Būbliškės dvaras - dvaras, esantis Būbliškėje, Pagėgių seniūnijoje. Iki šių dienų išliko vienintelis autentiškas dvaro laikų vadinamojo „plytų stiliaus“ statinys - svirnas, rūmų vieta, senojo parko plotas su alėjų žymėmis ir tvenkiniais.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Ankstyvoji Istorija
Spėjama, Būbliškė - viena seniausių skalvių gyvenviečių. Apie tai byloja piliakalnis Nemuno terasoje. Šalia piliakalnio galėjo išaugti ir gyvenvietė, vėliau virtusi dvaru. Heinrich Baubel prašė hercogo Albrechto apginti jo nuosavybę nuo Tilžės valdininkų. 1566 m. Georg Kotzer iš Prūsijos valdovo kunigaikščio Albrechto gavo raštą, kuriuo dvareliui Būbliškėse suteikiamos Magdeburgo teisės, kurias gaudavo tik reikšmingos gyvenvietės.
1697 m. dvaro smuklei, kuri buvo Joseph Grunniet sodyboje, suteikta kulmiškoji privilegija. 1736 m. vykdant valdų reformas Būbliškės oficialiai tapo administraciniu centru, iš kur buvo valdomi nemaži plotai Tilžės apylinkėse. XVIII a. pro Būbliškę ėjo pagrindinis krašto vieškelis Tilžė-Šilutė-Klaipėda, veikė malūnas.
XVIII-XIX Amžius
1773 m. Būbliškės dvaro nuomininkų tapo valstybės tarnautojas amtmonas Michel Stumber. Jam mirus 1774 m., jo žmona Frederike Stumber nusipirko Jekšterkių dvarą, o žentas Milichas perėmė Būbliškės dvarą. 1807 m. prieš pasirašant Tilžės taiką su Napoleonu, dvare buvo apsistojęs caras Aleksandras I. Frederike Milich, gim. Stumber, 1808 m. po vyro mirties išpirko už 20 314 talerių. Dvaras buvo 98 ūbų, 17 margų dydžio.
1816 m. našlei priklausė nemažas turtas: Būbliškės palivarkas, Mikytų dvaras, kalvės sodyba, Schönwaldės užeigos namai, miško plotai. 1824 m. Būbliškę įsigijo leitenantas Ludwig Wilhelm Eduard von Sanden, iš viso 2057 margai žemės. Jis sugebėjo šiai valdai pelnyti aukščiausią Prūsijoje - riteriškojo dvaro statusą.
Schlenther Šeimos Valdymas
1827 m. dvaras parduodamas Tilžės apskrities viršininkui kapitonui Eduard Heinrich Schlenther. Nuo tada prasidėjo Būbliškės klestėjimo laikai. Jis nupirko durpynus prie Būbliškės, kurie sudarė 108 margus. Savo sūnui Florian nupirko Mikytų dvarą.
1858 m. mirus savininkui, sūnus perėmė ne tik visą jo nuosavybę, bet ir pareigas. 1883 m. mirus Florian, Mikytai buvo sujungti su Būbliškėmis. Savininkas - kitas sūnus Wilhelm. 1913 m. W. Schlenther gavo bajoro titulą. Augino trakėnų veislės žirgus, už tai 1914 m. Vokietijos ūkio mininstras apdovanojo jį sidabro medaliu.
1919 m. po Versalio sutarties padalijus Tilžės apskritį, W. Schlenther išėjo į pensiją. Jo sūnus Heinrich, gimęs 1893 m., studijavo teisę ir tarnavo valstybei. XIX a. netoli Būbliškės nutiestas tarptautinis plentas Karaliaučius-Tilžė-Tauragė-Ryga-Sankt Peterburgas, vėliau geležinkelis Tilžė-Pagėgiai-Šilutė-Klaipėda. Taip Būbliškę iš trijų pusių apjuosė svarbiausios krašto transporto trasos.
1922 m. po Klaipėdos krašto atskyrimo, dirbo rajono administracijoje. 1925 m. dalyvavo naujo Lietuvos Pagėgių rajono Komiteto darbe, o 1926 m. išrenkamas apskrities viršininku. Tuo metu valdyta per 1000 ha žemės. Būbliškės dvaras (kartu su Endriškės ir Mikytų palivarkais) pagal savo dydį buvo antrasis (po Šereiklaukio) dvaras visame Klaipėdos krašte.
1939 m. baigėsi Schlenther, kaip apskrities viršininko kadencija, jis pradėjo dirbti Gumbinės vyriausybėje. 1941 m. išleidžiamas į pensiją, daugiau laiko galėjo skirti savo dvarui. Dvaras Schlenther šeimos rankose buvo net 109 m.
