Atnaujinta 2026-02-04 Pajamų deklaravimas Lietuvoje - kasmetinė prievolė daugeliui gyventojų, tačiau kartu ir galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius ar pasinaudoti įvairiomis lengvatomis. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad valstybės tarnautojai, politikai ir kitas viešas pareigas pernai ėję arba pradėję eiti asmenys bei jų šeimos nariai iki gegužės 2 d. turi deklaruoti turtą. 2026 metais laukia tam tikri pokyčiai, kuriuos svarbu žinoti kiekvienam, kuris siekia deklaruoti pajamas sklandžiai ir be rūpesčių. Plačiau juos aptarsime kartu su VU teisės fakulteto ir verslo mokyklos docentu Martynu Endrijaičiu.
VMI duomenimis turtą jau deklaravo 37,5 tūkst. gyventojų, iki termino pabaigos tai atlikti turi dar 62,5 tūkst.
VMI primena, kad Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (forma FR0001) privaloma deklaruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 31 d. turėtą nekilnojamąjį, kitą registruojamą turtą, tam tikros vertės gautas ir suteiktas paskolas bei vertybinius popierius, pinigines lėšas, vertingus meno kūrinius ir juvelyrinius dirbinius.
Šias deklaracijas asmenys ir jų šeimos nariai užpildo pagal turimus duomenis, bankų, kitų juridinių asmenų išduotas pažymas apie turimą piniginių lėšų sumą sąskaitose ir negrąžintų paskolų likutį.
Pats paprasčiausias būdas pateikti turto deklaraciją - prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Deklaravus turtą jokių papildomų mokestinių prievolių neatsiranda.
Atlikusi pateiktų deklaracijų vertinimą VMI, įstatymų nustatyta tvarka, skelbtinų turto deklaracijų duomenų išrašus viešai paskelbs iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie turto deklaravimą, taip pat išsamų sąrašą asmenų, kurie privalo pateikti turto deklaracijas bei kitos aktualios susijusios informacijos galima rasti VMI svetainėje www.vmi.lt > Turto deklaravimas. Konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 260 5060.
Pagrindinės Deklaravimo Datos ir Terminai
Lietuvoje gyventojai privalo deklaruoti praėjusių metų pajamas iki gegužės 2 dienos. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad 2025 metų pajamas reikia deklaruoti iki 2026 m. gegužės 2 d.
Svarbu nepamiršti, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos grąžinamos iki liepos 31 d. visiems, kurie teisingai ir laiku pateikė deklaracijas. Jei deklaracija pateikiama arba patikslinama po gegužės 2 d. - GPM permoka grąžinama per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos.
Taip pat iki gegužės 2 d. reikia sumokėti apskaičiuotą GPM. Tai galima padaryti per „Mano VMI“ sistemą arba bankiniu pavedimu nurodant įmokos kodą 1441. Pasibaigus šiam terminui - pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Be to, iki gegužės 2 d. gyventojai gali pateikti prašymus dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo paramos gavėjams ar politinėms partijoms.
Kaip Pateikti Pajamų Deklaraciją Žingsnis Po Žingsnio
Pajamų mokesčio deklaracijos pildymas vedliu
- Prisijunkite prie EDS sistemos
- Eikite į VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).
- Prisijunkite su elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu ar kitu prieigos būdu.
- Patikrinkite preliminarią deklaraciją
- VMI kiekvienais metais paruošia preliminarias deklaracijas, kuriose jau yra surinkti duomenys apie jūsų pajamas, išlaidas ir sumokėtus mokesčius.
- Peržiūrėkite informaciją ir įsitikinkite - ar ji teisinga.
- Papildykite ar patikslinkite duomenis
- Jei turite papildomų pajamų (pvz., iš individualios veiklos, nuomos, dividendų, darbo santykiais ar jų) - įveskite trūkstamą informaciją.
- Taip pat galite pasinaudoti mokesčių lengvatomis (pvz., už studijas, būsto kreditus, gyvybės draudimą).
- Patvirtinkite ir pateikite deklaraciją
- Užpildytą deklaraciją - pateikite elektroniniu būdu sistemoje.
