Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Pavirvytės dvaru, jo istorija, atkūrimo procesu ir dabartiniu šeimininku Antanu Naujoku. Taip pat apžvelgsime Kuršėnų dvarą, jo ypatumus ir reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.
„Jau 15 metų šitoje dvarvietėje dirbu baudžiauninku ir nesigailiu nė truputėlio“, - šypsodamasis sako dabartinis Pavirvytės dvaro (Mažeikių r.) šeimininkas Antanas Naujokas.
Antaną Naujoką vieta sužavėjo iš pirmo apsilankymo, nors aplinkui buvo šabakštynai, šiukšlynai, griuvėsiai. Jo žodžiais, čia pasijuto taip, lyg kojos būtų įcementuotos. „Tokia gera aura - kitą dieną atvykau vienas, radau upę... Aplink gausu žalumos, iš buvusio dvaro sodybos parko yra išlikusių dviejų metų senumo medžių. Šlaito apačioje tyliai teka Virvytė. O pagrindinis akcentas yra žinoma, atkurtas kiek neįprastos architektūros medinis ponų namas.
Mažeikių rajono žemėlapis
Dvaro Istorija ir Atkūrimas
Pavirvytės dvaras - prie Virvytės. Mažeikių rajono savivaldybė jau buvo pradėjusi bešeimininkio pastato procedūrą. Norint įsigyti tokį turtą reikėjo pateikti dokumentą, patvirtinantį asmeniui savo laiku suteiktą teisę šiuo turtu naudotis.
Dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1778 m. Tai buvo Šiaulių žemės teisės aktas, kuriame minimas Pavirvytės dvaras ir jo savininkai bajorai, karaliaus skirti Kauno pavieto komisarai Antanas ir Eufrozina Goževskiai. 1846 m. dvarą su 517 ha žemės už 24 tūkst. caro rublių įsigijo vieno iš Zubovų dvarų (dab. Jurbarko r.) valdytojas bajoras Juozas Paulavičius. Tvarkėsi neblogai, nes XIX a. pab. paveldėjimo dokumentuose rašoma, kad metinės pajamos siekė 1,5 tūkst. carinių rublių.
1883 dvarą paveldėjo Juozo Paulavičiaus sūnus Edvardas, buvęs Lenkijos miesto Kališo privačios progimnazijos savininkas. Pavirvytės dvare buvo viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazgos, nes Paulavičiai keitėsi knygomis su kitų dvarų savininkais, Viekšnių inteligentais, mokė skaityti dvaro kumečius. Profesorius, 1918 m. Paulavičių sūnus Juozas, vienas iš dvarininko aštuonių vaikų, Vokietijoje baigė pomologijos mokslus ir Pavirvytėje užsodino 10 ha sodą. Pasakojama, kad rudenį prie dvaro išsirikiuodavo ištisos voros vežimų - supirkėjai atvykdavo obuolių, kriaušių.
Pavirvytės dvaras susijęs ir su pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėju, liaudies švietėju Laurynu Ivinskiu. Jis ne kartą lankėsi Pavirvytėje, mokė Paulavičių vaikus. 1906 m Pavirvytės dvarą įsigijo Kuršėnų notaras Viktoras Nagurskis, kuris dvarą valdė iki 1940 m. Sovietams okupavus Lietuvą, jo žmona Viktorija su dukra buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebegrįžo. 1926 m. Pokario rezistencijos metais dvaro rūsiuose ar palėpėse 1947-1948 m. Sovietų okupacijos metais dvaras buvo nacionalizuotas, apgyvendintas kelių kolūkiečių šeimų ir nugyventas, daugelis pastatų neprižiūrimi sugriuvo.
Sovietmečiu dvaro ponų namas buvo padalintas į penkis kolūkiečiams skirtus butus. Jis gyventas, kol nugyventas, išplėštas, o galiausiai apleistas, paliktas griūti. A. Naujokas nesmerkia buvusių gyventojų, kai kurių palikuonis pažįsta. Kita vertus, nepriežiūra turėjo ir teigiamą pusę. Išliko unikali tinko dengimo technologija. Restauruojant pastatą palikti atviri fragmentai, pasakojantys apie praeities statybos ypatumus.
Pasak A. Naujoko, tik čia ir Paliesiaus dvare lubos tinkuotos tokia technologija: prie lubų prikalti mediniai tašai, kietai apsukti ruginių šiaudų pynėmis, o ant jų tinkuota kalkiniu tinku. Į visus niuansus įsigilinęs ponas Antanas paaiškina, kad ruginiai šiaudai tam naudoti, nes jie turi antiseptinių savybių, nepūva ir nepelija, o šiems - ne mažiau kaip 150 metų.
