Disponavimo Teisių Apribojimai Nuomojamame Bute: Ką Svarbu Žinoti?

Svajojantiems apie nuosavą būstą tenka susidurti su nemenkais finansiniais iššūkiais. Įsigyti stogą virš galvos mažas ar vidutines pajamas gaunančios šeimos dažnai neturi iš ko. Todėl glaudžiasi pas tėvus, nuomojasi butą arba yra priverstos skolintis iš banko. Kaip rodo statistika, pastarąjį variantą renkasi vis daugiau žmonių. Praėjusiais metais Lietuvoje viena iš dvylikos šeimų pasiėmė paskolą, nusipirko būstą ir įsipareigojo pamažu paskolą grąžinti.

Nusprendus nuomotis būstą, svarbu žinoti apie galimus disponavimo teisių apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką atkreipti dėmesį, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų ir galėtumėte ramiai gyventi pasirinktame būste.

Lietuviams Mielesnis Nuosavas Būstas

„Žmogaus pasirinkimą įsigyti nuosavą būstą dažniausiai nulemia ne finansiniai motyvai. Asmenys apie tai susimąsto, kai pradeda kurti šeimą, keičia gyvenamąją vietą ir pan. Atsižvelgiant į finansines galimybes, svarstoma, ar pelningiau būstą nuomotis, ar pirkti. Vieniems gali atrodyti, kad pastaroji galimybė ne pats geriausias sprendimas, o kitiems - atvirkščiai“, - apie pasirinkimo galimybes pasakoja vieno Lietuvos banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Siekiant priimti palankiausią sprendimą, tenka pamiklinti smegenis ir pasinaudoti savo finansinėmis žiniomis. O apskaičiuoti, kuris variantas atneš daugiau pelno, sudėtinga. Reikia mąstyti toli į ateitį. Pavyzdžiui, apskaičiuoti, kiek būstas kainuos, kai norėsiu jį parduoti. Ar tuomet už būstą gausiu daugiau, nei pats už jį mokėjau ir pan.

Anot ekonomistės, jeigu žmonės nėra finansininkai - pelningumo, rentos dažniausiai neskaičiuoja arba tai daro labai retai. „Lietuviams - būstas ne tik gyvenamoji vieta, bet ir turtas. Jie patys sako, kad nuomodamiesi pinigus atiduoda kažkam kitam, o įsigijus nuosavą būstą, nesvarbu už skolintus pinigus ar ne, investuoti pinigai lieka. Be to, pabrėžia, kad tuomet net netekus pinigų ar darbo vis tiek turi kur gyventi“, - akcentuoja J. Varanauskienė.

Tuo tarpu nusiteikę prieš nuosavo būsto turėjimą teigia, kad neprisirišus prie gyvenamosios vietos galima laisviau gyventi, išvykti dirbti į kitą šalį. Be to, jeigu dabartinis būstas nusibosta, jį galima lengvai pakeisti kitu. Anot šeimos finansų ekspertės, žmonės nori tvarkytis ir įsikurti tokioje aplinkoje, kurioje galėtų gyventi, kaip nori, o ne taikstytis su būsto savininko keliamomis sąlygomis. Toks požiūris susijęs su tradiciniu požiūriu, kurį mūsų tėvai įgijo nuo sovietinių laikų. O vėliau tokį pavyzdį iš tėvų perėmėme mes.

Skola Tampa Šeimos Nariu

Kaip ten bebūtų, įsigijus nekilnojamojo turto (NT) už skolintas lėšas, šiek tiek rizikuojama. Pavyzdžiui, sumažėjus pajamoms arba padidėjus palūkanoms, žmogus gali nebeturėti iš ko sumokėti mėnesio paskolos įmokų. O nevykdant paskolos sutarties sąlygų rizikuojama netekti būsto. Aišku, yra ir kita išeitis - įsigytą NT turtą galima parduoti. O vėliau ir vėl pasiimti paskolą arba gyventi nuomojamame bute.

„Būtų daug blogesnė situacija, jei nukristų būsto rinkos vertė. Arba jei paskola didesnė nei gyvenamosios vietos vertė. Tai reiškia, kad net pardavus būstą skola liktų. Tai kritinės rizikos, bet jos yra apdraudžiamos. Priėmus atsakingo skolinimo reikalavimus, rizika prarasti turtą ir dar likti skolingam yra mažinama. 20 proc. pradinis įnašas yra apsidraudimas tuo atveju, jeigu būsto vertė nukristų“, - paaiškina finansų ekspertė.

J. Varanauskienė sako, kad turintiems nepastovias pajamas ar didelę paskolos įmoką - rekomenduojama rinktis fiksuotą pajamų dydį. Tuomet net svyruojant palūkanoms įmokos per tą fiksavimo laikotarpį nesikeistų. Imdami paskolą ilgesniam skolos grąžinimo laikotarpiui, žmonės taip pat rizikuoja. Pavyzdžiui, būsto išlaikymas per tam tikrą laikotarpį gali pabrangti arba gali atsirasti naujų rizikų dėl paties turto kokybės. Ateityje gali paaiškėti, kad gyvenamoji vieta pastatyta nekokybiškai arba supančioje aplinkoje gali įvykti kažkas, dėl ko pastatas prarastų rinkos vertę.

