Turto konfiskavimas yra aktuali tema, susijusi su nuosavybės teise ir administracine atsakomybe Lietuvoje. Šiame straipsnyje nagrinėsime turto konfiskavimo apibrėžimą, taikymo sąlygas ir teismų praktiką, ypač atkreipiant dėmesį į kontrabandos atvejus.
Turto konfiskavimo apibrėžimas ir pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
Svarbu pažymėti, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
VMI pastatas Vilniuje
ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymas
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą, be kita ko, patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu:
- perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
- turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
- turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
- turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
- įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamos pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra atkreipęs dėmesį, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, šiuo atveju - transporto priemonę, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte numatytų sąlygų, taip pat turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis jis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
Teismų praktika dėl transporto priemonės konfiskavimo
Analizuojant Lietuvos teismų praktiką dėl pažeidėjui nuosavybes teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, matyti, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas dviem atvejais:
- Nustačius, kad transporto priemonė (turtas) buvo panaudota kontrabandai gabenti, ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti).
- Transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pavyzdžiui, vienoje iš bylų LAT nurodė, kad neturi reikšmės faktas, jog vilkike ir puspriekabėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad nurodyto cigarečių kiekio (1 700 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės).
Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės (turto) konfiskavimo taip pat atsižvelgiama į gabentų akcizais apmokestinamų prekių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę. Be to, teismas vertina, ar kontrabandos gabenimas buvo apgalvotas sprendimas (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas, įvertinęs, kad cigaretės buvo gabenamos ne daiktams gabenti skirtose vietose, o automobilio durelėse ir stogo konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse, nurodė, jog kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas ar neapgalvotas sprendimas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta slepiant cigaretes automobilio ertmėse, nepritaikytose daiktams gabenti, atitinkamai, Kauno apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui konfiskuoti pažeidėjo transporto priemone).
Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (ne pažeidėjas) žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip yra išaiškinęs LAT, norint konstatuoti ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos buvimą, turi būti įrodyta, kad ne pažeidėjas žinojo, jog perleistas turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pavyzdžiui, vien tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, neįrodo ne pažeidėjo žinojimo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti.
Asmens žinojimą apie neteisėtus pažeidėjo veiksmus gali patvirtinti padaryto nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pvz., sutuoktiniui suteikta plati teisė disponuoti automobiliu, su teise bet kada juo naudotis, nuolatinis gyvenimas su sutuoktiniu, įrengtos slėptuvės transporto priemonėje, važiavimas transporto priemonėje, kuomet buvo įvykdytas administracinis pažeidimas.
Svarbu pažymėti, kad ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu gali būti konfiskuota ir darbdaviui (pvz., krovinius ar keleivius gabenančios transporto įmonės) priklausanti transporto priemonė. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl darbdaviui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, vertino ANK29 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo galimybę ir nusprendė nekonfiskuoti vežėjui priklausančios transporto priemonės, atsižvelgdamas į kelias svarbias aplinkybes: pirma, darbdavys pagrįstai negalėjo numatyti apie automobilio panaudojimą neteisėtai veiklai, nes darbuotojas niekada nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, antra, autovežis nebuvo specialiai įrengtas (darbuotojas cigaretes vežė paslėpęs po autovežio dugnu tarp rėmo išilginių sijų), trečia, vien tai, kad kontrabandos dalykas buvo gabentas individualiai transporto įmonei priklausančiame autovežyje, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti automobilį ir daryti išvadą, kad tokio automobilio savininkas žinojo apie slėptuvės jo automobilyje buvimą, ši aplinkybė negali būti preziumuojama.
Pagal ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. LAT yra išaiškinęs, kad vien fakto, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Be to, ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto taikymui nėra svarbus šeimos nario (artimo giminaičio) žinojimas ar nežinojimas apie perduodamo pažeidėjui automobilio panaudojimą administraciniam nusižengimui daryti, tai yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punkte apie savininko žinojimą nekalbama. Tačiau ANK29 straipsnio 4 dalies 3 punktas įpareigoja pagrįsti, kad konfiskuotinas turtas buvo perleistas asmeniui, kuris yra pažeidėjo šeimos narys arba artimasis giminaitis, o ne atvirkščiai.
Proporcingumo principas
ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo. Šį klausimą teismas turi išspręsti atsižvelgdamas į konfiskavimo proporcingumą.
