Turto Vertinimo Komisijos Išvados Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami turto vertinimo komisijos išvados reikalavimai Lietuvoje, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir procedūromis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Registrų centras savo veikloje vadovaujasi šiais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu.
• Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu.
• Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
• Masinio žemės vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523.
• Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049.
• Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159.
• Kitais teisės aktais ir šiomis Taisyklėmis.

Registrų centro darbuotojai, nagrinėdami pareiškėjų skundus bei prašymus ir priimdami sprendimus, laikosi skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo ir kitų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

Skundo Pateikimo Tvarka

Pareiškėjas skundą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per 3 mėnesius nuo nekilnojamojo turto arba žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams nustatymo. Skundas gali būti pateikiamas tiesiogiai kreipiantis į Registrų centrą, taip pat siunčiamas paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Pareiškėjo skunde turi būti nurodytas asmens, padavusio skundą, vardas, pavardė, gimimo data (pavadinimas, juridinio asmens kodas), gyvenamosios vietos adresas (buveinės adresas). Skunde turi būti aiškiai nurodytos skundžiamos aplinkybės ir faktai, skundas turi būti pasirašytas pareiškėjo arba jo atstovo.

Skundo Nagrinėjimo Procedūra

Pareiškėjo skundo priėmimą ir registravimą organizuoja Registrų centro klientų aptarnavimo centrai ir Dokumentų valdymo skyrius. Gautas skundas registruojamas gavimo dieną ir perduodamas nagrinėti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriui (toliau - Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius) ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Pareiškėjo skundą dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės arba žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams nagrinėja Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 2 punkte išvardytais teisės aktais ir laikydamasis Taisyklių 5 punkte nurodytų reikalavimų.

Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius:

• Išnagrinėja (patikrina), ar nekilnojamojo turto arba žemės sklypo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą.
• Patikrina, ar patvirtintas masinio vertinimo modelis teisingai apskaičiuoja pareiškėjo nurodyto konkretaus objekto mokestinę vertę / vidutinę rinkos vertę mokesčiams.

Jei skundas yra pagrįstas ir priimamas sprendimas tikslinti mokestinę vertę / vidutinę rinkos vertę mokesčiams, sprendime nurodoma tiksli mokestinė vertė / vidutinė rinkos vertė mokesčiams ir nuo kada ši vertė yra tikslinama.

Pareiškėjo skundas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos.

Turto vertinimo valstybės reikmėms skyrius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja elektroniniu paštu Nekilnojamojo turto kadastro departamentą (jei mokestinė vertė / vidutinė rinkos vertė mokesčiams turi būti patikslinama) ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, mokesčių administratorių.

Komisijos Sudėtis ir Funkcijos

Komisija sudaroma 4 metams. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 4 nariai, iš kurių paskiriamas Komisijos pirmininkas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas, kuris atlieka Komisijos pirmininko funkcijas jam nesant. Į Komisiją skiriami bent vienas teisininkas ir ne mažiau kaip du nekilnojamojo turto vertintojai, atitinkantys Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytus kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus.

Komisija nagrinėja pareiškėjų Registrų centrui pateiktus prašymus vadovaudamasi Taisyklių 2 punkte nurodytais teisės aktais ir priima sprendimus.

Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, turi teisę:

• Gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dokumentus ir informaciją, reikalingą sprendimui priimti.
• Kviesti į posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų atstovus, turinčius informacijos, reikalingos sprendimui priimti.
• Pasitelkti ekspertus ir specialistus, turinčius informacijos, reikalingos sprendimui priimti.

Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Komisijos pirmininkas prieš pareiškėjo prašymo svarstymą Komisijos posėdyje paveda vienam iš Komisijos narių įvertinti prašymą, surinkti visą su prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.

Komisija priima sprendimus bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai. Komisijos balsavimas yra atliekamas Registrų centro dokumentų valdymo sistemoje (toliau - DVS). Jeigu Komisijos narys balsuoja „prieš“, jis turi DVS nurodyti priežastis, dėl kurių taip balsuoja.

Komisijos sprendimai įforminami vienu egzemplioriumi, jį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

Komisijos posėdžiai organizuojami nuolat, atsižvelgiant į gautą pareiškėjų prašymų skaičių.