„Kai imama paskola būstui, tai reiškia, kad prisiimamas ilgalaikis įsipareigojimas mokėti paskolos įmokas.

Sunkiausi Pirmi Aštuoneri Metai

Siekiant išvengti rizikų finansų ekspertė pirmiausia pataria išsiaiškinti, ar esate pajėgus mokėti nustatytas paskolos įmokas. Tam nustatyti yra įvairių būdų ir metodų. Pavyzdžiui, populiarioje finansų literatūroje, atsakingo skolinimo nuostatuose rašoma, kad paskolos įmoka, kreditas ir palūkanos per mėnesį neturėtų būti didesnės nei 40 proc. T. y. reikia neviršyti šio procento namų ūkio šeimos pajamų, kad likusių 60 proc. užtektų pragyventi ir leistų tenkinti ne tik minimalius poreikius.

„Kalbame ne apie vieną ar du mėnesius, o apie keliolika metų. Todėl žmogus turi tiksliai įvertinti savo galimybes. Aišku, nebūtina vadovautis vien šiuo skaičiumi. Patartina prieš imant paskolą pabandyti pragyventi iš tų pinigų, kurie liktų, jeigu mokėtumėte paskolos įmokas. Tuomet geriau suprasite, ar dėl to jums skaudėtų, ar ne“, - pataria J. Varanauskienė.

Ekonomistė sako, kad taip gyventi sunkiausia pirmus aštuonerius metus.

Būtina Imtis Atsargumo Priemonių

Ieškant tinkamo būsto patartina atkreipti dėmesį, ar turtas nėra areštuotas, ar nėra suvaržytos kitos disponavimo juo teisės ir pan. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į nurodytą būsto paskirtį: ar tai gyvenamosios paskirties, ar poilsio, o gal komercinės paskirties turtas. Nuo to priklauso ir tolesnis patalpų naudojimo apribojimas, ir turto apmokestinimo ypatumai, ir paskolos sąlygos.

„Kai kalbame apie už skolintas lėšas perkamą būstą, paskolos teikėjas gali kelti savus reikalavimus. Pavyzdžiui, būstas turi būti tam tikro užbaigtumo laipsnio, gyvenamosios, o ne komercinės paskirties ir pan. Tos sąlygos reikalingos tam, kad vėliau tokį NT objektą būtų galima parduoti lengviau ir greičiau“, - paaiškina šeimos finansų ekspertė.

Perkant dar nepastatytą būstą reikia įdėmiai skaityti pirkimo ir pardavimo sutartis, žiūrėti, kokias garantijas numato statytojas, kas nutiks, jei namas nebus pastatytas, kaip kis kaina, jei kis buto plotas, ir pan. Nepakenktų tokiu atveju pasikonsultuoti ir su teisininku, geriau išmanančiu tokių sutarčių keliamas grėsmes ir žinančiu būdus nuo jų apsisaugoti. O grėsmių būna įvairių. Pavyzdžiui, jei pirkėjas jau bus sumokėjęs pardavėjui dalį pinigų ar rankpinigius, bet statytojui kas nors sukliudys pastatyti ar užbaigti statyti namą, arba jei pirkėjas vis tik negaus paskolos, nes pasikeitė jo finansinės aplinkybės, iki tol sumokėti pinigai gali būti prarasti.

Skolintis Reikia Pagal Kišenę

Pastebima, kad augant ekonomikai, atlyginimams, žmonės pradeda tikėtis, jog dėl to paskolos našta taip pat turėtų mažėti. Todėl siekia pasiskolinti kuo daugiau ir kuo ilgesniam laikotarpiui. Tačiau ekonomistė pabrėžia, kad smarkiai save suvaržius, jog tik būtų galima pasiskolinti daugiau, gyvenimą gali padaryti nesaldų.

Anot jos, pirmiausia reikia savęs paklausti, kodėl mums reikalinga didesnė suma ir kuo tai bus naudinga. Nepaisant mažų palūkanų, reikia skolintis tiek, kad vėliau nebūtų skausminga grąžinti. Juk skolinamės svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus.

„Paėmus paskolą būstui įsigyti, jį dar reikia įsirengti. Dėl to žmonės renkasi ilgesnį skolinimosi laikotarpį, ne keleriems, bet keliasdešimčiai metų. O vėliau įsikūrę jie gali paskolą grąžinti per trumpesnį laiką, nei buvo numatyta grafike. T. y., jeigu žmogus buvo paskaičiavęs, kad per mėnesį jam reikia grąžinti tūkstantį eurų, vėliau jis gali grąžinti po du tūkstančius ir taip mokėti, kol paskolos likutis sumažėja iki komfortiškos ribos“, - komentuoja J. Varanauskienė.

Vertinant būsto paskolas teikiančias institucijas, skolos grąžinimas anksčiau laiko nėra brangus. Kita vertus - tai sutarties sąlygų keitimas, kuris turėtų būti kažkaip apmokestinamas.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį nuomojantis būstą:

tags: #disponavimo #teises #apribojimas #jau #isnuomotame #bute