Namu Nuoma Serialams ir Filmavimui Lietuvoje: Atraskite Unikalias Lokacijas

Lietuva tampa vis populiaresne vieta kino kūrėjams, ieškantiems autentiškų ir įdomių lokacijų. Apleisti dvarai, buvusios ligoninės ir kiti dažniausiai valstybei priklausantys objektai audrina ne tik praeivių, bet ir kino kūrėjų fantaziją.

Artėjant Šiurpnaktei, Turto bankas kviečia pasidairyti po tokius objektus ir juose sukurtus garsius filmus, serialus ir reklamas. Pasak įdomių lokacijų filmavimams ieškančių profesionalų, šiurpui sukelti dažnai pakanka atitinkamos aplinkos, o žmonių fantazija padaro visą kitą.

Trumpalaikė nuoma valstybei leidžia gauti papildomų pajamų, kol pastatai laukia remonto, įveiklinimo ar pardavimo. Didžiąją mūsų klientų dalį sudaro kino pramonės atstovai.

Viena vertus kino dailininkai iš bet kokios vietos gali sukurti bet ką. Tačiau vietos autentiškumas, istorija, specifinės detalės, apleisti, tarsi laike įstrigę elementai jau savaime sukuria emociją, įjungia fantaziją.

Ši įmonė yra viena dažniausiai trumpam besinuomojančių Turto banko valdomus objektus. Kino industrijos dėmesio sulaukdavo ir buvusi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė Birutės gatvėje, Puslaidininkių fizikos instituto patalpos Goštauto g., dvarai, kitos vietovės ir objektai visoje Lietuvoje.

Visos nuomotinos vietos skelbiamos Turto banko interneto svetainėje.

Praėjusiais metais Turto bankas iš komercinės nuomos gavo 2,24 mln. eurų pajamų (planuota 1,66 mln. eurų), tai yra beveik dukart daugiau nei 2020 m., kai gauta 1,2 mln. eurų. Šiais metais komercinės nuomos pajamos turėtų siekti 1,8 mln. eurų.

Ieškote vietos filmavimui?

Jei Jūs ieškote vietos filmavimui Lietuvoje, atkreipkite dėmesį į šiuos objektus:

• Vyžulėnų dvaras
• Buvusi Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė Birutės gatvėje
• Puslaidininkių fizikos instituto patalpos Goštauto g.
• Sporto rūmai
• Salės Žemaitės g., A. Juozapavičiaus g. ir Laisvės pr. Vilniuje

Turto bankas taip pat siūlo įvairius kitus objektus trumpalaikei nuomai, kurie gali būti pritaikyti filmavimui.

Vyžulėnų dvaras: Paslaptinga vieta Lietuvoje

Vienas iš žmonių įvardijamų objektų - šiuo metu pardavimui ruošiamas Vyžulėnų dvaras - viena įspūdingiausių, o kartu ir šiurpiausių vietų Lietuvoje. Išskirtinio grožio dvaras masina ne tik prašalaičius, bet ir filmų bei reklamų kūrėjus.

Čia 2014 m. „Artbox Production House“ filmavo šiurpią Vokietijos prekybos paštu įmonės „OTTO“ reklamą „Fearless“ (liet. bebaimė).

Pasak J. Špoko, kuriant šiuolaikinius siaubo ar veiksmo filmus, kartais net nereikia filmuoti kraujo, nutrauktų galūnių ar vaikščiojančių zombių, pakanka parodyti kažkokią detalę, o visa kita sukuria žiūrovo fantazija.

„Vieni ieško labai autentiškų, tiksliai jų įsivaizdavimą atitinkančių vietų, o kiti netgi pakoreguoja scenarijų pagal lokaciją. Ieškant tinkamos vietos tenka pasitelkti ir fantaziją, sakykime reikia filmuoti sceną XX a.“

„Černobylis“: Lietuva kaip autentiška sovietinė aplinka

Daugiau nei 30 metų kostiumus filmams kurianti dailininkė D.Petrulytė buvo Lietuvoje filmuoto HBO mini serialo „Černobylis“ kūrybinės grupės narė - kostiumų dailininkės iš Didžiosios Britanijos Odile Dick-Mireaux asistentė.

