Turto bankas, valdantis apie 10 proc. viso valstybės turimo nekilnojamojo turto, ypatingą dėmesį skiria pažangiam turto valdymui. Siekiant didinti veiklos efektyvumą ir gerinti kontrolės sistemą, VĮ Turto banko 2024-02-13 nutarimu Nr.
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui.
Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi. Kalbant apie virsmą akcine bendrove, įveiktas jau ilgas kelias ir esame visiškai pasiruošę likusiai distancijai. Džiaugiamės, kad LR Seimas priėmė įstatymų paketą, atveriantį kelią Turto bankui tapti AB.
Dar laukia daug veiksmų, kaip, pavyzdžiui, įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir pan., kuriuos turėsime atlikti ne tik mes, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė. Tačiau džiugu, kad vienas iš svarbesnių žingsnių jau atliktas - kaip minėjau - nuo spalio 1 d.
Valdybos Struktūra ir Nariai
Įmonės valdybą sudaro 5 nariai, iš kurių trys nepriklausomi nariai, vieną atstovą deleguoja Finansų ministerija, o kitą - įmonės darbuotojai. Turto banko valdyba sudaryta 2022 metais, 4 metų kadencijai. Nustatyta 2025 m. rugpjūčio 28 d.
Valstybės valdomos įmonės „Turto banko“ valdybą papildė ilgametis įmonės darbuotojų atstovas Ramūnas Narbutas. Šis paskyrimas yra ypač svarbus, nes R. Narbutas „Turto banke“ dirba ilgą laiką ir yra sukaupęs daugiau nei 30 metų techninės ir inžinerinės patirties valstybės įmonėse.
Pakeitimas įvyko, paskiriant įmonės darbuotojų deleguotą atstovą Ramūną Narbutą, einantį ir profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Ramūnas Narbutas yra sukaupęs daugiau nei 30 metų techninės ir inžinerinės patirties valstybės įmonėse ir yra ilgametis Turto banko darbuotojas.
Be to, jis yra aktyvus profesinių sąjungų lyderis, anksčiau vadovavęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioniniam centrui, o nuo 2024 m. yra Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos valdybos narys. Turto banko valdybą taip pat sudaro trys nepriklausomi nariai: bendrovės „Own Leasing“ įkūrėjas ir vadovas Laimonas Belickas, LTL Kredito unijos Kreditavimo tarnybos vadovas Aurimas Tomas Staškevičius ir UAB „Girteka Competence Center“ paslaugų centro vadovas Marius Junda.
Valstybės tarnautojų atstovu paskirta ir ankstesnėje valdybos kadencijoje dirbusi Finansų ministerijos Apskaitos informacinių sistemų strategijos valdymo grupės vadovė Lina Frejutė. Įvertinusi kandidato ilgametę patirtį, R. Narbuto kandidatūrą pateikė įmonės kolektyvo profesinė sąjunga.
Turto banko valdyba
Audito Komitetas
Pagal Finansų ministerijos patvirtintus Turto banko įstatus Audito komitetą sudaro 3 nariai, iš kurių 2 yra nepriklausomi ekspertai. Komitetas padeda užtikrinti priimamų finansinių ir veiklos sprendimų naudą įmonės akcininkui, įmonei, darbuotojams, klientams.
Komitetas dirba kaip patariamasis valdybos organas, kurio funkcijos yra numatytos Finansinių ataskaitų audito įstatyme. Audito komiteto nariai nuo 2024 m.
Pagrindinės Veiklos Kryptys ir Pasiekimai
Pagrindinės Turto banko veiklos kryptys: Turto bankas ne tik pats investuoja į tvarios energijos gamybą, bet ir vadovaujasi tvarumo principais įsigydamas elektros energiją rinkoje. Viena iš svarbiausių užduočių yra žemos energinės klasės objektų atnaujinimas: skaičiuojama, kad po atnaujinimo pastatas vidutiniškai sunaudoja tik 40-60 proc. energijos.