- Patikrinkite, ar gavote patvirtinimą apie deklaracijos pateikimą ir ar visi pajamų tipai (įskaitant pajamas su darbo santykiais) yra teisingai nurodyti prieš pateikimą.
- Sumokėkite ar susigrąžinkite mokesčius
- Jei deklaracijoje matote mokėtiną sumą - ją galite sumokėti per „Mano VMI“ arba bankiniu pavedimu (GPM įmokos kodas: 1441).
- Jei deklaracijoje nurodoma permoka - VMI ją grąžins iki 2026 m. liepos 31 d.
- GMP taip pat turi įtakos mokesčių apskaičiavimui ir galimiems grąžinimams, nes jei GMP viršija tam tikras ribas - atitinkamai koreguojamos taikomos NPD lengvatos.
- Svarbu suprasti metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (metinis NPD) reikšmę, nes jis apskaičiuojamas pagal visų metų pajamas ir gali apimti papildomus uždarbius, tokius kaip turto pardavimas.
- Skirkite GPM dalį paramai
- Iki gegužės 2 d. galite paskirti dalį sumokėto GPM organizacijoms, partijoms ar profsąjungoms.
- Deklaracijos procesas yra gana paprastas, ypač jei neturite papildomų pajamų.
Ar Reikia Deklaruoti Pajamas, Kurios Yra Gautos Iš Užsienio?
Taip, kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas - privalote deklaruoti užsienio valstybėse gautas pajamas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informaciją - deklaruoti užsienio pajamas privalote, jei tais metais, už kuriuos deklaruojamos pajamos, esate nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Tai reiškia, kad jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba jūsų asmeniniai, socialiniai ar ekonominiai interesai yra labiau susiję su Lietuva nei su užsieniu. Taip pat tai taikoma, jei Lietuvoje išbūnate 183 ar daugiau dienų per metus.
Metinėje pajamų deklaracijoje turite nurodyti visas tais metais Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas (įskaitant pajamas, gautas su darbo santykiais ar lygiaverčiais santykiais, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas). Deklaraciją turite pateikti pasibaigus metams, kuriais gavote pajamų, iki kitų metų gegužės 1 d. Pavyzdžiui, už 2025 metus pajamas reikia deklaruoti iki 2026 m. gegužės 2 d.
Kaip Susigrąžinti Pajamų Mokestį?
Norėdami susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką - turite atlikti kelis žingsnius.
Pateikite metinę pajamų deklaraciją. Užpildykite ir pateikite GPM311 formą per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Deklaracijoje nurodykite visas per metus gautas pajamas, galimas mokesčių lengvatas ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Deklaruodami pajamas - galite sumažinti apmokestinamąsias pajamas, jei turėjote išlaidų, susijusių su:
- Gyvybės draudimo įmokomis.
- Įmokomis į III pakopos pensijų fondus.
- Sumokėtomis įmokomis už studijas ar profesinį mokymą.
- Būsto, automobilio remonto ir auklių paslaugomis.
- Būsto kredito palūkanomis (jei kreditas gautas iki 2009 m. sausio 1 d.).
Šios išlaidos gali būti atimamos iš jūsų apmokestinamųjų pajamų, taip sumažinant mokėtiną GPM sumą arba padidinant grąžintiną permoką.
Kokios Baudos Gresia Už Pavėluotą Deklaravimą?
Pavėluotas pajamų deklaracijos pateikimas gali užtraukti tam tikras sankcijas. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo arba nedeklaravo mokėtino mokesčio - jam gali būti skiriama bauda nuo 20% iki 100% trūkstamos mokesčio sumos.
Be to, už pavėluotą mokesčių sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras atsižvelgdamas į praėjusio ketvirčio Vyriausybės vertybinių popierių pelningumą, padidintą 7 procentiniais punktais.
Ar Yra Naujų Mokesčių Lengvatų 2026 M.?