Per apdovanojimų ceremoniją D.Petrulytė su jauduliu klausėsi, kaip „Emmy“ statulėlę atsiimantis „Černobylio“ režisierius Johanas Renckas (52 m.) žeria liaupses mūsų šaliai: „Dėkoju Lietuvai, kad įsileido mus į savo namus, ir lietuviams, kurie atidavė tiek daug savęs.“

Serialui ruošėmės pusę metų, filmuota buvo penkis mėnesius. Varčiau to laiko žurnalus, knygas, kad kuo tiksliau perteikčiau anų dienų aprangos stilių.

Iš pradžių svarstėme, gal vertėtų kostiumus pasiūti, bet supratome, kad autentiškų ar panašių audinių paieška užims per daug laiko. Tad teko intensyviai visoje Europoje ieškoti daugybės drabužių.

Pirmiausia vykome į Minske esančią Baltarusijos kino studiją. Jos sandėliuose laikomi sovietinių filmų rūbai. Iš ten labai daug jų atsivežėme. Tada važiavome į Ukrainą, vėliau - į Prahą, Londoną.

Viename sandėlyje radau didelę kolekciją aštuntojo dešimtmečio drabužių iš Amerikos. Nustebau, kad jie buvo panašūs į sovietinius. Gal sovietų laikais bandyta kopijuoti amerikietišką aprangos stilių?

Vien įvairių karinių kostiumų turėjome apie 800. Civilių kostiumų buvo surinka per du tūkstančius.

Nemažai drabužių pirkome Kijevo blusų turguje. Ukrainoje žmonės yra išlaikę nemažai sovietinių drabužių ir dabar juos pardavinėja.

Suknelę buvo galima nupirkti ir už 50 centų. O, pavyzdžiui, Prahoje vieno kostiumo nuoma atsiėjo apie 100 eurų. Taip pat eidavau į blusų turgų Vilniuje - prie Kalvarijų turgaus ir prie „Akropolio“. Po to žygiuodavau per miestą su pora maišų gėrybių - toks yra kostiumų departamente dirbančių žmonių įvaizdis.

Filmavimui baigiantis žmonės ėmė mums dovanoti išsaugotus senus motinų, močiučių drabužius.

Aktorius fiziškai nėra panašus į savo herojaus prototipą, tačiau labai norėjo įsijausti į jo gyvenimą.

Jo įvaizdį labiausiai atskleidė pilkas, beformis vilnonis paltas.

Kai prasidėjo filmavimai, buvo apie 30 laipsnių karščio. Pamanėme, kad aktorius atsisakys vilktis šį drabužį. Bet S.Skarsgårdas iškart pasiteiravo, kur jo paltas, sakė, kad be jo jaučiasi kaip nuogas. Jis visą laiką šuto su tuo paltu, bet įvaizdis jam buvo svarbesnis už nepatogumus.

Jis net buvo išsistudijavęs, kaip tiksliai į švarko atlapą turi būti įsegta deputato vėliavėlė, ir reikalaudavo, kad ji būtų įsegta būtent tuo kampu.

Baltarusę mokslininkę Oksaną Chomiuk vaidinusi garsi britų aktorė Emily Watson (52 m.) - nepaprastai maloni moteris, mokanti viskuo džiaugtis.

Aš žiūrėdavau į tuos nykius apdarėlius ir galvoje sukdavosi nelabai malonūs atsiminimai. O ji džiaugdavosi kiekviena aprangos detale.

Dvi pirmas serijas HBO mums parodė Vilniuje dar prieš pasaulinę premjerą. Man labai patiko - įtaigus garso takelis, puiki aktorių vaidyba.

Serialas sukurtas laiku ir iš širdies. Gyvename tokiais laikais, kai aplinkui daug melo. Šis serialas parodė melo kainą.

Daug kas prisimena Černobylio katastrofą. Tai labai jautri tema, bet apie tuos įvykius mažai kas kalba iš esmės.

