Turto konfiskavimas yra svarbi baudžiamojo poveikio priemonė, leidžianti pasiekti visuotinai pripažintą principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Reali grėsmė pažeisti šį principą kyla tuomet, kai nusikalstama veika siekiama savanaudiškų motyvų - praturtėti neteisėtu būdu.
Ši priemonė tampa ypač aktuali žinant, kad maždaug trys ketvirtadaliai padarytų nusikaltimų turi būtent tokį motyvą. Tačiau dažnai, net ir skyrus bausmę, nusikaltėlis vis tiek įgyja nesąžiningą pranašumą visuomenėje, t. y., praturtėja iš padaryto nusikaltimo. Vienintelis teisėtas būdas įgyvendinti teisingumą tokiu atveju yra konfiskuoti turtą, kurio prigimtis susijusi su nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau siekiant to, kyla didelių problemų įrodant nusikalstamo turto kilmę.
Turto konfiskavimo prigimties bei turinio pasikeitimas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK) tik iš dalies išsprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo problemas. Praktikoje dar pasitaiko problemų atribojant šį institutą nuo bausmės skyrimo. Problemiškas yra ir turto konfiskavimas, kai nusikalstama veika padaroma žala asmeniui bei yra pareiškiamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje.
Turto konfiskavimo reglamentavimas
Turto konfiskavimo reglamentavimas nuolat kito, kaip matyti iš šios lentelės:
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | 2024-08-21 | Pakeista 687 |
| 2 | 2024-07-17 | Pakeista 604 |
| 3 | 2023-04-05 | Pakeista 224 |
| 4 | 2021-12-22 | Pakeista 1130 |
| 5 | 2020-05-06 | Pakeista 457 |
| 6 | 2018-08-13 | Pakeista 803 |
| 7 | 2016-01-06 | Pakeista 13 |
| 8 | 2015-03-13 | Pakeista 259 |
| 9 | 2014-11-26 | Pakeista 1313 |
| 10 | 2014-08-27 | Pakeista 841 |
| 11 | 2013-08-21 | Pakeista 722 |
| 12 | 2012-04-11 | Pakeista 388 |
| 13 | 2012-01-25 | Pakeista 78 |
| 14 | 2011-06-01 | Pakeista 641 |
| 15 | 2011-01-17 | Pakeista 73 |
| 16 | 2010-08-12 | Pakeista 1141 |
| 17 | 2010-06-21 | Pakeista 845 |
| 18 | 2010-04-21 | Pakeista 451 |
| 19 | 2009-12-16 | Pakeista 1712 |
| 20 | 2008-10-29 | Pakeista 1101 |
| 21 | 2006-11-30 | Pakeista 1190 |
| 22 | 2005-09-05 | Pakeista 970 |
| 23 | 2005-01-24 | Pakeista 67 |
Šioje byloje nusikalstama veika jam padarytos žalos atlyginimo interesai yra itin svarbūs. Be to, atsiranda grėsmė, jog netinkamai pritaikius turto konfiskavimą, bus pažeista ir nusikaltėlio teisė į nuosavybę. Paskutinioji BK redakcija vėl keitė nusistovėjusį turto konfiskavimo instituto turinį bei įvedė naują baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą.
Šiuo galiojusia turto konfiskavimo paskirtimi buvo siekta nubausti asmenį, o ne panaikinti galimybę nusikaltėliui ar kitam asmeniui neteisėtai praturtėti iš nusikalstamos veikos darymo. Šiuo metu Lietuvoje pasigendama išsamesnių mokslinių straipsnių bei monografijų šia tema. Taip pat trūksta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgos.
Tyrimo metodologija ir struktūra
Tyrimo objektas yra turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis bei taikymo ypatumai. Darbas buvo rengiamas remiantis teisės doktrinoje suformuluotais metodologiniais pagrindais. Istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti turto konfiskavimo teisinės prigimties raidą Lietuvoje.