Nuo 2026-ųjų, kol kas ne, tačiau nuo 2025 metų Lietuvoje įsigalioja keletas svarbių mokesčių lengvatų ir tarifų pokyčių.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja investicinės sąskaitos režimas, kuris padeda gyventojams atidėti pajamų mokesčio mokėjimą nuo investicinės veiklos pajamų tol, kol lėšos nėra išimamos iš investicinės sąskaitos asmeniniam naudojimui. Tai suteikia galimybę efektyviau planuoti investicijas ir mokesčių mokėjimą.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiasi GPM lengvatų taikymo sąlygos. Pagal naujas taisykles, įmokoms pagal gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų kaupimo sutartis, sudarytas nuo 2025 m. sausio 1 d. - GPM lengvata nebebus taikoma. Tiesa, įmokoms pagal sutartis sudarytas iki šios datos - lengvata išliks galioti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat, MMA padidėjimas turės įtakos NPD skaičiavimui, o tai gali pakeisti gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimus.
Nuo 2025 m. standartinis pelno mokesčio tarifas didėja nuo 15% iki 16%. Atitinkamai, lengvatinis tarifas mažoms įmonėms didėja nuo 5% iki 6%. Šie pokyčiai aktualūs verslo subjektams, tačiau gali turėti netiesioginį poveikį ir gyventojams, ypač tiems, kurie yra smulkiųjų įmonių savininkai ar dalininkai.
Ką Svarbu Žinoti 2026 Metais Deklaruojant Pajamas (Kas Keitėsi Nuo 2026, Deklaruojant Už 2025)?
Pagrindiniai pakeitimai paminėtini tokie, kad nuo 2026 metų gyventojo pajamos, išskyrus tam tikras išimtis, bus sumuojamos ir apmokestinamos taikant šiuos pagrindinius GPM tarifus:
- 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas metinei pajamų daliai, neviršijančiai 36 VDU dydžio (2026 metais - 82 962 EUR per metus) sumos;
- 25 proc. pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinama metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU dydžio (2026 metais - nuo 82 962 EUR iki 138 270 EUR per metus);
- 32 proc. pajamų mokesčio tarifas bus taikomas gyventojo metinei pajamų daliai, kuri viršija 60 VDU dydžio (2026 metais - nuo 138 270 EUR per metus) sumą.
Į metinę šiais tarifais apmokestinamų pajamų dalį įskaičiuojamos:
- pajamos iš darbo santykių;
- pajamos iš individualios veiklos pagal pažymą;
- tantjemos, atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;
- autoriniai atlyginimai iš darbdavio;
- mažosios bendrijos vadovo, kuris nėra tos bendrijos narys, pajamos už vadovavimo veiklą;
- ne individualios veiklos pajamų už atliekų pardavimą metinė dalis, viršijanti 12 VDU;
- metinė pajamų, gautų vykdant individualią veiklą su verslo liudijimu, dalis, viršijanti 50 000 EUR;
- metinė pajamų ne iš darbo santykių dalis, viršijanti 12 VDU.
Taip pat aktualu žinoti apie dėl verslo liudijimo pokyčiua, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 000 EUR neviršijančios pajamos. Jeigu gyventojas gauna daugiau nei 50 000 EUR, viršijanti dalis įskaitoma į pagrindiniais tarifais (20, 25 ir 32 proc.) apmokestinamas pajamas. Jei gyventojas su įsigytu verslo liudijimu nuomoja nekilnojamąjį turtą, fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamos 50 000 EUR neviršijančios pajamos. Tuo tarpu viršijanti dalis priskiriama prie metinių su darbo santykiais nesusijusių pajamų, kurios, jeigu neviršija 12 VDU, apmokestinamos 15 proc.
Dažniausios Klaidos Deklaruojant Pajamas
VMI pateikiama preliminari deklaracija yra gera pagalba, tačiau joje gali trūkti duomenų arba būti netikslumų. Pavyzdžiui, gali nebūti įtrauktos pajamos iš individualios veiklos, nuomos ar dividendų. Gyventojai kartais pamiršta deklaruoti tam tikras pajamas, pvz., iš nuomos, parduoto turto ar veiklos užsienyje. Tai gali sukelti mokestinę nepriemoką ir vėliau - delspinigius.