Proporcingumo principas reiškia, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaip yra išaiškinęs LAT, tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą. LAT argumentas yra logiškas, nes nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, svetimo turto konfiskavimas išvis nėra taikomas.
Sprendžiant pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo klausimą, proporcingumo principas taikomas visuomet. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, neteisėtai gabentų prekių kiekį, vertę, pažeidėjo asmenybę (anksčiau už analogiško pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, apskritai administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą), nurodė, kad pažeidėjui paskirta piniginė bauda, gabentų prekių konfiskavimas yra pakankama priemonė nubaudimo ir prevencijos tikslams užtikrinti, todėl pakeitė pirmos instancijos nutarimą, panaikindamas jo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Vien 2018 m. Lietuvos pasienyje sulaikyta 1.768.220 kontrabandinių cigarečių tabako pakelių, 10.575,00 litrų alkoholio. Kontrabanda - tai prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 4 dalis numato galimybę konfiskuoti priemonę, skirtą kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.
Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala dėl tiriamos nusikalstamos veikos galimai buvo padaryta, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.).
Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.
Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas. Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratę...
Konfiskuoto turto pardavimas VMI e. parduotuvėje ir e. konkurse
Šiame straipsnyje aptariamos asmens teisės, susijusios su konfiskuoto turto pardavimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) e. parduotuvės bei e. konkurso taisykles.
Duomenų Apsauga ir Reglamentavimas
Taisyklės parengtos, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679). Jos taip pat remiasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 5.
Registracija ir Paskyros Valdymas VMI E. Parduotuvėje ir E. Konkurse
Pirkėjas VMI e. parduotuvėje arba elektroninio konkurso dalyvis e. konkurse pirmosios registracijos metu sukuria paskyrą, kuri bus naudojama prekėms pirkti. Konkreti asmens duomenų sudėtis priklauso nuo pasirinkto registracijos ir prisijungimo prie VMI e. parduotuvės arba e. konkurso būdo, t. y. registracijos VMI e. parduotuvėje ir e. konkurse duomenis.
Registracijos, prisijungimo ir kitus paskyros duomenis pardavėjas saugo tol, kol pirkėjas arba elektroninio konkurso dalyvis panaikina savo paskyrą VMI e. parduotuvėje arba e. konkurse. Pirkimo duomenys atsiejami nuo pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio paskyros ir saugomi 10 (dešimt) metų po užsakymo įvykdymo arba dalyvavimo e.
Duomenų Tipai
VMI e. parduotuvė ir e. konkursas tvarko šiuos duomenų tipus:
- VMI e. parduotuvės ir e. konkurso naudotojo paskyros techninius / administravimo duomenis.
- Pirkimų (užsakymų) duomenis.
- Dalyvavimo e. konkurse duomenis.
- Naujienlaiškių prenumeravimo duomenis (tvarkomi, jei asmuo duoda sutikimą tvarkyti asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslu, t. y. užsisako naujienlaiškį).
- Naršymo VMI e. parduotuvėje ir e. konkurse duomenis.
Šiuos duomenis sudaro duomenys, kai pirkėjas arba elektroninio konkurso dalyvis kreipiasi į pardavėją pagalbos, užduoda pardavėjui klausimus, pateikia pardavėjui prašymus, skundus ir pan., tuomet pardavėjas tvarko pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio komunikavimo informaciją (data, laikas, elektroninio pašto adresas), pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio pateiktus dokumentus ir duomenis tiek, kiek jie reikalingi užklausai išnagrinėti ir atsakymui pateikti. Šie duomenys saugomi tol, kol pardavėjas išnagrinės pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio prašymą ar užklausą, pateiks atsakymą, ir dar 2 (dvejus) metus po užklausos išsprendimo. Jeigu dėl pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio prašymo, reikalavimo ar užklausos inicijuojamas teisinis ginčas, pardavėjas pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio duomenis gali saugoti ilgiau, t. y.
Taisyklių Priėmimas ir Teisės
Pirkėjas arba elektroninio konkurso dalyvis pirmosios registracijos metu susipažįsta su Taisyklėmis, varnele pažymėdamas teiginį „Susipažinau su Prekių pirkimo ir pardavimo Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninėje parduotuvėje ir elektroniniame konkurse taisyklėmis“.