Prie namo pamato po žemėmis buvo rasta dvarininkams priklausiusio prabangaus porceliano (Rygos Kuznecovo porceliano ir fajanso fabriko) šukių. Ledaunės vietoje, kuri kolūkmečio gyventojų buvo paversta kiaulide, pavyko aptikti koklių šukių iš dvarininkų namo. Iš jų galima susidaryti vaizdą, kokios prabangios name buvo koklinės krosnys, o jų iš viso jų būta septynių (išliko dvi). A. Naujokas džiaugiasi dar vienu labai įdomiu savo mini muziejaus eksponatu, aptiktu šlaite prie Virvytės - tai šukės prabangaus koklio, kuris savo laiku puošė netoliese stovėjusio kito, senesnio dvarininkų namo krosnis.
Pavirvytės dvaro atkūrimo istorija - iš mažulyčių informacijos nuotrupų. Skiedrų stogas, švieslangiai, atviros verandos dekoras buvo atkurti pagal išlikusias 1939 m. nuotraukas, tačiau, pasak A. Naujoko, nepaliko jausmas, kad kažko dar trūksta. Galiausiai aptikus 1900-ųjų nuotrauką, kurioje, beje, matoma mažytė figūrėlė yra gal penkerių metų amžiaus Vanda Daugirdaitė, būsimoji rašytojo Balio Sruogos žmona: dvarininkai Paulavičiai buvo jos seneliai.
Nepaprastai įdomi koklinę krosnį puošiančios rozetės su arkangelu Gabrieliumi istorija. Angelas čia sugrįžo daugiau kaip po 40 metų. Apie jo sugrįžimą, kai dvarininkų namo atkūrimo darbai jau buvo įsibėgėję, A. Kaimynas patikino - jis žinąs: tas angelas Viekšniuose vienuose namuose įmūrytas į sieną. Paaiškėjo, kad tai namai moters, kurios močiutė tarnavo pas paskutinius dvarininkus Nagurskius. Nacionalizavus dvarą, jai sovietinė valdžia ponų name skyrė kambarį kaip butą. Matydama, kad viskas čia griūva, močiutė angelą atidavė vaikams, kai jie statėsi namą Viekšniuose. Taip šis koklinės krosnies puošybos elementas atsidūrė viename iš privačių namų Viekšniuose, buvo įmūrytas svetainėje į sieną.
Atgaivintame dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, renkasi bendruomenė, šeimininkas demonstruoja kiną.
Apie dvarvietės istoriją pasakoja dokumentai, nuotraukų albumas. Jame ir istorinės nuotraukos, kurių seniausia 1900 metų, taip pat naujausių laikų, fiksuojančios pokyčius. Deja, senesnių istorinių nuotraukų nėra išlikę - kaip A.
„Planų turiu dar keturiems gyvenimams“, - nuoširdžiai prisipažįsta A. Naujokas. Šiemet jis užsibrėžęs tikslą pagal 1882 m. Sodybos nepriežiūros...
Pavirvytės dvaro šeimininkas yra teisininkas ir ekonomistas, pastaruoju metu dirbęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, o nuo šių metų gegužės laimėjęs konkursą ir pradėjęs eiti Akmenės miesto seniūno pareigas.
„Turiu 50 vištų, 20 karvyčių - škotų hailendukų“, - apie savo ūkį pasakoja pašnekovas, valdantis beveik 20 ha. Tai tik daugiametės pievos. Su mėsiniais galvijais rūpesčių mažiau, tačiau vis tiek reikalų yra. Antai pernai vasaros pradžioje buvo tokia sausra, kad gyvulius reikėjo šerti šienu. Jam suprantamas ūkininkų pasipiktinimas dėl miestiečių nesupratimo apie išmokas, kad jos suteikia pajamų stabilumo. Paplitęs klaidingas požiūris, esą žemdirbiai išmokas gauna „už nieką“, pavasarį pasėja - rudenį nusikulia. „Bet jie nemato, kaip ūkininkai dirba naktimis, tręšia, purškia, kai šienapjūtė - kaip leki, galvą į dangų užvertęs.
Dėl to pasikonsultuoti pas jį yra atvykęs ne vienas entuziastas. „Neseniai buvo atvažiavę tokie pat varguoliai kaip aš iš Paudruvės dvaro, mokytojai dvarą nusipirko. Tvarkingo nenupirksi iš algos, o užsikrauni vargą visam gyvenimui“, - pasakoja ponas Antanas.
„Vaikščiok, galvok, skaičiuok, domėkis, ar pavyks toks projektas, ar rasi kur pasiskolinti pinigų. Svarbu - ar palaikys artimieji.