Po II Pasaulinio Karo
Po II pasaulinio karo įsigalėjus sovietinei okupacijai, garsioji Būbliškės dvaro sodybos nebeliko. Įdomus dvaro parkas, supantis piliakalnį.
Lyginant su kitais dvarais, pavyzdžiui, Bubių dvaru Šiaulių rajone, Būbliškės dvaras patyrė didesnius nuostolius. Bubių dvaro sodybos kompleksui priklauso parkas, XIX a. pastatyta ir XX a. pradžioje rekonstruota arklidė, grūdų sandėlis, sodininko namas, sarginė, mokykla, mokytojų namas, trys kumetynai, tvartas, siloso bokštas, dvi daržinės, spirito varykla, spirito saugykla, ūkinis pastatas, namas, lentpjūvė ir joje esanti technika.
Kivylių dvaras Skuodo rajone, nors ir išaugęs iš valstietiško ūkio, XX a. pradžioje buvo vienas stambiausių Kretingos apskrityje su pirmąja privačia ligonine. Tačiau ir šis dvaras patyrė nuostolių per karus ir kolūkių tvėrimo laikotarpį.
Šiaurės Vidurio Lietuvos Dvarų Archeologiniai Tyrimai 2000-2023 Metais
Šiaurės vidurio Lietuvoje į Kultūros vertybių registrą įtraukta 71 dvarų sodyba - 23 Radviliškio rajone, 17 - Pakruojo rajone, 15 - Šiaulių rajone, 9 - Joniškio rajone ir 7 - Akmenės rajone. Iš jų archeologiškai tyrinėtos 26, kas sudaro 36 proc. visų regiono dvarų. Dauguma dvarų tyrinėta po vieną kartą, surinkta tik pirminė, dažnai mažai informatyvi informacija. Kai kur tyrimai vykdyti ne vienus metus, o juose surinkta medžiaga yra gausi.
Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis XVIII-XIX a. sandūroje, kai Rusijos carienė Jakaterina II Bubius padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Šiam mirus, dvarą paveldėjo jo brolis Dimitrijus Zuvovas, vėliau - pastarojo sūnus Nikolajus. 1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas. Šio sudėtingo hidrotechninio įrenginio statyba nulėmė Bubių ekonominį pakilimą.
Nedidelis kaimas išaugo į dvaro ūkinį centrą (palivarką), buvo nutiestas pašto kelias į Šiaulius, pastatytas tiltas per Dubysą, beveik įrengtas žiemos uostas. Tačiau darbus užbaigti sutrukdė 1831 m. sukilimas. Sukilėliai Bubiuose telkė jėgas Šiaulių šturmui. N. Zubovo sūnus Dmitrijus savo lėšomis atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuviškai, našlaičių prieglaudą.
D. Zubovo valdymo metais Bubių dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulių auginimą, įsteigtos gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklos. Dvare taip pat veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla. Bubiuose iškilo pirmasis Lietuvoje siloso bokštas. 1903 m. Bubiuose surengta Didžioji Šiaulių gegužinė - pirmasis neformalus lietuvių inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama dėl visos tautos likimo. Jame dalyvavo P. Višinskis, Žemaitė, J. Jablonskis, M. Biržiška, J. Tumas-Vaižgantas, J. Biliūnas ,A. Janulaitis ir kt. Gegužinių tradicija Bubiuose gyvavo daugiau kaip pusę amžiaus.
Dvare buvo pradžios mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos, 1910 m. įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla. Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a. Dabar viename dvaro pastatų įsikūręs „Grafo Zubovo“ viešbutis-restoranas. Dvaras yra įtrauktas į saugomų paveldo objektų sąrašą, jį rekonstruojant buvo išsaugotas pastato autentiškumas.
Šiose kapinėse palaidoti grafai Aleksandra Zubovienė (1840-1913) ir jauniausias sūnus Dmitrijus Zubovas (1871/1872-1944), išliko jų antkapiai. Aleksandra Zubova 1898 m. įsteigė ir globojo Šiaulių mergaičių gimnaziją, labdaros įstaigas. Bubių dvare išlaikė našlaičių namus. Jos garbei Lepšių dvaras pavadintas Aleksandrija.
Kadaise čia buvusį dvarą ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas. Valstiečiams jis liepė išsikraustyti į dvaro žemių pakraštį ir pastatė naujus dvaro rūmus bei kitus trobesius. Dvaras N. 1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir koklių fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų.