Kai kurie gyventojai nepasinaudoja lengvatomis, tokiomis kaip gyvybės draudimo, pensijų kaupimo, studijų ar būsto remonto išlaidos. Kiti jas pritaiko neteisingai, o dėl to jos gali būti atmestos. Pajamas reikia deklaruoti iki gegužės 2 d. Vėluojant gali tekti mokėti delspinigius ar net baudas.
Dažni atvejai - neteisingai įvestos sumos, netikslus valiutų perskaičiavimas arba klaidingai pasirinkti mokesčių kodai. Jei po pateikimo pastebėjote klaidą - galite patikslinti deklaraciją iki liepos 1 d. Tačiau daugelis to nedaro ir vėliau susiduria su mokesčių nepriemoka ar baudomis.
Jei kyla abejonių - konsultuokitės su VMI arba apskaitos specialistu.
Nekilnojamojo Turto Deklaracija: Svarbūs Aspektai ir Terminai
Nekilnojamo turto deklaracija yra viena svarbiausių prievolių tiek gyventojams, tiek įmonėms, turintiems registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors daugeliui ji atrodo paprasta, praktikoje žmonės dažnai susiduria su klausimais: kas tiksliai turi deklaruoti, kokiais atvejais privaloma teikti duomenis, kokios taikomos išimtys, kaip apskaičiuojama mokestinė vertė ir kokios pasekmės laukia pavėlavus.
Kas Privalo Deklaruoti Nekilnojamąjį Turtą?
Nekilnojamo turto deklaracija teikiama tais atvejais, kai turimas turtas tampa apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Tai nėra universali prievolė visiems savininkams - deklaruoti reikia tik tuomet, kai viršijamos nustatytos vertės ribos arba kai turtas patenka į specialiai apibrėžtas kategorijas.
Pagrindiniai atvejai, kada privaloma deklaruoti nekilnojamąjį turtą:
- Viršijama neapmokestinamoji vertės riba.
- Turima tam tikros paskirties didelės vertės objektų.
- Nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui.
- Gyventojas naudoja turtą ekonominei veiklai.
- Turtas įsigytas, paveldėtas ar dovanotas.
Šiuos atvejus svarbu vertinti ne atskirai, o kompleksiškai, nes kartais deklaravimo prievolė atsiranda ne dėl vieno konkretaus turto objekto, o dėl kelių faktorių kombinacijos.
Nekilnojamo turto deklaravimo pareiga priklauso nuo to, kas yra turto savininkas ir kokia yra turto vertė bei paskirtis. Nors pati nuosavybė automatiškai nesukuria mokestinės prievolės, tam tikrais atvejais deklaraciją pateikti privaloma.
Gyventojai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą tuomet, kai jų, jų sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bendra turto mokestinė vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją ribą. Deklaruoti taip pat privalo tie fiziniai asmenys, kuriems priklauso poilsio paskirties būstai, sodų nameliai ar kitos NT kategorijos, kurios apmokestinamos nepriklausomai nuo bendros turto vertės.
Pareiga atsiranda ir tada, kai turtas naudojamas ekonominei veiklai - pavyzdžiui, nuomai, apgyvendinimo paslaugoms ar kitoms komercinėms veikloms.
„Gyventojai dažnai nustemba sužinoję, kad prievolė deklaruoti turtą atsiranda ne tik turtingiausiems, bet ir tiems, kurie turi kelis skirtingos paskirties objektus. Įmonėms deklaravimo pareigos yra platesnės. Juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas dažniausiai apmokestinamas nepriklausomai nuo paskirties, todėl metinė deklaracija paprastai yra privaloma kiekvienais metais. Deklaravimas reikalingas ir tuomet, kai įmonė naudoja turtą verslo veikloje ar nuomoja jį tretiesiems asmenims. Net jei vertės pokyčių per metus nėra, pats turto naudojimo faktas dažniausiai lemia pareigą pateikti deklaraciją.
„Įmonių vadovai kartais mano, kad jei turtas nedalyvauja aktyvioje veikloje, deklaruoti jo nereikia. Tačiau daugelyje valstybių deklaravimo prievolė taikoma pagal nuosavybę, o ne pagal veiklos intensyvumą.“ - Erika J.