Labai norėjau dirbti šiame seriale, nes troškau, kad jame būtų teisingai ir tiksliai atspindėtas tas laikotarpis.

Žinoma, jame yra kūrybinių nukrypimų, bet jie nėra užgaulūs.

Lietuvos Videomenas

Aštuntojo-devintojo dešimtmečių sandūroje, keičiantis politinei situacijai Lietuvoje, meninė kūryba taip pat įgavo vis daugiau naujų saviraiškos formų, tarp kurių buvo ir ankstyvasis videomenas. Meno kūrinį galėjai pamatyti ne tik parodinėje erdvėje, bet ir viešose vietose, ne tik statišką, bet gyvai atliekamą performansą, meninę akciją.

1996 metais išleista videomeno rinktinė „Geriausi lietuvių videomeno darbai“apima Lietuvos videomeno dešimtmetį - nuo datuojamo pirmo 1988-aisiais sukurto Henriko Gulbino filmo „Du kartus“ iki Gintaro Šepučio 1996 m. sukurto videošokio „Žodžių žaismas“.

Kinotyrininkė, „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė, Sonata Žalneravičiūtė apie rinktinės sudarymą: „Stebėdama, kas vyksta Vilniuje 1990-ųjų pradžioje, vėliau, rinkdama medžiagą apie Lietuvos videomeno pradžią savo menotyros bakalauro diplominiam darbui, ieškodama videomeno kūrėjų kituose miestuose, supratau, kad videomenas, kaip kūrybinė raiška, atsirado pirmiausia dėl naujo techninio įrankio - videokameros. Patekusi į rankas skirtingų sričių menininkams, kamera tapo instrumentu, suteikiančiu naujas, nenuspėjamas galimybes leistis į nepažintas kūrybines teritorijas. Į rinktinę įtraukiau visus tuo metu kūrusius autorius, kuriems tai buvo viena svarbiausių kūrybinės raiškos formų.

Aleksas Andriuškevičius - tapytojas, grupės „POST ARS“ (1989 - 2009) narys, vienas iš retų lietuvių videoperformanso menininkų, kūręs 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Jo kūrybinei praktikai būdingos minimaliomis priemonėmis kuriamos situacijos, kylančios iš kasdienio aplinkos patyrimo, nevengiama absurdo elementų, visa tai dokumentuojama laisvai, buitine kamera. Šių situacijų centre - pats autorius ir jo surežisuoti performatyvūs, kartais monotoniški veiksmai, kūriniuose virstantys abstrakčiais, paradoksaliais ritualais.

„Festival Franco-Balte d’art video“ - pirmasis, tris metus trukęs Prancūzijos ir Baltijos šalių festivalis, pradėtas rengti Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva (1992 m. - Ryga, 1993 m. - Vilnius, 1994 m. - Talinas). Jame dalyvavo ir lietuvių menininkai Aleksas Andriuškevičius, Laimė Kiškūnaitė, Džiugas Katinas, Gintaras Šeputis, „Akademinio pasiruošimo grupė“ („APG“) bei kiti. 1993 m. festivalis surengtas ir Šiuolaikinio meno centre Vilniuje. Pastarasis renginys ne tik suteikė galimybę čia kuriantiems menininkams susipažinti su užsienio kūrėjų darbais, bet ir žymėjo videomeno, kaip legitimios ir aktualios kūrybos formos, pradžią Lietuvoje. Festivalyje išrinktam geriausio darbo autoriui būdavo suteikiama galimybė mėnesį reziduoti Paryžiuje.

Segmente pristatomas Džiugo Katino ir Lino Liandzbergo kūrinys „Proporcija“ (1992 m.), rodytas 1992 m.