Dokumentų analizės metodas padėjo atskleisti BK įtvirtintas turto konfiskavimo taikymo sąlygas, su tuo susijusią mokslinę literatūrą bei teismų praktiką. Analitiniu - kritiniu metodu siekta įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumą baudžiamojoje teisėje. Lyginamuoju metodu naudotasi siekiant palyginti Lietuvos ir Vakarų šalių išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybes. Apibendrinimo metodu buvo siekta išanalizuotą medžiagą koncentruotai apibendrinti bei pateikti darbo išvadas.
Darbo struktūra susideda iš įvado, penkių skyrių, trylikos poskyrių, išvadų bei darbo pabaigoje pateikto literatūros sąrašo. Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonių kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Šio skyriaus poskirsnyje aiškinamasi turto konfiskavimo teisinės prigimties raida Lietuvoje. Tiriama, koks yra skirtumas tarp turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės pagal 1961m. BK ir baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2000 m.
Antrojo skyriaus tikslas - atskleisti konfiskuotino turto sampratą pagal BK, nes tai turi ypatingą reikšmę taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę praktikoje. Šiame skyriuje siekiama atskirti nusikalstamos veikos įrankį ir priemonę. Šiajame skyriuje analizuojamos turto konfiskavimo kaip baudžiamosios poveikio priemonės santykis su bauda, kaip viena iš bausmės rūšių. Paskutiniajame darbo skyriuje analizuojamos turto konfiskavimo taikymo prielaidos Lietuvoje. Taip pat nagrinėjamos problemos taikant naująją baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvoje.
Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata
Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai kylantys apibūdinant turto konfiskavimą atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu buvo bandoma nustatyti mechanizmą, palengvinantį kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu, neteisėta prekyba narkotinėmis medžiagomis.
Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimas bei baudos, nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamos veikos, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta. Tai griauna teisėtą valstybės ekonomiką. Valstybės pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžianti gauti finansinės naudos iš nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Tai leidžia konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu. Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus.
Konvencijoje aiškinama, kaip suvokiamos neteisėtos pajamos konvencijos kontekste. Pajamos apima bet kokią ekonominę naudą, gautą iš nusikaltimų susijusių su narkotinių priemonių apyvarta, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokį turtą. Pajamos gaunamos iš tokių nusikaltimų, arba iš neteisėtų pajamų gautos kitos išplaukos ar pelnas. Kalbant apie galimybę perkelti pajamas arba kitos nuosavybės, kurias numatoma konfiskuoti, teisėtos kilmės įrodinėjimo naštą, konvencija šalims suteikia teisę pasirinkti tokį mechanizmą, kuris atitiktų nacionalinės teisės principus.
Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, pasirašytoje 1990 m., valstybės tikėjosi, kad kovai su sunkiais nusikaltimais geriausiai būtų pasitelkti nusikalstamas pajamas konfiskavimą. Aiškinant konfiskavimo sąvoką, jau išryškėja šios sankcijos sampratos problema ir pati konfiskacija apibūdinama kaip turto atėmimo bausmė arba priemonė. Didelis dėmesys yra skiriamas procesiniams klausimams bei tarptautiniui bendradarbiavimui, kai konfiskuotinas turtas yra skirtingose valstybėse jurisdikcijose.
Šios valstybės teismo sprendimo dėl konfiskavimo vykdymas. Kitoje to paties straipsnio dalyje kalbama, kad valstybės gali priimti išlygą, jog minėta besąlyginė pareiga būtų vykdoma atsižvelgiant į nacionalinius konstitucinius principus. Tai leidžia asmenims savo nusikalstamas pajamas perkelti į šalį, kurioje šis institutas taikomas problematiškai ir ne visa apimtimi. Tokiu atveju ginamosios valstybės interesai konfiskuoti pajamas, kurios buvo gautos atliekant nusikaltimą tos valstybės jurisdikcijoje.
Ginant nuteistojo teises 16 str. įtvirtinta, kad niekas šioje konvencijoje neturi būti interpretuojama taip, kad bendra konfiskavimo vertė viršytų pinigų sumą, nurodytą nutarime konfiskuoti. Gana prieštaringai turto konfiskavimas yra reglamentuotas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Pati turto sąvoka tarptautinėse sutartyse yra labai svarbi taikant turto konfiskavimą.