„Vietą nupirkau už 7 tūkst. litų, viso projekto vertė buvo per 650 tūkst. eurų. Iš pradžių tos sumos buvo baisios, paskui su jomis apsipratau. Neturėjau supratimo, kas yra kultūros paveldas, bet pavyko surasti Vilniuje reziduojančią kompaniją „Kultūros paveldo akademija“, juos kažkaip suintrigavau, padėjo man rengti projektą. Projektas apėmė 500 lapų... Padėjo draugai su skaičiavimais. Buvo kvietimas iš Europos Ekonominės Erdvės mechanizmo programos (pas mus populiariai vadina Norvegų fondais). Kažkaip iš 120 projektų pakilom į trečią vietą. Tai norvegų finansavimas projektui buvo 89 proc., o 11 proc. - mano, tai apie 70 tūkst. eurų“, - neslapukauja A.
Štai keletas įdomių detalių apie Pavirvytės dvarą:
- Pirmą kartą paminėtas 1778 m.
- Nuo 1906 m. iki 1940 m. priklausė Kuršėnų notarui Viktorui Nagurskiui.
- Sovietmečiu buvo nacionalizuotas ir apgyvendintas kolūkiečių.
- Dabartinis savininkas Antanas Naujokas dvarą atkuria nuo 2009 m.
Kuršėnų Dvaras: Išskirtinis Medinės Architektūros Pavyzdys
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną duris visuomenei atvėrė vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras.
Kuršėnų dvaras yra išskirtinis tuo, jog mūsų dienas pasiekė kaip vienintelis Lietuvoje išlikęs amžiną leno teisę (turtas priklauso giminei iki tol, kol yra gyvų paveldėtojų) turėjęs XIX amžiaus pradžios medinės architektūros dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis išliko nepakitęs beveik 300 metų - nuo 1564-ųjų iki 1922 metų žemės reformos.
Kuršėnų dvaras nuo XV a. priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Kuršėnus dovanojo Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. 1621 m. Naikinti ir nykę, apliesti ir naudoti ne pagal paskirtį Kuršėnų dvaro rūmai atkurti išlaikant visas nuo 1812 metų mūsų dienas pasiekusias medines architektūros ir interjero detales (UAB „Archinova“ (PV R.Stuopelis, arch. R.Stuopelienė, P.Šliželis).
Pavyko išsaugoti, restauruoti daug medinio dekoro detalių, laiptus, išskirtinio rašto Baltosios salės lubas - daug smulkių ir stambių detalių rūmų viduje ir išorėje. Ranga -UAB „Kasada“.
Dvaro rūmai pritaikyti šiuolaikiniams vietos kultūros poreikiams. Šį pavasarį Kuršėnų dvaras priimtas į Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją.
Kuršėnų dvaras
Šiuolaikiniai Akcentai: Tiltas ir Jo Funkcionalumas
Dar vienas Kuršėnų pasididžiavimas - dvaro pašonėje neseniai pastatytas 234 metrų ilgio šiuolaikiškas pėsčiųjų ir dviračių tiltas (arch. I.Puidokaitė (UAB „Atamis“), PDV D.Čėsna, konstruktorius A.Andzelis (abu - UAB „TEC Infrastructure“)). Kraštovaizdį šis statinys kerta ne tiesiai, o kreive. Specialiai išplatintoje šio vieno ilgiausių šalies pėsčiųjų tilto vietoje suformuota aikštelė - salelė - specialiai skirta sustoti, apsižvalgyti ir pailsėti.
Į Ventos pakrančių kraštovaizdį naująjį Kuršėnų tiltą įkomponuoti padeda vertikalus konstrukcinio rūdinto plieno ažūras (arch. I.Puidokaitė ). Tiltas nustebina ir „išmanumu“: įrengtos saulės baterijos leidžia naudotis bevieliu internetu, įkrauti mobilųjį telefoną, klausytis muzikos ar, pavyzdžiui, prisipūsti dviračio padangą. Tilto rekreacinį kompleksą papildo įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruokliai, prieplauka, maudykla. Pastarojo projekto įgyvendinimas atsiėjo per 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 2 mln. Parengta pagal Šiaulių raj.
| Dvaras | Ypatybės |
|---|---|
| Pavirvytės dvaras | Atkurtas prie Virvytės upės, unikalios tinko dengimo technologijos, vyksta kultūriniai renginiai. |
| Kuršėnų dvaras | Vienintelis Lietuvoje išlikęs leno teisę turėjęs medinės architektūros dvaras, šiuolaikiškas pėsčiųjų ir dviračių tiltas. |