Praėjusiais metais į viešąjį sektorių atėjo nemažai viešųjų įstaigų, kurios anksčiau tvarkė buhalterinę apskaitą kaip privataus sektoriaus atstovai - pagal Verslo apskaitos standartus. Todėl šios viešosios įstaigos skaičiuodavo ilgalaikio turto nusidėvėjimą vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 1 priede nustatytais nusidėvėjimo normatyvais ir metodais. Ar perėjimas prie VSAFAS padarė įtaką ilgalaikio turto apskaitai? Apie tai ir pakalbėkime.
Perkeliant likučius pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau - VSAFAS), įstaigoms teko spręsti klausimus dėl ilgalaikio turto minimalios įsigijimo savikainos, grupavimo ir nusidėvėjimo perskaičiavimo.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir perleidimas
Minimali Ilgalaikio Materialiojo Turto Vertė Viešajame Sektoriuje
Viešajame sektoriuje visiems viešojo sektoriaus subjektams LRV nutarimu Nr. 564 nuo 2015 sausio 1-osios nustatyta minimalioji ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų.
Minimali vertė netaikoma nematerialiajam turtui, nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms, šaunamiesiems ginklams daugkartinio naudojimo.
Todėl, perkeliant likučius, įstaigoms reikėjo nurašyti į sąnaudas likutinę vertę viso turto, kuris buvo įsigytas nuo 2015 sausio 1-osios ir kurio įsigijimo savikaina mažesnė nei 500 eurų. Kadangi likučiai perkeliami sausio pirmai dienai, toks nurašymas pateko į 2019-ųjų sąnaudas ir mažina grynojo turto vertę.
Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimo Skaičiavimas
Kalbant apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą, viešajame sektoriuje taikomas tik tiesinis metodas ir nusidėvėjimas čia skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtas buvo laikinai nenaudojamas.
2009 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 730 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir viešojo sektoriaus subjektų, atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą, nustatymo“ nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai nusidėvėjimo normatyvus suderina su konsolidatoriumi, todėl vienoje konsolidavimo grandyje turėtų būti vienodi normatyvai pas visus subjektus.
Nusidėvėjimo normatyvai pagal Pelno mokesčio įstatymą nustatomi, kai įstaiga vykdo ekonominę veiklą, kitaip tariant, kai siekia pelno. Taigi, kai turtas naudojamas ekonominėje veikloje, nusidėvėjimas privalomai skaičiuojamas pagal Pelno mokesčio įstatymo taisykles.
Pagal Viešųjų įstaigų įstatymą viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Todėl, jei viešoji įstaiga vykdo tik visuomenei naudingą veiklą, ji gali taikyti nusidėvėjimo normatyvus, kurie taikomi viešajame sektoriuje.
Panaši situacija atsiranda ir dėl PVM įtraukimo į savikainą: į ją įtraukiamas tik neatskaitomas PVM. Todėl, kai turtas naudojamas mišrioje veikloje, buhalteriai susiduria su problema, kokį procentą dėti į savikainą ir ar reikia kasmet perskaičiuoti nusidėvėjimo sumą.
Pelno mokesčio įstatymas nustato ilgalaikio turto skirstymą į grupes, tačiau nekalba apie pogrupius ir skirtingų normatyvų taikymą. Viešajame sektoriuje gali būti skirtingi normatyvai grupės viduje.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia įvertinti pereinant prie VSAFAS:
- Minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė - 500 eurų.
- Taikomas tik tiesinis nusidėvėjimo metodas.
- Nusidėvėjimo normatyvai derinami su konsolidatoriumi.
Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Įsigyto ilgalaikio turto, tokio kaip UPS, priskyrimas turto grupei priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas. Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y. Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.
Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Nenaudojamo turto nusidėvėjimas pagal PMĮ yra neskaičiuojamas. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai neriboja nusidėvėjimo metodų pasirinkimo galimybių. Apskaičiuojant PM nėra svarbu, pagal kokius finansinės apskaitos reikalavimus yra tvarkoma įstaigos apskaita.
Įmonė gali suskirstyti turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taikyti skirtingus normatyvus. Jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y.
Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y.
Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje. Jeigu įmonė nori ištaisyti klaidą apskaitoje ir pataisyti nusidėvėjimo normatyvą, VMI leidimo nereikia. Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į VMI nereikės. Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.
Reikalavimo nurašyti iki 1 Eur vertės nusidėvėjusį ilgalaikį turtą nėra. Pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu. Kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.
Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų. Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas. Tik šiltuoju metų laiku naudojamo turto nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas visus metus. Koks turtas įmonėje yra laikomas ilgalaikiu turtu, sprendžia pati įmonė. Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai. Jeigu įmonė įsigyja IT per pirmąjį pusmetį, nusidėvėjimas skaičiuojamas už visus metus. Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas. Apskaitoje nudėvimas bet koks riboto naudojimo laiko turtas, net ir kultūros vertybės. Ilgalaiko turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti atidavus IT eksploatuoti (faktiškai pradėjus naudoti). Panaudos sutartimi išnuomoto ilgalaikio turto nusidėvėjimą skaičiuoja turto savininkas. Esminės klaidos apskaitoje taisomos retrospektyviai.
Būtų gerai, kad viešosioms įstaigoms būtų pateikti vienareikšmiški nurodymai visais šiais klausimais, nes šiuo metu tenka priimti savarankiškus sprendimus dėl iškilusių klausimų ir ne faktas, kad, kai prasidės auditų patikrinimai po metų, tuomet gali paaiškėti, jog reikėjo daryti viską kitaip.