Taisyklės yra šalims privalomas teisinis dokumentas, kuriame nustatomos pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio ir pardavėjo teisės bei pareigos, prekių įsigijimo bei apmokėjimo už jas sąlygos, prekių pristatymo ir atsiėmimo tvarka, šalių atsakomybė bei kitos su prekių pirkimu ir pardavimu VMI e. parduotuvėje ir e. konkurse susijusios sąlygos.
Pirkėjui arba elektroninio konkurso dalyviui patvirtinus, kad susipažino su Taisyklėmis, jos taikomos visiems pirkėjo arba elektroninio konkurso dalyvio pirkimams, atliekamiems VMI e. parduotuvėje arba e.
Pirkti VMI e. parduotuvėje turi teisę tik pirkėjas, atitinkantis Taisyklių 3.7 papunktyje nurodytas sąlygas. Dalyvauti e. konkurse ir siūlyti savo kainą turi teisę tik elektroninio konkurso dalyvis, atitinkantis Taisyklių 3.2 papunktyje nurodytas sąlygas.
Pirkėjas arba elektroninio konkurso dalyvis, patvirtinęs, kad susipažino su Taisyklėmis, kaip numatyta atitinkamai Taisyklių 6 ir 8 punktuose, įgyja teisę pirkti prekes VMI e. parduotuvėje arba dalyvauti e.
Taisyklių Pakeitimai
Pasikeitus rinkos sąlygoms ar Lietuvos Respublikos teisės aktams, VMI prie FM turi teisę pakeisti Taisykles. Apie tai pirkėjas ir elektroninio konkurso dalyvis informuojami, kai prisijungia prie paskyros.
Duomenų Subjekto Teisės
Pirkėjas ir elektroninio konkurso dalyvis turi teisę susipažinti su VMI prie FM viešai paskelbtu privatumo pranešimu. Pirkėjas ir elektroninio konkurso dalyvis turi duomenų subjekto teises, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 III skyriuje. Jų įgyvendinimo tvarka yra reglamentuota Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr.
Prekių Pirkimo ir Pardavimo Sąlygos VMI E. Parduotuvėje
Kai pirkėjas, išsirinkęs prekes ir sukūręs prekių krepšelį, įvykdo visus užsakymo žingsnius, kurių paskutinis yra mokėjimo būdo pasirinkimas ir patvirtinimas, laikoma, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo atsirado pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir buvo sudaryta sutartis. Pirkėjas informuojamas apie užsakymo patvirtinimą pranešimu pirkėjo nurodytu elektroniniu paštu. Pirkėjo užsakytų prekių instrukcija lietuvių kalba pateikiama kartu su įsigytomis prekėmis, jeigu pardavėjas šią instrukciją turi.
VMI e-parduotuvės tinklalapis
Prekių Pirkimo ir Pardavimo Sąlygos E. Konkurse
Elektroninio konkurso dalyvis gali dalyvauti e. konkurse, tik autentifikavęsis e. Elektroninio konkurso dalyvis, dalyvaudamas e. E. konkursą laimi elektroninio konkurso dalyvis, kuris iki e. konkurso pabaigos pasiūlė didžiausią kainą. Kai e. konkursas pasibaigia, elektroninio konkurso laimėtojas informuojamas apie e. konkurso laimėjimo patvirtinimą pranešimu elektroninio konkurso laimėtojo nurodytu elektroniniu paštu. Elektroninio konkurso laimėtojas, atsisakęs mokėti jo pasiūlytą kainą arba jos nesumokėjęs Taisyklių 44 punkte nurodytu laiku, praranda teisę pirkti turtą. Tokiu atveju laikoma, kad laimėjo antrasis pagal pasiūlytos kainos dydį elektroninio konkurso dalyvis. Jeigu ir šis elektroninio konkurso dalyvis nesumoka savo pasiūlytos kainos arba atsisako sumokėti jo pasiūlytą kainą, elektroninio konkurso laimėtoju laikomas trečiasis pagal pasiūlytos kainos dydį elektroninio konkurso dalyvis ir taip toliau. Elektroninio konkurso laimėtojo įsigytos prekės instrukcija lietuvių kalba pateikiama kartu su preke, jeigu pardavėjas šią instrukciją turi. Prekės kaina e. Elektroninio konkurso laimėtojas įgyja teisę apmokėti už pardavėjo e.
Elektroninio Konkurso Dalyvio Teisės
- Iki e. konkurso pabaigos atsisakyti dalyvauti e.
- Iki e. konkurso pabaigos pateikti naują kainos pasiūlymą e.