas Kupiškio Senelių namuose
Senelių namuose apgyvendintas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro:
- 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų);
- 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis);
- 1 proc.
Gyvenimas socialinės globos įstaigose senjorams gali būti brangus, tačiau žinant apie valstybės teikiamą paramą ir nekilnojamojo turto mokesčio niuansus, galima sumažinti finansinę naštą. Svarbu išsamiai išnagrinėti savo situaciją, pasikonsultuoti su specialistais ir priimti optimaliausią sprendimą, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir galimybes.
SVARBU:
- Klausimas. Mes norime pas jus apgyvendinti savo senyvo amžiaus tėvą/motiną/senelį. Atsakymas. Ar norite savo tėvą/motiną/senelį apgyvendinti savivaldybės paskyrimu ar tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga? Jei norite apgyvendinti savivaldybės paskyrimu, tuomet turėtų pats asmuo arba jį prižiūrintis asmuo kreiptis į savo savivaldybės socialinių paslaugų skyrių, ten supildyti reikiamus dokumentus ir sulaukus savivaldybės sprendimo, kuris dažniausiai priimamas per 30 kalendorinių dienų bei gavus teigiamą savivaldybės sprendimą, bus galima mūsų įstaigoje priimti ir apgyvendinti jūsų tėvą/motiną/senelį. Jei norite apgyvendinti savo tėvą/motiną/senelį tiesioginiu susitarimu su mūsų įstaiga tam tereikia pasirašyti dvišalę komercinių paslaugų sutartį, pristatyti reikiamus asmens, kuriam reikalinga ilgalaikė socialinė globa, dokumentus (turėti galiojantį asmens dokumentą, medicininius gydytojo išrašus apie vaistus ir ligas), atlikti mokėjimą už pirmą mėnesį ir asmuo bus apgyvendinamas.
- Klausimas. Sprendimas dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio (iki 2023 m. Sprendimas dėl dalyvumo lygio, išduotas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTAA); (iki 2023 m. gruodžio 31d. Išrašai iš medicininių dokumentų: ne senesnė nei 3 mėn.
- Klausimas. Esu iš kito Lietuvos miesto, bet labai noriu apsigyventi pas jus. Atsakymas. Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis.
- Klausimas. Mano seneliui gydytojai yra paskyrę gerti nemažai vaistų, kuriuos dažnai jis pats supainioja ir užmiršta išgerti.
- Klausimas. Jau pateikėme prašymą savo savivaldybės socialiniam paslaugų centrui dėl savivaldybės finansavimo apgyvendinimui jūsų globos skyriuje. Atsakymas. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.