Automatizacija leidžia centralizuotai valdyti visas pagrindines inžinerines sistemas - šildymo, vėdinimo, apšvietimo - ir operatyviai fiksuoti bet kokius veiklos sutrikimus. Maža to, modernios sistemos, pasitelkdamos pažangius, artimus dirbtiniam intelektui algoritmus, gali iš anksto priderinti pastato valdymą prie meteorologinių sąlygų: pavyzdžiui, automatiškai pareguliuoti temperatūrą ar aktyvuoti vėdinimą, kai CO₂ lygis viršija nustatytą ribą.
Sistema ne tik kaupia ir saugo duomenis, bet ir juos analizuoja: aptinka nukrypimus nuo normos, pateikia energijos vartojimo grafikus, siunčia įspėjimus techninei priežiūrai bei siūlo taupymo sprendimus. Automatizuoti sprendimai pagerina ir darbo sąlygas: nebereikia rankiniu būdu reguliuoti temperatūros, jaudintis dėl oro kokybės, triukšmo lygio ar panašiai.
Esminė automatizacijos atnešama nauda yra tvaresnis energijos naudojimas ir išlaidų jai taupymas. Turto banko valdomuose pastatuose įdiegtų modernių sistemų dėka jau sutaupyta apie 182 tūkst. Eur valstybės lėšų. „Praplėtus automatizuotų pastatų tinklą, planuojame sutaupyti dar apie 300 tūkst. Eur valstybės lėšų.
Mūsų skaičiavimais, energijos išteklius padedančios taupyti investicijos į pastatų automatizavimo sprendinius galėtų atsipirkti per artimiausius kelerius metus. Be to, pasitelkdami išmanius skaičiavimus, galėsime optimaliai naudoti išteklius, tai leis sutaupyti papildomai. Tokie pažangūs sprendimai atneša naudą visai visuomenei: sutaupytos valstybės lėšos gali būti nukreipiamos viešiesiems poreikiams - mokykloms, sveikatos priežiūrai, keliams ir kitoms sritims“.
Vienas iš Turto banko įgyvendintų projektų - Policijos administracinis pastatas Vilniuje, Sietyno gatvėje. A++ energetinio naudingumo klasės pastatas buvo vienas pirmųjų Turto banko projektų, suprojektuotas skaitmeninio modeliavimo būdu (BIM), ir pirmasis valstybės NT objektas, kuriam suteiktas BREEAM sertifikatas. 5,3 tūkst. kv. m pastato bei dviejų lygių 4,5 tūkst. kv. m ploto požeminės automobilių aikštelės projektas 2024 m. pelnė prestižinį BREEAM „In-Use Excellent“ įvertinimą: 73 balus ir 100 galimų.
Atsinaujinantys ištekliai yra dar viena kryptis, į kurią Turto bankas nuosekliai investuoja. Ant valdomų pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, pernai įsigyta ir dalis nutolusių saulės parkų. Šie sprendimai aprūpina elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apie 15 proc. Turto banko valdomų objektų: nuosava gamyba praėjusiais metais sugeneravo daugiau nei 3 MWh elektros energijos.
„Nuosekliai investuojame į atsinaujinančius išteklius, tad šiemet mūsų saulės elektrinių parką turėtų papildyti dar apie 0,4 MWp galios saulės elektrinių. Taigi geltonąja - saulės - energija aprūpinsime apie 17-18 proc. savo valdomų pastatų. Sprendimas dalį elektros energijos pasigaminti patiems praėjusiais metais leido sutaupyti daugiau nei ketvirtį milijono valstybės lėšų“.
Saulės elektrinės ant pastato stogo
Automatizacija ir investavimas į nuosavą energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių atneša ženklius sutaupimus, tačiau tai - tik viena medalio pusė. Maksimalų turto valdymo efektyvumą galima pasiekti tik išlaikant optimalų kiekį turto.
Praėjusiais metais Turto bankui pavyko pasiekti 19,73 kv. m/darbo vietai rodiklį, o valstybės institucijos ir įstaigos atsisakė apie 47 tūkst. kv. m nenaudojamo turto.
Tai - tik dalis svarbiausių krypčių, į kurias nukreiptos pastangos leidžia taupyti valstybės lėšas. Turto bankas nuolat domisi inovatyviausiais sprendimais ir juos integruoja. Narystė „PropTech“ asociacijoje atveria galimybes susipažinti su technologinėmis naujovėmis, kurias kuria startuoliai ir patirtį sukaupusios įmonės, ieškoti pažangių sprendimų administruojant valstybės NT.