1996 m. kino kritikė ir kuratorė Sonata Žalneravičiūtė sudarė pirmąją geriausių Lietuvos videomeno kūrinių rinktinę. Joje tarp penkiolikos atrinktų autorių kūrinių buvo įtrauktas ir menininkės Karlos Gruodis filmas „X beats per minute“ (1996) - vienintelis moters menininkės kūrinys vaizdajuostėje. Šio, moters kūno ir motinystės santykio problematikai skirto, kūrinio autorė suformavo feminizmo diskurso pradmenis Lietuvoje: 1995 m. Gruodis sudarė pirmąją lietuvišką feminizmo antologiją Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo Antikos iki postmodernizmo, Vilniaus ir Pedagoginiame universitetuose vedė seminarų ciklą, skirtą feminizmo teorijai.

Videomeno kūrėjas, fotografas Tomas Andrijauskas eksperimentuoti su kino juosta pradėjo mokykloje, būdamas septintoje klasėje, Šiaulių vaikų ir jaunimo klube „Kibirkštis". Prieš įstodamas į Vilniaus dailės akademiją, Andrijauskas jau buvo dirbęs Šiaulių televizijoje ir bendradarbiavęs su režisieriumi, prodiuseriu Remigijumi Ruokiu, su kuriuo sukūrė muzikinį klipą grupės „SEL“ dainai „Kontrolinis šūvis“ (1995) - vienam didžiausių to meto lietuviškos muzikos hitų. Andrijauskas taip pat dirbo su grupėmis „BIX“, „Exem“, „Lemon Joy“, „Biplan“ ir kt., jo kurti muzikiniai klipai ne kartą įvertinti nacionaliniu mastu.

Kūrinyje „Intencija prisiminti“ (1999) Stasiulytė filmuoja save sėdinčią prie virtuvinio stalo ir dainuojančią lietuviškas užstalės dainas. Tiek Stasiulytės kūrinio, tiek pačių dainų ilgis ir kiekis priklauso nuo filmo veikėjos atminties: dainos trunka lygiai tiek, kiek jų įstengiama prisiminti. Šiame ir kituose kūriniuose nėra aiškiai išreikštos ironijos ar, juo labiau, nostalgijos praeičiai. Būtent tai leidžia išlaikyti atvirumą, tuo pačiu nurodant į etninius stereotipus, estetiką ir kalbą kaip ideologines priemones.

Šiauliečio videomenininko, taip pat tapytojo, kino dailininko, grupės „Žuvys“ nario bei galerijos „Medūza“ Vilniuje įkūrėjo Pauliaus Arlausko teigimu - 90-ųjų televizija Lietuvoje yra originaliausias, tęstinis lietuvių videomeno kūrinys. Pasak vieno iš Zorro TV kūrėjų ir vedėjų - eksperimentinės, kultūrai skirtos laidos, rodytos Šiaulių televizijoje 1999 m. - ankstyvoji lietuviška televizija veikė kaip alternatyvi erdvė, suteikusi laisvę eksperimentams; tam buvo palankus tuometinis kultūrinis Šiaulių kontekstas, visuotinai priimto "formato" nebuvimas.

Populiariausi filmai pasaulyje

Ne paslaptis, jog laikui bėgant bilietų kainos į daugelį kino teatrų filmų nepaliaujamai kyla. Nauji filmai kepami lyg tortai, nors nevisiems pasiseka surinkti milijardines pajamas, na, bet išimčių tikrai turime… Vienas pavyzdys šiuolaikinėje dinamiškoje pramogų pramonėje - naujo filmo apie Barbę išleidimas, kuris turi ne tik didžiulį kūrybinį potencialą, bet ir žada dideles pajamas. Filmas apie lėlę, kurios vardą žinome visame pasaulyje. Sėkmė garantuota?

Nuo puikios rinkodaros kampanijos iki vardo žinomumo… Taip! Barbei pavyko. Praėjus vos trims savaitėms po premjeros, scenaristės ir režisierės Gretos Gerwig blokbasteris pasaulio kino teatrų kasose surinko stulbinamą 1,18 mlrd. dolerių sumą (rodo oficialūs „Warner Bros.“ skaičiavimai).

Remiantis internetinio portalo „BoxOfficeMojo“ surinktais finansiniais duomenimis, sukūrėme sąrašą filmų, kurie atnešė daugiausia pajamų (neskaičiuojant infliacijos padarinių).

tags: #namu #nuoma #serialams