Pareiškėjas prašymą Registrų centrui gali pateikti vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios. Pareiškėjas prašymą gali pateikti užpildydamas prašymo formą (Taisyklių 1 priedas) arba laisvos formos prašymą, atitinkantį Taisyklių reikalavimus.

Prašymas pateikiamas tiesiogiai kreipiantis į Registrų centrą, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Pareiškėjo prašyme turi būti nurodytas asmens, padavusio prašymą, vardas, pavardė, gimimo data (pavadinimas, juridinio asmens kodas), gyvenamosios vietos adresas (buveinės adresas). Prašymas turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo įgalioto asmens. Tuo atveju, kai prašymą teikia įgaliotas asmuo, pridedamas atstovo įgaliojimas, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus reikalavimus. Prašymą turi pateikti visi bendraturčiai (arba vienas iš jų, turintis teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę atstovauti kitiems bendraturčiams).

Kartu su prašymu pareiškėjas turi pateikti ataskaitos originalą.

Pareiškėjo prašymo ir ataskaitos priėmimą bei registravimą organizuoja Registrų centro klientų aptarnavimo centrai ir Dokumentų valdymo skyrius.

Gautas prašymas registruojamas gavimo dieną jo padavimo vietoje ir išsiunčiamas arba perduodamas Komisijai ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Taisyklių 38 punkte numatyta tvarka ir terminais informuojamas mokesčių administratorius.

Tuo atveju, jei pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka Taisyklių 3.3 papunkčio, 34, 35 punktų arba pateikta ataskaita neatitinka Taisyklių 39 punkto reikalavimų, yra nustatomas 10 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti.

Pareiškėjų prašymus nagrinėja ir dėl jų sprendimus priima Komisija. Pareiškėjo prašymą Komisija turi išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Komisija, priėmusi šių Taisyklių 45.1 papunktyje nurodytą sprendimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą, nurodydama sprendimo priežastis ir motyvus.

Komisija, prieš išsiųsdama prašymą Priežiūros tarnybai, pasilieka pareiškėjo pateiktos ataskaitos, Turto vertės nustatymo pažymos ar išvados nuorašus.

Priežiūros tarnyba išvadą dėl ataskaitos atitikties priima per 2 mėnesius nuo prašymo iš Registrų centro gavimo dienos ir parengtą bei patvirtintą išvadą registruotu laišku išsiunčia Registrų centrui ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Tuo atveju, kai Priežiūros tarnyba per nustatytą terminą nepateikia išvados, Komisija priima sprendimą stabdyti prašymo nagrinėjimą iki tol, kol bus gauta Priežiūros tarnybos išvada. Apie priimtą sprendimą Komisija informuoja pareiškėją ir Priežiūros tarnybą.

Komisija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją. Pareiškėjas informuojamas registruotu laišku, elektroninių ryšių priemonėmis arba sprendimas pareiškėjui įteikiamas asmeniškai. Komisija, priėmusi sprendimą atsisakyti priimti ir nagrinėti prašymą, grąžina pareiškėjui su prašymu pateiktus dokumentų originalus.

Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus ir Komisijos sprendimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Komisijos sprendimai ir su jais susiję dokumentai tvarkomi ir saugomi Registrų centro direktoriaus įsakymu patvirtinto Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka.

Turto Vertinimo Metodai ir Jų Taikymas

Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“.

Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) ir Europos vertinimo standartuose 2016 (TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalis).

105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms.

Be to, 105-ojo TVS 10.5 punkte nustatyta, kad „Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą (- us) metodą (-us) kiekvienam vertinimui.”.

105-ojo TVS 10.4 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes. Vis dėlto vertintojai turėtų apsvarstyti ir kelių požiūrių ar metodų taikymo galimybę vertei nustatyti, ypač tuomet, kai nėra pakankamai faktinių ar prieinamų pradinių duomenų, kurių pakaktų pateikti patikimą išvadą apie <...> vienu metodu nustatytą vertę. Kai taikoma daugiau nei vienas požiūris ir metodas, arba net vieno požiūrio keli metodai, išvada apie pagal šiuos kelis požiūrius ir (arba) metodus nustatytą vertę turėtų būti pagrįsta, o skirtingų verčių analizė ir skirtingų verčių suderinimas netaikant vertės vidurkio skaičiavimo turėtų būti pateikta ataskaitoje.“

Tą patvirtina ir EVS 5-ojo EVID „Vertinimo metodika“ 7.2 punktas, pagal kurį „Nėra jokios bendros taisyklės, kuri parodytų, ar vienas, ar keli metodai nulems tikslesnius ir patikimesnius vertinimo rezultatus.”.

Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą.

Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad vertintojai, pasirinkdami turto vertinimo metodus ar jų derinius bei skaičiavimo būdus, privalo vadovautis minėtų teisės aktų nuostatomis, veikti atsakingai bei ataskaitose pagrįsti šiuos pasirinkimus. Tokiems sprendimams priimti reikalinga išmanyti turto vertinimą reglamentuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, taip pat turėti specialiųjų žinių bei patirties turto vertinimo srityje.

Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.”.

Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas” (Metodikos 61 p.).

Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.

Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas yra unikalus kalbant apie jo vietą, fizinę formą, teisinius interesus, leidžiamą naudojimą ir pan. Vadinasi, vertintojas turi pakoreguoti palyginamųjų objektų analizės pagrindu gautas vienetų vertes (EVS 5-ojo EVID 6.2.3 p.).

Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.

Tai reiškia, kad vertintojas, rinkdamasis lyginamuosius objektus, nėra ribojamas rinktis juos tik konkrečioje vietovėje. Pažymėtina, kad vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.

105-ojo TVS 30.4 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas palyginamųjų duomenų pavyzdžių: „kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą), nuomos kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą) ir kapitalizacijos normos. Keletas iš daugelio bendrų palyginimo vienetų, naudojamų vertinant verslą, yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) daugilkliai, pajamų daugilkliai, mokesčių daugilkliai ir buhalterinės vertės daugilkliai. Keletas iš daugelio dažniausiai finansinėms priemonėms vertinti taikomų palyginimo vienetų yra tokie rodikliai kaip pelningumas ir palūkanų normos sklaida.

105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus.

Įvertinus išdėstytą informaciją, matyti, kad lyginamojo metodo skaičiavimo būdas priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie atskleidžiami vertintojui atliekant vertinimo procedūras. Šie veiksniai paaiškėja analizuojant gautus individualius duomenis ir informaciją kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju. Taigi, minėti duomenys vertintojo nustatomi vertinimo metu, o ne kai pasirašoma vertinimo paslaugų pirkimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip savivaldybėms sudarant turto vertinimo paslaugų pirkimo sutartis jose nustatyti aiškius lyginamųjų objektų pasirinkimo būdus ar kriterijus, kai jie yra labai įvairūs, pasirenkami pagal individualią situaciją skirtingai, bei kurie paaiškėja tik atliekamo vertinimo eigoje.

Be to, vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis:

1. rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais;
2. teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
3. teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.

Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ Nr.

Korupcijos rizikos analizės 16 psl. pasakyta, kad „turto vertintojas <..> prie kai kurių vertinimo ataskaitų nors ir pridėjo Nekilnojamojo turto registro bazių išrašus, tačiau juose nebuvo informacijos apie vertinamų objektų nustatytą vidutinę rinkos vertę, kuri neginčijamai turėjo būti analizuota ir lyginta turto vertinimo metu“, o 17 psl. AVNT atkreipia dėmesį, kad Korupcijos rizikos analizėje nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė objekto rinkos vertė, o ne individuali turto vertinimo metu nustatoma vertė.

Skiriasi tikslai, metodai ir būdai, taikomi masiniam ir individualiam turto vertinimui. Masinis vertinimas, skirtingai nei individualus, yra toks nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamųjų turto objektų grupė. Atlikus masinį vertinimą yra parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.

Skiriasi masinį ir individualų turto vertinimus reglamentuojantys teisės aktai. Masiniam vertinimui taikomi papildomi nei individualiam turto vertinimui skirti teisės aktai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad masinio ir individualaus turto vertinimo metu nustatytos turto vertės atspindi skirtingus vertinimų rezultatus, todėl šios vertės paprastai nesutampa.

Svarbios Datos ir Įsakymai

Svarbios datos ir įsakymai, susiję su turto vertinimo komisijos veikla:

• 2013 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr.
• 2016 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr.

Ši informacija yra aktuali pareiškėjams, norintiems pateikti skundus ar prašymus dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės arba žemės vidutinės rinkos vertės mokesčiams.

tags: #turto #ivertinimo #komisijos #isvada