Lietuva turi realias galimybes būti viena iš lyderių valstybės valdomo NT srityje.
Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. m.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, vienam darbuotojui tenkantis plotas Lietuvoje yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, suomiai yra patvirtinę programą, kad per 10 metų valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą sumažins apie 40 proc.
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę.
Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m. Be pastatų atnaujinimo, Turto bankas aktyviai investuoja ir į atsinaujinančius išteklius.
Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Nutolusios ir saulės elektrinės padeda iš saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 17 proc.
Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą.
Finansiniai Rodikliai
Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų. Tačiau verta pažymėti, kad vien spalio ir lapkričio mėnesį aukcionuose buvo parduoti net keletas objektų už daugiau nei 1 mln. eurų.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų. Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis). Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina.
Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m. Tačiau artimiausiu metu planuojame užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m.
| Rodiklis | 2024 m. (I-III ketv.) | 2025 m. (I-III ketv.) |
|---|---|---|
| Įplaukos už parduotą turtą | 23,9 mln. eurų | 18,23 mln. eurų |
| Atnaujintas plotas | - | 19 tūkst. kv. m |
| Aukcionų efektyvumas | - | 54% |
Turto Banko Vadovybė ir Darbuotojų Patirtis
Gintaras: Sukaupęs didelę patirtį įmonių, konkurencijos ir nekilnojamojo turto teisėje, išmano verslo strategiją, pokyčių valdymą, veiklos efektyvinimą.
Algirdas: Turi daugiau nei 15 metų patirtį valstybės viešojo administravimo srityje.
Modesta: Sukaupusi reikšmingą patirtį ne vienoje didelėje Lietuvos bendrovėje. Per visą darbo karjerą ji sukaupė ne tik vadovavimo, bet ir skolų administravimo, turto valdymo ir kitos įvairios patirties. Iki prisijungimo prie VĮ Turto banko Modesta dirbo bendrovėje „Ignitis“ grupės paslaugų centre, kurioje užėmė Grupės turto valdymo ir administravimo vadovės pareigas. Prieš etapą „Ignitis“ ji beveik 9 metus ėjo Pastatų ir transporto skyriaus vadovės pareigas bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“. Abejose pastarosiose bendrovėse jos atsakomybėje buvo apie 60-100 tūkst. kv. m ploto valdomas turtas ir apie 1 tūkst.
Mindaugas: Sukaupęs reikšmingą ir ilgalaikę patirtį ne vienoje tarptautinėje bendrovėje. Per ilgą karjerą įvairiose bendrovėse jis sukaupė strateginio planavimo, veiklos efektyvumo, kaštų kontrolės, finansų valdymo ir modeliavimo, piniginių srautų valdymo bei daug kitos reikšmingos patirties, kuri padės užtikrinant efektyvią VĮ Turto banko veiklą ir skaidrumą. Iki prisijungimo prie VĮ Turto banko jis dirbo bendrovėje „Brikers LT“, kurioje užėmė finansų vadovo pareigas. Prieš tai vadovavo verslo kontrolės ir analizės departamentui akcinėje bendrovėje „LTG CARGO“, ilgą laiką dirbo „Nordea“ banke, kuriame buvo atsakingas už finansų funkciją bei buvo šalies kontrolieriumi.
Rolandas: Turi daugiau kaip 30 metų profesinės patirties viešojo ir privataus sektoriaus teisėje. Nuo 2017 m. aktyviai dalyvauja akademinėje ir profesinėje veikloje - ilgametis Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, buvęs Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, vadovėlio „Civilinė teisė.
Gerda: Infrastruktūros ir strateginių projektų vadovė, sukaupusi daugiau nei 18 metų profesinės patirties energetikos, transporto ir didelės apimties valstybės svarbos projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Pastarąjį dešimtmetį ji vadovavo ne vienai, didelės apimties projektus įgyvendinusiai komandai.
Indrė: Sukaupusi daugiau kaip 8 metų profesinės patirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje, iš jų 7 metus dirba pardavimų srityje.