1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. XIX a. pab. - XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. Dvare 1950 m.
Kalbama, kad vietovardis kilęs nuo rusų kunigaikščių Mirskių, kuriems po Lenkijos-Lietuvos valstybės padalinimo atiteko čia buvęs kaimas. Rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose toks faktas neminimas. Pirmasis žinomas valdos savininkas buvo grafas Dimitrijus Zubovas. 1836 m. ūkį paveldėjo Nikolajus Zubovas. Pasinaudojęs kareivių palikta Ventos-Dubysos perkaso statybos įranga, jis ties Mirskiške užtvenkė Dubysą ir pastatė vandens malūną. XIX a. pabaigoje čia jau buvo stambus Bubių dvaro ūkinis centras (palivarkas).
Mirskiškės malūnas mažiausiai tris kartus buvo rekonstruotas (1908, 1928 ir 1937 m.). XX a. pradžioje grafo vaikaitei Kotrynai Zubovaitei ištekėjus už Vlado Kurkausko, Mirskiškė tapo savarankiškas jaunos šeimos dvaras. Dvaro šeimininkas Vladas Kurkauskas (1895-1970) buvo Lietuvos karininkas, inžinierius, aktyvus ūkinių organizacijų veikėjas. 1919-1920 m. jis ėjo Vilniaus komendanto, o 1935-1936 m. - Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas. 1936-1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Mirskiškės dvaras buvo nacionalizuotas.
V. Kurkauskas pasitraukė į Vokietiją, per karą grįžo namo, ūkininkavo, vėliau slapstėsi. Po Stalino mirties jam pavyko legalizuotis, dirbo agronomu, mechaniku. Iki šių dienų yra išlikę mediniai Mirskiškės dvaro rūmai ir kai kurie ūkiniai pastatai.
Vladimiras Zubovas (1862-1933) ir Sofija Bilevičiūtė (1860-1932) susituokė 1884 metais ir apsigyveno Šiauliuose. Nuo 1890 metų įsikuria Ginkūnuose ir ima ūkininkauti. Pasistatė naujus rūmus, kuriuos, kaip sakė S. Zubovienė, pati suprojektavo. Ginkūnų dvaro rūmai mūsų dienas pasiekė stipriai pasikeitę. Ginkūnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1904 m. Yra žinoma, kad Ginkūnų dvaras per Pirmąjį pasaulinį karą buvo stipriai nukentėjęs, minima, kad buvo nuniokoti ir išgrobstyti ir dvaro rūmai.
Tarpukario fotografijose matyti, kad rūmus sudarė dvi išilgai sujungtos vieno ir dviejų aukštų dalys. Rūmų sienos buvo netinkuoto plytų mūro, cokolis ir pamatas sumūryti iš lauko akmenų. Abiejuose pastato galuose ir viename šone buvo pristatytos terasos. Ištaigingumo rūmams suteikė pirmo aukšto langus akcentuojančios reljefinės segmentinės sąramos ir lenkti sandrikai bei antro aukšto arkinius langus įrėminantys piliastrai. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Jo pastatai imti naudoti kolūkio reikmėms. Tais metais įvykius Ginkūnų gyventojai sutiko gana palankiai. Ginkūnų dvaro teritorijoje buvo įkurtas valstybinis (tarybinis ) ūkis.
| Dvaras | Savininkai | Svarbūs Faktai |
|---|---|---|
| Bubių Dvaras | Zubovai | Ekonominis pakilimas dėl Dubysos-Ventos perkaso, mokyklos įsteigimas. |
| Aleksandrijos Dvaras | Zubovai | Plytinės ir koklių fabriko įkūrimas, Šiaulių gegužinės vieta. |
| Mirskiškės Dvaras | Zubovai, Kurkauskai | Dubysos užtvanka ir vandens malūnas, Vlado Kurkausko veikla. |
| Ginkūnų Dvaras | Zubovai | Rūmų statyba, nukentėjimas per Pirmąjį pasaulinį karą. |
Buvusi dvaro sodyba yra 1 km. į rytus nuo Saločių, tiek pat į rytus nuo kelio Panevėžys-Pasvalys-Bauskė. 137 ha ploto dvaras priklausė baronams Harenams. Išporceliuotas 1925 m. Vėliau savininku buvo M. Dževečka. Aplink Kubiliūnų dvaro sodybą dirbami laukai. Įvažiavimas lauko keliuku. Apie 2 ha ploto sodyboje auga senų medžių grupė sudarydama nedidelį parką. Likęs mūrinis, tinkuotas, vieno aukšto dvaro rūmas su mansardomis.