Turtas suvokiamas, kaip visas rušis turtas, tiek materialusis, tiek nematerialusis, kilnojamasis ar nekilnojamasis, daiktinis ar nedaiktinis, ir teisę į tokį turtą ar jo dalį patvirtinantys dokumentai. Buvo apibūdinta, jog tai gali būti tiek materialus, tiek nematerialus turtas. Nusikalstamu būdu įgytos pajamos konvencijoje apibūdinamos, kaip bet kokios pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai įgytos ar gautos padarius nusikaltimą. Daromas skirtumas tarp pajamų įgijimo ir gavimo taip pat yra nesuvokiamas. Galiausiai konfiskavimas pagal šį teisės aktą yra ilgalaikis turto paėmimas remiantis teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimu. Mano manymu, šis apibūdinimas gana ryškiai prieštarauja ankstesnei Jungtinių Tautų Konvencijai dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, kurioje kalbama apie galutinį nuosavybės atėmimą teismo arba kito kompetentingo organo sprendimu.
Toks skirtingas sąvokų aiškinimas yra vengtinas, nes kelia papildomas problemas įtvirtinant turto konfiskavimo mechanizmą skirtingose valstybėse nacionalinėse teisėse. Savo ruožtu atsiranda prielaidos kilti problemiškam tarptautiniui bendradarbiavimui, kai konfiskuotinas turtas apima kelias valstybes jurisdikcijas. Šiuo metu pats svarbiausias tarptautinis dokumentas įpareigojantis Europos Sąjungos valstybes nares šiuo klausimu yra Europos Sąjungos Tarybos priimtas pamatinis sprendimas dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (toliau - ES pamatinis sprendimas).
Nauja šiame teisės akte yra tai, kad turtas, kuris buvo naudojamas arba dar tik planuojamas panaudoti nusikaltims darymui bei ekonominė nauda atsiradusi atliekant nusikaltimus, nesietinas su tam tikrais nusikaltimais, kuriais buvo pažeistos specifinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. Todėl turto konfiskavimo taikymas galėtų apimti visus nusikaltimus. Pamatiniame sprendime pasirinkta minimali riba yra nusikaltimų baidžiamumas vieneriais metais, manytina, pasirinkta tam, kad būtų galima išvengti turto konfiskavimo už mažareikšmius nusikaltimus bei neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui, kai turto konfiskavimo įrodinėjimo bei vykdymo išlaidos būtų didesnės, nei pati konfiskuotino turto suma.
Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą valstybėms narėms suteikta teisė išplėsti turto konfiskavimą. Pabrėžtina, kad ši gana radikali priemonė, pagal pamatinį sprendimą, gali būti paskirta tik tam tikros kategorijos nusikaltimams, t.y. nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių ilgiausias terminas ne trumpesnis nei 5-10 metų, o susijusiems su pinigų plovimu, kurių ilgiausias terminas ne mažesnis nei 4 metai. Ši nuostata leidžia konfiskuoti turtą, kuris buvo įgytas ne tik padarius nusikaltimą, bet ir bet kokį kitą turtą. Šiuo atveju nacionaliniui teismui bus nesvarbu, per kurį laikotarpį įgytas turtas, su kokio konkretaus nusikaltimo padarymu siejamas turtas.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimo institutas laikui bėgant buvo reglamentuotas detaliau. Nagrinėjant tarptautinėse sutartyse įtvirtintas turto konfiskavimo sąmpratas, susiduriama su šios teisinės prievartos priemonės statusu baudžiamojoje teisėje. Pavyzdžiui, minėtame Europos Sąjungos pamatiniame sprendime pateikiamas toks apibrėžimas - tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė. Toks dviprasmiškas supratimas leidžia teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vieningai susitarta, ar turto konfiskavimas yra bausmė, ar specifinė priemonė, kuria yra suvaržoma asmens teisė į nuosavybę.
Turto konfiskavimo raida Lietuvos baudžiamojoje teisėje
Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą, matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taip pat kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė. LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė.
Šiame kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama. Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus . Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje.
Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę. Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri pirmiausiai sąlygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą. Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko tos dienos realijų. Daugelis nusikaltėlių, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.
tags: #turto #konfiskavimas #finansu #ministro #tvarka