Nekilnojamo Turto Deklaracijos Teikimo Terminai
Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminas yra vienas svarbiausių aspektų, nes nuo jo priklauso, ar atsiras delspinigių ir kitų sankcijų. Dažniausiai deklaracija teikiama kartą per metus - iki vasario 15 dienos, tačiau ne visi atvejai yra vienodi.
Fiziniai asmenys deklaraciją paprastai teikia pasibaigus kalendoriniams metams, kai suskaičiuojama jų ir šeimos narių turto mokestinė vertė. Jei ši vertė viršija nustatytą ribą, deklaracija turi būti pateikta iki numatyto termino.
Juridiniams asmenims terminai yra aiškesni - jų deklaracijos paprastai pateikiamos kasmet, nes įmonių nekilnojamasis turtas dažniausiai yra apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės pokyčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomais atvejais, tokiais kaip paveldėjimas ar didelės vertės turto įsigijimas, deklaravimo terminas gali būti ankstesnis.
Mokestinės Vertės Svarba
Mokestinė vertė yra pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso, ar turtas bus apmokestinamas ir kokio dydžio mokestį reikės sumokėti. Lietuvoje šią vertę nustato Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo metodiką.
Masinis vertinimas grindžiamas realiomis rinkos tendencijomis: analizuojami sandoriai, vietovės populiarumas, infrastruktūros išvystymas, objekto būklė ir panašūs parametrai. Dėl šios priežasties mokestinės vertės gali kisti kas kelerius metus, ypač jei vietovėje sparčiai keičiasi būsto paklausa ar aktyviai vyksta NT plėtra.
Svarbu suprasti, kad mokestinė vertė nebūtinai atitinka realią rinkos kainą. Ji yra orientacinė ir skirta mokesčiui apskaičiuoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti mažesnė ar didesnė už sumą, už kurią objektas galėtų būti parduotas. Mokestinės vertės nustatymo principai yra vieši, tačiau daugeliui savininkų jie sudėtingi. Dėl to visuomet verta vertę pasitikrinti savo paskyroje ir įsitikinti, ar ji viršija neapmokestinamą ribą.
Kaip Pateikti Nekilnojamo Turto Deklaraciją
Nekilnojamo turto deklaracijos pateikimas dažniausiai yra paprastas procesas, tačiau pirmą kartą tai darantiems savininkams gali kilti neaiškumų. Deklaracija teikiama internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti, pakanka naudoti el. Prisijungus prie sistemos, savininkas gali matyti visus jam priklausančius registruotus nekilnojamojo turto objektus.
Jei turtui taikomas mokestis, sistema leidžia pasirinkti atitinkamą formą ir automatiškai įkelia dalį duomenų - objekto adresą, unikalų numerį, paskirtį ir Registrų centro pateiktą mokestinę vertę. Deklaraciją būtina pateikti iki nustatyto termino, nes pavėlavus gali būti skaičiuojami delspinigiai arba skiriama administracinė atsakomybė.
Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos, ypač jei turtas naudojamas mišriai - dalis jam skirta gyvenimui, dalis veiklai. Tokiais atvejais gali būti taikomi skirtingi vertinimai ar lengvatos.
Finansinės Pasekmės Už Pavėluotą Deklaravimą
Nekilnojamo turto deklaracijos nepateikimas laiku gali sukelti finansinių pasekmių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos priklauso nuo pavėlavimo trukmės, turto vertės ir to, ar savininkas anksčiau buvo pažeidęs deklaravimo tvarką. Pagrindinė pasekmė - delspinigiai. Jie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos, todėl didesnės vertės turtui delspinigiai gali sparčiai augti.
Administracinės nuobaudos taikomos tais atvejais, kai deklaracijos nepateikimas vertinamas kaip pažeidimas. Šios baudos gali būti skiriamos tiek pavieniams savininkams, tiek įmonių vadovams.
