Turto Konfiskavimo Taikymo Sąlygos Lietuvoje

Turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurios taikymas Lietuvoje nuolat kinta ir tobulėja. Ši priemonė skirta užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų naudingos ir kad neteisėtai įgytas turtas būtų atimtas iš nusikaltėlių.

Turto Konfiskavimo Samprata ir Raida

Magistro baigiamojo darbo tikslas - analizuoti turto konfiskavimą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį ir skyrimo ypatumus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai.

Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda dėl įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų ašies sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą, matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taip pat kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (LTSR BK), kurio 22 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.

LTSR BK 35 straipsnis, kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė.

Turto Konfiskavimas kaip Papildoma Bausmė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus. Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę. Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų.

Turto Konfiskavimo Taikymo Ypatumai

2010 m. gruodžio 2 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis nutarta patikslinti turto konfiskavimo reglamentavimą ir įtvirtinti išplėstinio turo konfiskavimo galimybę. Pagal priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalės būti konfiskuojamas visais atvejais.

Konfiskuotinas Turtas, Priklausantis Kitam Asmeniui

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas bus konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio Kodekso uždraustos veikos padarymą. Turtas bus konfiskuojamas jeigu: perduodamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, kaltininkas žinojo arba galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio Kodekso uždraustai veikai daryti.

Taip pat tokiu atveju, kai turtas buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui arba buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų akcijų, yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Išplėstinis Turto Konfiskavimas

Teisės akte taip pat įtvirtinama išplėstinio turto konfiskavimo sąvoka. Jame nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėstinis turto konfiskavimas bus taikomas, kai yra visos šios sąlygos:

1. Kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos.
2. Kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto.
3. Baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Atsakomybė už Neteisėtą Praturtėjimą

Seimas taip pat Kodekse įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Pagal priimtas pataisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagrindiniai Turto Konfiskavimo Aspektai Lietuvoje

Apibendrinant, turto konfiskavimo institutas Lietuvoje nuolat tobulėja, siekiant efektyviau kovoti su nusikalstamumu ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos nebūtų finansiškai naudingos. Naujos pataisos ir įtvirtintos sąvokos leidžia valstybei veiksmingiau atimti neteisėtai įgytą turtą ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui.

Turto Konfiskavimas Administracinių Nusižengimų Kontekste

Už tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių nusižengimų kodekse (ANK) yra numatyta administracinio poveikio priemonė - automobilio konfiskavimas. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų - turto konfiskavimas.

ANK 29 str. 4 d. Pavyzdžiui, asmuo nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už šį pažeidimą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas. Taip pat automobilio konfiskavimas numatytas už:

• TP vairavimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje (t.y.427 str.), ANK 420 str.
• 420 str. 3 d.
• 420 str. 4 d.
• 422 str. - TP vairavimas apsvaigusiam nuo alkoholio (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo psichiką veikiančių medžiagų, ar vengti neblaivumo patikrinimo, ar alkoholio/psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
• 423 str. 3 d.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Jei man inkriminuojamame straipsnyje nurodyta, kad gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, tai man ir konfiskuos automobilį?

Tuo atveju, jeigu pagal sankciją yra privalomas automobilio konfiskavimas, vienareikšmiai nereiškia, kad jį ir konfiskuos. Galima policijos (teismo) argumentuotai prašyti nekonfiskuoti automobilio.

Nusižengimą padariau ne su savo automobiliu. Jeigu administracinį nusižengimą padarė ne automobilio savininkas, o automobilio savininko draugas, giminaitis, įmonės darbuotojas ir pan. tai ar teisinga yra konfiskuoti ne pažeidėjo automobilį?

Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Pirmoji ir bene pagridinė sąlyga. Teismų praktikoje yra pažymima, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. Būtina iš anksto pasiruošti bylai (paaiškinimams dėl automobilio paėmimo (perdavimo) aplinkybių).

Iš manęs pavogė automobilį ir su juo buvo padarytas nusižengimas, už kurį dabar gresia mano automobilio konfiskavimas.

Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu.

Nors ANK nenumatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau tokią praktiką formuoja aukštesni teismai, pabrėždami, jog tokia priemonė gali būti taikoma, jei bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad visos transporto priemonės vertės išieškojimas iš pažeidėjo neatitiktų proporcingumo principo. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. Dažniausiai, jeigu automobilis priklauso pažeidėjui, tai jis ir yra konfiskuojamas, o ne automobilio vertę atititinkanti pinigų suma.

Turto kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Jeigu turto natūra konfiskavimas, kaip viena iš griežčiausių administracinių poveikio priemonių, sukelia neproporcingas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo artimiesiems, jis yra netikslingas, nes tokia administracinio poveikio priemonė nepadeda pasiekti administracinės nuobaudos paskirties, t. y. Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių.

Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys.

Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.

Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

tags: #turto #konfiskavimo #taikymas