Išimtys: Kada Deklaruoti Nereikia
Nors nekilnojamo turto deklaravimas daugeliui savininkų atrodo kaip privaloma procedūra, teisės aktai numato nemažai situacijų, kai deklaruoti visai nereikia. Šios išimtys skirtos apsaugoti tą turto dalį, kuri laikoma būtina gyvenimui arba neturi realios mokestinės naštos.
Pati svarbiausia išimtis taikoma pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jeigu tai yra jūsų ir jūsų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, jo mokestinė vertė dažniausiai neįtraukiama į bendrą apmokestinamą sumą. Kai kuriais atvejais deklaruoti nereikia ir tuomet, kai turto vertė, net ir sudėjus kelis objektus, nesiekia nustatytos neapmokestinamos ribos.
Deklaravimo pareiga taip pat netaikoma tam tikrų paskirčių objektams, pavyzdžiui, nekomercinės paskirties garažams ar pagalbinės paskirties statiniams, jeigu jie nėra naudojami ekonominei veiklai.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju patariama pasitikrinti Registrų centro paskyroje, kokia tiksli objekto mokestinė vertė ir ar ji nepatenka į apmokestinimo zoną.
Dažniausios Klaidos Deklaruojant Nekilnojamą Turtą
Nors pati nekilnojamo turto deklaracija nėra sudėtinga, praktikoje savininkai daro gana daug pasikartojančių klaidų. Dalis jų kyla iš nepakankamo informuotumo, kitos - dėl pasikeitusių taisyklių ar neįvertintų turto pokyčių.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad deklaracijos nereikia, jei žmogus turi tik vieną būstą. Nors pagrindinis gyvenamasis būstas iš tiesų dažnai neapmokestinamas, situacija pasikeičia, jei šeima turi papildomų objektų, kurių bendra mokestinė vertė gali viršyti ribą.
Kita klaida - neatsižvelgti į mokestinės vertės pokyčius. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės pamiršta deklaruoti turtą, kuris naudojamas ekonominei veiklai. Juridiniai asmenys taip pat susiduria su klaidomis. Viena jų - neteisingas objekto paskirties nustatymas, kuris gali lemti neteisingą mokestinės vertės taikymą.
DUK: Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus
- Ar visi gyventojai turi deklaruoti nekilnojamą turtą?
- Ne. Deklaruoti reikia tik tais atvejais, kai turto mokestinė vertė viršija nustatytą ribą arba kai turtas patenka į apmokestinamų objektų kategoriją (pvz., poilsio paskirties pastatai, turtas naudojamas ekonominei veiklai).
- Ar pagrindinis gyvenamasis būstas visada neapmokestinamas?
- Dažniausiai taip - pagrindinis šeimos gyvenamasis būstas paprastai neįskaičiuojamas į apmokestinamąją vertę. Tačiau tai negalioja, jei šeima turi ir kitų NT objektų, kurių bendra vertė peržengia ribą.
- Kur galima pasitikrinti turto mokestinę vertę?
- Mokestinę vertę galima rasti Registrų centro savitarnoje prisijungus prie savo paskyros. Ten pateikiama naujausia masinio vertinimo metu nustatyta vertė.
- Kaip pateikti NT deklaraciją?
- Deklaracija teikiama per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijungus, sistema automatiškai įkelia daugumą turto duomenų, o savininkui reikia tik juos patikrinti ir pateikti deklaraciją.
- Ar deklaraciją reikia teikti paveldėjus turtą?
- Taip, paveldėjus NT gali tekti pateikti deklaraciją, ypač jei dėl paveldėjimo pasikeičia mokestinė vertė arba bendra šeimos turto suma viršija ribą.
- Kas nutinka, jei deklaracija nepateikiama laiku?
- Gali būti skaičiuojami delspinigiai, taikomos administracinės baudos arba atliekamas mokestinis patikrinimas. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės gali būti finansinės pasekmės.
- Ar juridiniai asmenys visada turi deklaruoti turtą?
- Taip, įmonės paprastai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą kasmet, nes jų turto apmokestinimas taikomas platesniu mastu nei fizinių asmenų atveju.
tags: #turto #deklaracija #iki #kada #pateikti